Ar tai vasara?

Ar bus vasara?

96
Liūtys su perkūnijomis, oro temperatūra, ne aukštesnė kaip 20 laipsnių, ir... sinoptikų prognozės, kurios nežada karštų vasaros dienų šiemet Lietuvoje – pagrindinės daugumos šalies gyventojų pokalbių temos

— Labas rytas, Veronika. Matau, šiandien į darbą atėjai, apsirengusi rudenine striuke. Ar ne per anksti paėmei drabužius iš rudens garderobo?

— Labas, Evelina. Aš ir vasarinių drabužių neturėjau laiko tinkamai išpakuoti. Štai, praėjusį ketvirtadienį, jei prisimeni, į naktinę pamainą atėjau su vasarinėmis basutėmis ir lengva suknele, o namo grįžau ryte, kai smarkiai lijo, tai pasigailėjau, kad nepasidabinau guminiais batais ir lietpalčiu, su kuriais dirbu darže prie vasarnamio. Basutes teko neštis rankose. Pas mus Fabijoniškėse (Vilniaus rajonas — Sputnik) buvo "pasaulinis potvynis". Aš kelią šalia namo perėjau, iki kelių įbridusi į vandenį.

— Pas mus Pilaitėje (Vilniaus rajonas — Sputnik) taip pat tą dieną buvo "vandeninė pasaulio pabaiga". O mūsų šuns vos neištiko širdies priepuolis. Jis labai bijo griaustinio, o perkūniniai debesys praskrido tiesiai virš mūsų namų. Šuo pasislėpė po sofa ir visą rytą inkštė. Tokio išsigandusio aš jo niekada nemačiau.

— Netrukus vasaros vidurys, o aš nė karto ežere nesimaudžiau. Miške, šalia mūsų vasarnamio, yra gražus ežeras su smėlio paplūdimiu. Paprastai vasaros savaitgaliais ten labai daug žmonių, o štai praėjusį sekmadienį su vyru ir vaikais nusprendėme pasivaikščioti prie ežero ir nustebome pamatę, koks tuščias paplūdimys, nors tą dieną ir nelijo.

— Ar tu žiūrėjai į termometrą? Pastarosiomis dienomis aš niekada nemačiau, kad temperatūra viršytų 20 laipsnių šilumos. O ežeruose ir upėse vandeniui sušildyti iki priimtinos maudymuisi temperatūros — 16-18 laipsnių, saulėti orai turi būti bent porą savaičių. Ar prisimeni, kad Vilniaus regione šią vasarą tiek laiko būtų karšta?

— Šiltas dienas galima suskaičiuoti ant pirštų. Mes Joninėms pagal tradiciją nuvykome prie jūros į Palangą. Planavome degintis jūros paplūdimyje. O iš tikrųjų aš net maudymosi kostiumėlio neišsiėmiau iš krepšio. Vaikščiojome nulytomis kopomis, o kitą dieną grįžome namo, į Vilnių. Nemaloniausia, kad sinoptikai tokius lietingus ir šaltus orus prognozuoja visoje Lietuvoje ir liepą. Ramina tik tai, kad Graikijoje prasidėjo neįprastai karšti orai. Ten temperatūra vietomis pasiekia 49 laipsnius, o jūros vanduo sušyla iki 30 laipsnių. Mes su šeima antrai liepos pusei nusipirkome kelialapius į Adrijos jūros pakrantę. Gal nors ten šiemet galėsime degintis ir mėgautis šiltais saulės spinduliais.

— O aš šiemet atostogausiu spalį. Kartu su vyru nuvyksime į Tenerifę. Ten vasara ištisus metus, o spalio mėnesį lėktuvų bilietai kainuoja pigiau nei vasarą, ir būsto nuoma Kanarų salose spalio mėnesį pigesnė negu rugpjūtį. O mūsų kurortams — Palangoje, Šventojoje, Nidoje — nepavydėtina. Lietuvos pajūryje ir taip poilsiautojai ne dažni svečiai, o dar ir orai priešiškai nusiteikę. Viešbučiai, kavinės ir restoranai turės skolų, o tai reiškia, kad ir mūsų kurortinių miestų biudžetai sumažės. Gaila…

— Gerai, Evelina, nekalbėkime apie liūdnus dalykus. Per pietų pertrauką užsuksime į artimiausią parduotuvę. Man reikia nusipirkti naują skėtį, nes praėjusį ketvirtadienį šitam skėčiui vėjas keturis stipinus sulaužė.

96
Tegai:
sinoptikai, liūtis, perkūnija, vasara, orų prognozė, Lietuva
Dar šia tema
Liūties padarinių likvidavimas Vilniui kainuos 15 tūkst eurų
Dėl liūties Vilniuje sutriko siurblinės darbas ir į Nerį plūdo nuotekos
Audra Lietuvoje: Vilniuje sutriko eismas, Alytus liko be elektros
Lietuvą uždengė įspūdingi audros debesys lyg Holivudo filme
Lietuva paminėjo 767-ąsias Mindaugo karūnavimo metines

Lietuva paminėjo 767-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines

(atnaujinta 18:23 2020.07.07)
Anot metraščių, 1253 metų liepos 6 dieną didysis kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene

Lietuvos istorikai teigia, kad karūnavimo ceremonija įvyko Kernavėje, netoli dabartinio Vilniaus. Baltarusijos istorikai nurodo kitas šiuolaikinės Baltarusijos teritorijos vietas. Karalius Mindaugas laikomas pirmuoju valdovu, kuris sugebėjo suvienyti Lietuvą ir sukurti Lietuvos valstybę. Todėl nuo 1991 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši diena švenčiama kaip Valstybės diena.

— Mindaugai, sveikinu su švente ir vardadieniu. Juk tu turi vienintelio Lietuvos istorijoje karaliaus vardą.

— Ačiū tau, Laura! Apie tai man ir mama pasakojo. Kai tik pradėjau kažką suprasti. Ji taip mane ir vadino: "mano karalaitis!". Buvau sužavėtas ir eidamas į mokyklą pirmiausia susidomėjau senovine Lietuvos ir Europos istorija. Ir šiek tiek nusivyliau...

— Kodėl teko nusivilti karališkuoju vardu?

— Na, bent jau dėl to, kad dėl kažkokių priežasčių po tariamo Mindaugo karūnavimo Lietuva istoriniuose metraščiuose niekada nebuvo vadinama karalyste, o tik Didžiąja Kunigaikštyste. O kaimyninė Lenkija visada buvo karalystė. O jei prisimeni istoriją, tai turi žinoti, kad Liublino uniją 1569 metais pasirašė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Man dar mokykloje, kai apie tai perskaičiau vadovėlyje, kilo pagrįstas klausimas — XIII amžiuje Mindaugas tapo karaliumi, o XVI amžiuje Lietuva vis dar liko tik kunigaikštyste, nors ir didžiąja.

— Na, juk tu mokeisi dar sovietmečiu mokykloje ir akivaizdu, kad tų laikų istorijos vadovėliais šiandien negalima pasitikėti. Bet kai tik Lietuva vėl tapo nepriklausoma, viskas iškart susidėliojo į savo vietas. Dabar Mindaugo karūnavimą laikome Valstybės diena.

— Bet kuo čia dėti sovietiniai ar ne sovietiniai vadovėliai? Tiesiog iš mano vaikystės pasididžiavimo, kad turiu vienintelio Lietuvos karaliaus vardą, nieko nebeliko, kai daugiau sužinojau apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą ne tik iš sovietinių vadovėlių, bet ir iš Europos archyvų. Juk pats Mindaugas atsisakė karūnos grįžęs iš katalikybės į pagonybę. Ir jo mirtis įvyko ne dėl politinio sąmokslo, o tik dėl nuskriausto vyro keršto — kunigaikščio Daumanto, iš kurio Mindaugas per prievartą paėmė žmoną tik dėl to, kad ji buvo jo mirusios žmonos sesuo. Taigi, Mindaugo didvyriškumas mano akyse tuo ir pasibaigė.

Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena
Agresyvi vaivorykštė

Agresyvi vaivorykštė

(atnaujinta 16:40 2020.07.03)
LGBT aktyvistai daro spaudimą Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris praėjusiais metais rinkimų kampanijos įkarštyje žadėjo į savo švarko atlapą įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį

Dabar lesbietės (L), gėjai (G), biseksualai (B) ir transseksualai (T) reikalauja, kad garbingas šeimos vyras Gitanas Nausėda viešai palaikytų netradicines krikščioniškos Lietuvos vertybes.

— Simonai, ar tu penktadienį eisi prie Prezidentūros? Mes su draugais eisime palaikyti LGBT aktyvistų! Jie turėtų priminti prezidentui šį pažadą — palaikyti visus Lietuvos piliečių sluoksnius!

— Arūnai, aš esu krikščionis ir visiškai nepriimu jokios vertybių propagandos, nepriimtinos daugumai lietuvių. Manau, kad tokie agresyvūs LGBT vertybių skatinimo metodai neturi nieko bendra su tikrai demokratinėmis vertybėmis ir ypač su tolerancija. Kodėl mano vaikai turėtų man užduoti keblius klausimus, kurių moko visokie propagandistai? Kodėl man ant kiekvieno kampo reikia priminti, kad visuomenėje yra visokių gėjų ir lesbiečių?

— Na, jie yra lygiaverčiai mūsų valstybės piliečiai. Kodėl jie žeminami kiekviename žingsnyje tik todėl, kad jie gyvena kartu su tos pačios lyties partneriu?!

— Pateik man konkrečių pavyzdžių, o ne tuščių frazių apie žeminimus. Kas ir kur draudžia miegoti su kuo nori? Ir anksčiau aš buvau gana tolerantiškas šių kategorijų žmonėms Lietuvoje, kai jie apie tai nešaukdavo kiekviename žingsnyje ir neorganizuodavo procesijų šventose Lietuvos vietose. Bet kuo garsiau LGBT aktyvistai šauks apie savo tariamai pažeistas teises, tuo labiau jų nekęs. Socialiniuose tinkluose vis dažniau matau žmones sakant, kad jie nenorom dėl tokios agresyvios kai kurių mažumų propagandos vis labiau linksta į rasizmą ir homofobiją. O socialiniuose tinkluose vis dažniau matau vaizdo įrašus apie tai, kaip kojomis trypiama vaivorykštės vėliava! Bet tai yra baisu!

— Be abejo, baisu! Kaip galima trypti kojomis seksualinės laisvės simbolį?! Už tai vandalus reikia grūsti į kalėjimą! Tai turi būti laikoma nusikaltimu!

— Taigi, jūs dabar apsiputoję reikalaujate griežtų bausmių tiems, kurie nepriima jūsų vertybių? Ir kokiu pagrindu?! Kiek žinau, gėjų, lesbiečių ir visokių seksualinių mažumų draugų mūsų šalyje yra ne daugiau kaip 2 proc. Tai kodėl jūs galite teisti likusius devyniasdešimt aštuonis procentus?! Be to, reikalauti iš Lietuvos prezidento atvirai paremti jūsų abejotinas vertybes! Ir jei aš pamatysiu Gitaną Nausėdą su vaivorykštės ženkliuku ant krūtinės, mano pagarba jam, kaip valstybės vadovui, nukris iki nulio...

Tegai:
Gitanas Nausėda, LGBT
Darbas

Paaiškėjo, kokia dabar situacija Lietuvos darbo rinkoje

(atnaujinta 23:25 2020.07.07)
Nuo karantino Lietuvoje pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų — tai yra 2,3 karto daugiau nei ankstesnę, rašo įstaigos spaudos tarnyba.

Nuo kovo 16 dienos iš viso pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams. Utenos apskrityje labiausiai buvo ieškoma etikečių klijuotojų, pagalbinių darbininkų ir vyriškų drabužių siuvėjų. Alytaus — pagalbinių darbininkų, siuvėjų ir etikečių klijuotojų.

Birželio 29 – liepos 5 dienomis daugiau darbo pasiūlymų pateikta ir tarnautojams — ieškoma sandėlininkų, laiškininkų, apskaitininkų ir apklausų atlikėjų. Praėjusi savaitė išsiskiria darbo pasiūlymais įrengimų ir mašinų operatoriams ir surinkėjams. Laisvos darbo vietos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams sudarė 30,8 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje.

Darbo paklausoje 38,5 proc. išaugo ir sezoninių darbų skaičius — įregistruota 430 laikinių darbų. Daugiausiai ieškota pagalbinių darbininkų, valytojų ir virėjų.

Kurortuose sezoninių, terminuotų darbų pasiūla tebėra nedidelė — Palangoje registruoti 6 darbo pasiūlymai darbininkams ir virtuvės darbuotojams, Druskininkuose — 4 valytojams, Neringoje ir Birštone — po 1 darbininkams.

Per savaitę 43,3 proc. (1,3 tūkst.) išaugo įdarbinimas — 4,5 tūkst. asmenų Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įžengti į darbo rinką. Nuo karantino pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 7 dieną buvo registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų — jie sudarė 12,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prieš savaitę.

Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo kovo 16 dieną darbo ieškančių asmenų padaugėjo 56 tūkst. (34,6 proc.).

Praėjusią savaitę į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 9,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 1,9 tūkst. vidutiniškai per darbo dieną, registravosi 41,5 proc. (2,7 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, palyginti su birželio 22–28 dienomis.

Tarp naujų klientų daugiausiai buvo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,3 proc.) bei apdirbamosios gamybos (21 proc.) sektorių, taip pat padaugėjo darbo neturinčių iš švietimo srities. Gerokai mažiau besikreipiančių iš statybų, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos sričių.

Padidėjo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (1,2 proc. punkto) bei technikų ir jaunesniųjų specialistų (0,9 proc. punkto) dalis. Mažėjo — nekvalifikuotų darbininkų (1,5 proc. punkto) bei paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų (0,9 proc. punkto) skaičius tarp darbo neturinčių asmenų.

Beveik kas trečias (30 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo — jaunimas iki 29 metų. Panašią dalį (30,3 proc.) sudaro ir 50+ asmenys. Moterys tarp besikreipusių asmenų sudarė 51 proc.

Registruoto nedarbo rodikliai augo beveik visose šalies savivaldybėse, išskyrus pajūrio kurortus — Neringą ir Palangą, kur mažėjo 0,1 proc. punkto. Didžiausias registruoto nedarbo augimas — 0,8 proc. punkto fiksuotas Ukmergės rajone, 0,7 proc. punkto augo Lazdijų ir Kelmės rajonų bei Alytaus miesto savivaldybėse. Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų darbo neturi Lazdijų (18,9 proc.), Rokiškio rajone (17,9 proc.) ir Kelmės bei Kalvarijos savivaldybėse (po 17,8 proc.). Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai fiksuoti Neringoje — 3,4 proc., Klaipėdos rajone — 1 proc. ir Birštone — 8,2 proc.

Iš penkių didžiųjų šalies miestų didžiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune (13,3 proc.), žemiausias — Šiauliuose (10,3 proc.).

Tegai:
Užimtumo tarnyba, darbas
Dar šia tema
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų