Moksleiviai atostogauja

Moksleivių atostogos tėvų rūpestis

97
(atnaujinta 14:17 2017.06.02)
Moksleiviai pagaliau sulaukė atostogų, abiturientai ruošiasi egzaminams, o tėvai laužo galvas, į kokią veiklą įtraukti vaikus vasaros atostogų metu

— Antanai, kodėl šiandien vėliau išvažioji į darbą? Vėluoji?

— Labas, kaimyne! Ne, nevėluoju. Tiesiog jau nereikia vaiko į mokyklą vežti: atostogos prasidėjo. Tiesa, nuo to nelengviau. Mes su žmona kievieną rytą į darbą išeiname, o 10 metų vaikas vienas lieka namuose, ir mes visą dieną nerimaujame, kaip jis ten, ką veikia, ar pavalgė. Skambiname kas pusvalandį. Kai jis mokykloje, mes ramūs, nes vaikas prižiūrimas. O dabar iki rugsėjo 1-osios tik ir minčių bus — kokios veiklos duot vaikui…

— O mes dukrą jau į kaimą pas senelius išsiuntėme. Ten ir grynas oras, ir ežeras šalia namų. Ir tėvams linksmiau su anūke. Mūsų močiutė juk anksčiau mokytoja dirbo. Tai jos kartu su Agne dar ir pasimoko, ruošiasi ateinantiems mokslo metams. Be to, dukrai patinka padėti seneliams darže.

— Pasisekė jums! Mano tėvai gyvena mieste ir dar dirba. Taigi vasarą jie mums padėti negali. Jie tik savaitgaliais gali nueiti su anūku pasivaikščiuoti į parką arba į miesto renginius.

2000-ųjų pradžioje savo vyresnėlį į privačią vasaros stovyklą išsiųsdavome. Mokėjome apie 350 litų per mėnesį. Bet dėl vieno nelaimingo nutikimo, kai tokioje stovykloje apsinuodijo vaikai, Vyriausybė stovykloms iškėlė griežtus reikalavimus, ir jos užsidarė.

Sovietmečiu stovyklos buvo pavaldžios valstybei, ir kiekviena didelė įmonė turėjo nuosavą vasaros stovyklą. Darbuotojai galėjo savo vaikus siųsti vasaros atostogų, o išlaidas apmokėdavo profsąjungos. Šiandien apie tai galima tik svajoti…

— Pamenu. Ir aš su malonumu lankiausi tokiose stovyklose. Tik man visai nepatikdavo dienos miegas. Bet užtat dalyvaudavau visuose sporto renginiuose. Ypač man patikdavo žaisti futbolą su draugais. Šiuolaikiniai vaikai žaidžia tik kompiuterinius žaidimus. Ištisas dienas prie monitoriaus sėdi. Mes su žmona norime sumažinti savo vaiko priklausomybę nuo virtualaus pasaulio. Štai ir dabar Agnei į kaimą leidome pasiimti paprastą mobilųjį su mygtukais. Tiesą sakant, ji nelabai dėl to nusiminė.

O tau patarčiau atkreipti dėmesį į skelbimus, kuriuos mačiau Vilniaus bažnyčiose. Dabar bažnyčiose dažnai organizuojamos stovyklos, kur vaikai dienos metu užsiima kokia nors veikla, o kartais išvyksta į kitus miestus. Vaikai gyvena bažnyčiose, juos maitina ir linksmina.

Pasidomėkite. Gal ir tu savo vaiką galėsi ten nuvesti. Juk Bažnyčia nemoko blogo!

— Ačių už patarimą. Būtinai pasiklausiu mūsų kunigo. Kitą kartą, kai susitiksime, papasakosiu tau. Iki pasimatymo, Artūrai.

97
Tegai:
vasara, tėvai, moksleiviai, atostogos, vaikai
Būti ar nebūti — štai mįslė

Vyrų ir moterų lygybė Lietuvoje yra santykinė sąvoka

(atnaujinta 16:54 2020.10.30)
Europos lyčių lygybės institutas paskelbė dar vieną ES valstybių narių reitingą — lyčių lygybės indeksą. Iš 29 ES narių patriarchalinė Lietuva yra šio sąrašo gale — 22 vietoje

Europos sociologų teigimu, dabartiniu tempu Lietuva pasieks vidurkį per 60 metų. Patys lietuviai to nesureikšmina ir mano, kad mūsų šalyje laikomasi lyčių lygybės, o moters laisvę renkantis profesiją ir vietą visuomenėje riboja tik jos požiūris į šeimą.

— Mykolai, pasakyk man — kaip tu vertini moteris?

— Ar čia toks keblus klausimas? Kaip normalus vyras gali elgtis su moterimi? Žinoma, su pagarba ir simpatija kolegoms darbe, o su šeimos narėmis — su meile.

— Bet jei tave, aukšto lygio specialistą, atleis iš darbo vien dėl to, kad tu vyras, o į tavo vietą paims moterį be patirties. Kaip tu į tai žiūrėsi?

— Žinoma, kad pasipiktinsiu! Ką bendro turi lyčių lygybė ir profesiniai įgūdžiai? Turėdami europietiškus lygybės ir visuotinės laisvės idealus, kartais peržengiame proto ribas. Patriarchalinėje Lietuvoje vis dar egzistuoja protėvių įstatymas, kad vyras yra šeimos maitintojas, o moteris — židinio saugotoja, namų šeimininkė. Beje, aš žinau daugybę šeimų, kuriose žmonos nedirba, yra atsidavusios namams ir vaikų auginimui. Ir kodėl gi ne, jei vyras uždirba pakankamai? Gal todėl nutiko taip, kad Lietuvoje yra daugiau dirbančių vyrų nei moterų. O kas čia blogo?

— O blogas dalykas yra tas, kad moterims mokama daug mažiau nei vyrams! Ir jų nelinkę skirti į vadovų pareigas!

— Laura, nesikarščiuok! Galvok be emocijų. Žiūrėk, mes turėjome moterį prezidentę. Dabar naująją valdžią šalyje formuos trys moterys — Ingrida Šimonytė ir dvi liberaliųjų partijų pirmininkės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė. Taip, mes taip pat turėjome moterų, kurios užimdavo Seimo pirmininkės pareigas. Aš asmeniškai žinau, kad daugelyje kompanijų moterys užima aukščiausias pareigas, net iki įmonių vadovų. O darbuotojo atlyginimą formuoja ne lytis, o darbo lygis ir sudėtingumas. Pabandykime palyginti vyrą-krovėją su moterimi-krovėja. Kaip manai, kas daugiau per pamainą pakraus?

— Žinoma, vyras! Net kvaila lyginti!

— Taip ir kitose mūsų laikų profesijose! Atlyginimo lygį lemia ne lytis, o profesionalumas. Ir visi šie argumentai apie moterų diskriminaciją iš vyrų pusės — iš piršto laužti, siekiant dar labiau sukelti nesantaiką ne tik tarp jų, bet ir šeimos santykiuose. Kaip man asmeniškai atrodo, visos mums įskiepytos "europietiškos" laisvės ir tolerancijos normos yra nukreiptos būtent į tradicinės šeimos — vyro ir moters santuokos — instituto ardymą ir sunaikinimą.

Tegai:
Lietuva, lyčių lygybė
Kodėl vaikštai be kaukės?

Į Lietuvą grįžta griežtas karantinas

(atnaujinta 15:21 2020.10.27)
Epidemiologinė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja. Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius per dieną jau skaičiuojamas šimtais

Tačiau šalies gyventojai į šiuos skaičius nebereaguoja taip baimingai, kaip pavasarį, per pirmąją koronaviruso plitimo bangą, ir netgi priešinasi griežtoms karantino priemonėms.

— Žygimantai, kodėl tu vaikštai be kaukės? Ar negirdėjaш, kad kiekvieną dieną šalyje koronavirusu suserga daugiau nei pusė tūkstančio žmonių? Visi didieji miestai jau paskelbti raudonąja zona.

— Žinai, Algirdai, kai pavasarį pas mus atėjo pirmoji koronaviruso banga, aš vykdžiau visus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus — dvi savaites sėdėjau užsidaręs namuose, bijodamas, užsidėjęs kaukę ir akinius, kartą per savaitę eidavau apsipirkti maisto prekių, bijojau balkone įkvėpti gryno oro. O šiandien, kai atvejų skaičius kelis kartus didesnis, man kažkaip vienodai rodo, baimė dėl "karūnos" beveik išnyko. Visi vieną kartą mirsim.

— Tu taip ramiai kalbi apie tai, kad net stebiuosi.

— O apie ką čia kalbėti. Lietuvos mokslų universiteto Sveikatos priežiūros vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas jau pareiškė, kad COVID-19 protrūkis Lietuvoje nebekontroliuojamas. Tai reiškia, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Dabar kiekvienas turi priimti sprendimą pats — arba bijoti ir vengti visų ir visko, arba pasikliauti savo imunitetu, užsikrėsti koronavirusu, persirgti ir ... gyventi toliau. Tačiau yra ir kita galimybė — skiepytis. Bet vakcinos Lietuvoje dar nėra. Ir pačios vakcinacijos šalininkų pasaulyje lieka vis mažiau. Prisiminkite, kiek tėvų pasaulyje atsisako skiepyti vaikus net dėl ​​tokių baisių ligų kaip tymai.

— O kaip tu pats elgsies toliau?

— Asmeniškai aš ir toliau laikysiuosi atsargumo priemonių. Be to, mano motina priklauso "rizikos grupei". Tai pagyvenęs žmogus, sergantis krūva ligų, koronaviruso smūgis gali būti lemtingas. Visada elgiausi pagal principą —  kas saugosi pats, tą ir Dievas saugo.

— O aš taip pat atidžiai stebėsiu Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. O dar atidžiau — kovos su koronaviruso pandemija priemones, kurias pasiūlys naujoji vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės. Ji jau pažadėjo skubiai peržiūrėti visą kontrolės sistemą, kurią sukūrė kadenciją baigianti "valstiečių" vyriausybė.

— Na, pažiūrėsime, kaip konservatoriai dabar kovos su virusu. Bepigu sėdėti opozicijoje ir kritikuoti, bet iš tikrųjų ką nors padaryti jau yra sunkiau. Manau, kad jei ne mūsų parlamento rinkimai, tai visuotinį karantiną derėtų įvesti dar rugsėjo pradžioje, o tada galbūt būtų buvę įmanoma kontroliuoti situaciją. Bet juk tada ant to paties Aurelijaus Verygos būtų išpilta tiek purvo, kad dabartiniai valdantieji būtų gavę dar mažiau balsų.

Tegai:
karantinas, Lietuva
Estijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Europos Komisija priminė Estijai apie mokesčio įvažiavimą į Rusiją neteisėtumą

(atnaujinta 13:45 2020.10.31)
Anksčiau Talinas įvedė mokestį už vietos rezervavimą eilėje ir privalomą pravažiavimą per laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu į Rusijos Federacijos teritoriją

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Europos Komisijos vėl priminė Estijai, kad mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo erdve prie Estijos ir Rusijos sienos pažeidžia Šengeno pasienio kodekso taisykles, Estijos valdžia su pretenzijomis nesutinka, penktadienį sakė Baltijos šalies vidaus reikalų ministerijos vadovas Martas Helmė.

Europos Komisija mano, kad Estija turėtų atšaukti papildomas sąlygas, nustatytas peržengiant išorės sausumos sienas, išvažiuojant iš ES. Mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir pravažiavimą per privalomą laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu iš Estijos į Rusiją galioja nuo 2011 metų.

Pasak ministro, VRM susipažins su Europos Komisijos atsiųstu laišku, kad artimiausiais mėnesiais suformuotų savo poziciją šiuo klausimu. Helmė pažymėjo, kad ginčas su EK tęsiasi jau daugelį metų ir šalys nesutaria.

"Estija laikosi nuomonės, kad transporto priemonių įvažiavimo į pasienio kontrolės punktus organizavimas ir eismo pervažiavimo greitkelyje esančių eismo eilių organizavimas, laukimo zonos aptarnavimas ir rinkliavos už šias paslaugas rinkimas yra susiję su eismo valdymu ir yra transporto sektoriaus sferos. Jie nėra susiję su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu. Taigi Estijos įvesta tvarka ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti", — cituoja Helmę RIA Novosti.

Kaip pranešama, kad 2016 metų gegužės mėnesį Europos Komisija Estijai išsiuntė oficialų laišką, o 2019 metų sausio mėnesį — motyvuotą išvadą. Gautas atsakymas buvo nepatenkinamas, ir nors komisijos vizito metu buvo pastebėti tam tikri sienos kirtimo organizavimo pokyčiai, Europos Komisijos teigimu, teisinė padėtis nepasikeitė. Šiuo klausimu Europos Komisija penktadienį Estijos valdžios institucijoms išsiuntė papildomą laišką su oficialiu pranešimu.

Estija turi du mėnesius informuoti EK apie visas priemones, kurių buvo imtasi norint tinkamai įgyvendinti atitinkamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Priešingu atveju Europos Komisija gali svarstyti galimybę tęsti administracinę procedūrą.

Tegai:
pasienis, Rusija, Europos Komisija, Estija