Grybauskaitė ir Trampas

Ir Lietuva domėjosi G-20 samitu

24
Lietuva nėra didžiausių pasaulio ekonomikų dvidešimtuko narė, tačiau atidžiai stebėjo Hamburge vykusio samito eigą ir rezultatus — tokių forumų laukuose sprendžiamas viso pasaulio, taip pat ir Baltijos regiono, likimas

— Labas, Mantai. Praėjusią savaitę buvo gausu politinių įvykių — Mindaugo karūnavimo diena, Grybauskaitės dalyvavimas  dvylikos Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovų susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trampu, G-20 samitas Hamburge… Ar tu stebėjai visus šiuos renginius?

— Sveikas, Artūrai. Aišku, stebėjau, juk ir Varšuvoje, ir Hamburge buvo sprendžiami klausimai, kurie dviems metams nulems mūsų regiono likimą. Ne paslaptis, kad nors G-20 susitikimo darbotvarkė daugiausiai numatė ekonominius klausimus, tačiau visas dėmesys buvo sutelktas ties istoriniu Rusijos ir JAV prezidentų susitikimu. Juk būtent nuo Trampo ir Putino priklauso, ar padėtis ir toliau kais, ar pagaliau sumažės tarptautinė įtampa.

Sprendžain iš to, ką pasakė Trampas Varšuvoje, jis tvirtai nusiteikęs užkirsti kelią bet kokiems Rusijos bandymams grąžinti į savo įtakos ratą ne tik Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir Lenkiją ir kitas buvusias sovietų valstybes. Tuo pat metu Rusija savo karinėmis pratybomis regione ir Baltijos jūroje, kurias ji rengia kartu su savo sąjungininkais — Baltarusija ir Kinija — rodo, kad ketina ginti Kaliningrado sritį iš visų jėgų.

— Taip, Mantai, tu teisingai pastebėjai, kad pasaulio likimas šiuo metu yra šių dvejų politikų rankose. Ir džiugina tai, kad Trampas ir Putinas, atrodo, „išgirdo vienas kitą". Tai pabrėžė visa pagrindinė pasaulio žiniasklaida. Man tokie pasaulio lyderių susitikimai suteikia optimizmo. Niekas nenori Trečiojo pasaulinio karo. Visi mes suprantame, kad tai bus paskutinis karas Žemės civilizacijos istorijoje.

— Manau, kad apie Trampo ir Putino susitikimo rezultatus galima bus kalbėti tik po dvejų-trijų mėnesių, atsižvelgiant į jų bendrus veiksmus karščiausiuose pasaulio taškuose — Sirijoje, Donbase ir Šiaurės Korėjoje, kur pastaruoju metu labai didėja  karinis potencialas. Jeigu Amerika ir Rusija sugebės užgesinti šiuos gaisrus, tuomet galim tikėtis, kad ir mūsų Baltijos regione nieko panašaus neįvyks.

Be to, čmūsų ramybės garantija galima laikyti Trampo pareiškimą apie tai, kad jis be abejonių ketina laikytis 5-ojo NATO susitarimo punkto dėl Aljanso šalių vieningų veiksmų agresijos prieš vieną iš 29 narių atveju. Pameni, Trampas ėjo į prezidento rinkimus su pranešimu, kad būtent Amerikos, o ne Europos valstybių — NATO narių interesai jam labiausiai rūpi. Šie žodžiai labai sujaudino mūsų politikus. Vytautas Landsbergis net išvadino Trampą  ''nesveiku žmogumi" ir pasiūlė jam gydytis.

— Mes tuomet dar juokėmes iš profesoriaus drąsių žodžių. Juk Lietuvoje visas politinis elitas buvo įsitikinęs Klinton pergale. O kai prezidentu tapo Trampas, pradėjo bijoti, kad jis kerštingas ir mūsų konservatorių sielos lyderio žodžiai gali paveikti Amerikos požiūrį į Lietuvą. Šaunuolė mūsų prezidentė! Mano atrodo, Grybauskaitei pavyko pagerinti santykius su nauju JAV prezidentu už mūsų su tavimi, Mantai, pinigus, padidinus gynybos išlaidas iki 2,07% BVP.

Dabar Lietuva didžiuojasi, kad tapo viena iš penkių NATO valstybių, kurios laikosi pagrindinės Aljanso ekonominės sąlygos — skirti ne mažiau nei 2% BVP kariuomenei. Būtent to Trampas šiuo metu griežtai reikalauja iš Vokietijos ir Prancūzijos ir kitų narių. Apie tai, kad mūsų šalis yra tarp lyderių, prezidentė dar kartą priminė Varšuvoje. Dabar, aš manau, tai galima vertinti kaip Lietuvos lyderystės Baltijos regione garantą.

— Na, apie tai taip pat galima bus kalbėti tik po kurio  laiko. Ir duok Dieve, kad Trampui niekas neprimintų Landsbergio žodžių…

24
Tegai:
išlaidos gynybai, G20, Donaldas Trampas, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Grybauskaitė papasakojo Trampui apie tai, kas gresia Lietuvai
Hamburge G20 priešininkai niokoja miestą
G20 samitas: 3 naktis iš eilės Hamburge vyko riaušės