Septynios tonos laisvės

"Septynios tonos laisvės" baltarusiams ir rusams

66
(atnaujinta 19:53 2017.09.12)
Lietuva stoja į kovą prieš "Rusijos propagandą" ir suteikė savo teritoriją "Laisvosios Europos" radijo siųstuvams, kurie transliuos programas baltarusių ir rusų kalbomis milijonams gyventojų postsovietinėje erdvėje

— Sveiki, Nikolajau! Štai tu, baltarusis, gimęs ir gyvenęs Lietuvoje. Kaip tu manai naujas radijo "Laisvoji Europa" siųstuvas, kurio darbą apmoka JAV Kongresas, padės tavo tautiečiams Baltarusijoje sužinoti visą tiesą apie gyvenimą  ES ir pasaulyje? Ar siųstuvas priartins tikrosios demokratijos įsigaliojimą šioje šalyje pagal Vakarų modelį?

— Labas, Andriau. Aš manau, kad visas bruzdesys su tuo siųstuvu — niekam nereikalingas. Su šiuolaikinėmis komunikacijos technologijomis bet kokia informacija gali sklisti be jokių kliūčių. Čia sovietmečiu buvo taip, kad pagrindiniais informacijos skleidėjais buvo televizija, radijas ir laikraščiai. Ir jeigu laikraščius ir televiziją TSRS laikais politikai  kontroliavo, tai Vakarų ideologams beliko pasinaudoti tik viena landa — "Laisvės" ir "Amerikos balso" radijo bangomis, kurios galėjo kirsti sienas. Tiesa, sovietinė radijo slopinimo sistema beveik visiškai su tuo susidorodavo. O šiandien naudoti tą pačią technologiją — kvaila. Yra internetas ir socialiniai tinkalai, kuriais galima transliuoti ir radijo, ir televizijos programas, ir spausdintą žodį.

— Vis dėlto mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su pasididžiavimu pareiškė, kad naujas siųstuvas padės suteikti "septynias tonas laisvės" beveik 100 milijonų rusų, baltarusių, ukrainiečių ir net moldavų. Jie gaus galimybę išgirsti Europos politikų nuomonę, kuri yra alternatyvi Rusijos požiūriui. Ir tai, pasak Linkevičiaus, padės žmonėms geriau suprasti visas pasaulio ir Europos politikos subtilybes.

— Andriau, ką čia aiškintis? Juk kiekvienas iš mūsų buvusių "TSRS brolių" šiandien eina savo keliu. Ir jiems iš vidaus aiškiau, kas yra gero,o kas blogo jų visuomenėje. O mūsų bandymai iš užsienio duoti patarimus apie tai, „kaip reikia gyventi" tik erzina tuos pačius baltarusius ar rusus. Jie ir patys turi savo galvą ant pečių. Beje, apie tai man dažnai sako mano giminės, kurie atvažiuoja į Lietuvą apsipirkti. Todėl aš apie šiuolaikinį baltarusių gyvenimą žinau iš pirmų lupų. Aš pats dažnai važinėju į Mogiliovą aplankyti giminių bei pagerbti protėvių atmintį.

Jeigu palyginti Lietuvos ir Baltarusijos realijas, tai ne viskas jau taip blogai pas baltarusius, kaip mums pasakoja Lietuvos radijas ir televizija arba rašo mūsų laikraščiai. Veikia gamyklos, kolūkiai, parduotuvėse didelis produktų pasirinkimas. Vidutinis jų atlyginimas, jeigu lyginti pagal pajamas ir išlaidas, ne taip jau ir skiriasi nuo mūsų. Mes beveik trečdalį, o kai kas net pusę atlyginimo išleidžiam e komunaliniams mokesčiams ir transportui. O baltarusiai tam išleidžia daug mažiau. Štai ir išeina, kad ir mes, ir jie visai neblogai gyvename "nuo atlyginimo iki atlyginimo". O kas liečia "Ideologiją", tai ji daugelį žmonių ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje mažai jaudina. Pameni, Aleksandro Lukašenkos posakį: "Ko baltarusiui reikia? Čėrkos ir lašinių!".

— Taip, Aleksandras Grigorjevičius tikrai geriau žino savo tautiečių gyvenimą, nei mūsų valdininkai, kurie nuo paprastų žmonių atsitverė savo vilų tvoromis. Aš tau visiškai pritariu. Matyt, todėl visi vakariečių politikos technologų bandymai sukurti „baltarusišką Maidaną" nuolat žlunga…O ideologinis naujo "Laisvosios Europos" siųstuvo  efektyvumas šiandien vargu, ar bus didesnis, nei sovietmečiu.

66
Tegai:
radijas, transliavimas, Laisvoji Europa, Laisvės radijas, Lietuva
Aš nepasitikiu politine reklama

Rinkimų agitacijos subtilybės

(atnaujinta 17:59 2020.09.29)
Liko mažiau nei dvi savaitės iki pirmojo rinkimų į naująjį Lietuvos Seimą turo

Politiniai oponentai ieško vienas kito silpnybių ir rinkimų kampanijos pažeidimų, kurie netgi gali tapti rinkimų rezultatų nepripažinimo pagrindu. Net Europos Komisijos pareigūnai ir Europos Parlamento nariai dalyvauja kampanijose.

— Monika, tu man pasakyk, kaip tu renkiesi iš kandidatų į Seimą, už kuriuos balsuosi? Kaip manai, ar leistina, kad tie, kurie jau užima aukštas pareigas, bet patys nėra kandidatai, agituoja už kandidatus į Seimą? Klausiu to, naudodamasis vieno iš kandidatų, kuris yra nufotografuotas plakate su pačiu Europos komisaru iš Lietuvos, reklaminių plakatų pavyzdžiu.

— Apskritai aš įtariai vertinu politinę reklamą. Apie žmogų reikia spręsti pagal jo darbus, o ne pagal plakatus. Jei kandidatas į deputatus savo darbais įrodė, kad gali tinkamai atstovauti savo rinkėjų interesams aukščiausiu lygiu, tai kodėl jis vis tiek turi apie tai kalbėti per rinkimų kampaniją. Ir tame, kad tos pačios partijos nariai palaiko vienas kitą, aš nematau nieko nusikalstamo. Kai prezidentas, kuris turėtų būti nepriklausomas nuo politinių intrigų viduje, stoja į vienos iš jėgų pusę, tai mane piktina. Liūdniausia tai, kad tiek buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek dabartinis — Gitanas Nausėda beveik atvirai palaiko tas pačias politines jėgas — konservatorius ir liberalus. Pamenu, kad tik Valdas Adamkus sugebėjo atsispirti ir nepasiduoti jokios politinės partijos įtakai. Ir už tai aš jį tikrai gerbiu.

— Kaip atsispyrė? Argi jis su žmona nesutiko tapti tuometinio Vilniaus mero Artūro Zuoko sūnaus krikštatėviu? Ar tai nėra atviro nepotizmo rodiklis aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose?

— Na, giminystė yra giminystė, bet kai kilo skandalas dėl korupcinių Zuoko ryšių su "Rubicon Group", Valdas Adamkus vienas pirmųjų paragino jį atsistatydinti. Kaip sakė Sokratas: "Platonas yra mano draugas, bet tiesa yra brangesnė!" O Adamkaus įpėdinė Dalia Grybauskaitė užmerkė akis į savo politinių mecenatų korupcijos gudrybes. Pakanka prisiminti, kurios pavardės atsirado bankrutuojant "Snoro" bankui. Ir niekas nebuvo nubaustas už auksinius šaukštus Gynybos ministerijoje. Matyt, jie nenorėjo traukioti siūlų, galinčių atskleisti labai įtakingas asmenybes. Taigi, tikėsiu tik tais kandidatais į deputatus, kurie man galės atsakyti į tokius slidžius klausimus.

— Manau, kad vargu ar kada išgirsime atsakymus į šiuos klausimus. Net speciali Seimo komisija, tyrusi tamsias dėmes ankstesnių liberalių konservatorių (2008–2012) ir Darbo socialdemokratų (2012–2016) vyriausybių veikloje prieš rinkimus nepasakė nieko įdomaus. O mes taip tikėjomės.

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
KGB slaptųjų agentų vardai bus paslėpti toliau nuo lietuvių akių

KGB slaptųjų agentų vardai bus paslėpti toliau nuo lietuvių akių

(atnaujinta 11:21 2020.09.26)
Likus dviem savaitėms iki Seimo rinkimų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nusprendė iš tinklalapio pašalinti sovietų KGB archyvinių asmens bylų registrą, kuriame yra daugelio žymių Lietuvos politikų pavardės

Centro vadovybė tai paaiškino labai paprastai: jos teigimu, registrą reikėtų vertinti kritiškai, nes visi agentų sąraše esantys dabartiniai politikai buvo užverbuoti KGB, tačiau ne visi jie savanoriškai bendradarbiavo. Ir patį slaptųjų agentų "darbą" komiteto nariai ne visada vertino teigiamai.

— Gintarai, žinau, kad tavo protėviai sovietmečiu labai nukentėjo dėl savo su laisve susijusių pažiūrų, o senelis net keletą metų praleido tremtyje. Ir kaip tu jautiesi dėl to, kad slaptųjų KGB pareigūnų sąrašai buvo pašalinti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapio?

— Labai neigiamai! Žmonės turėtų žinoti savo "didvyrius", kurie sovietmečiu įskųsdavo kitus ir tokiu būdu įsigydavo specialias privilegijas. Juk visi žino, kad aukštumų sovietinės nomenklatūros hierarchijoje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant ir globojant KGB. Nebuvo įmanoma tapti komjaunimo sekretoriumi ar SSKP aukštosios mokyklos dėstytoju be kandidato pritarimo baudžiamųjų specialiųjų tarnybų kabinetuose. O sovietmečiu išvykti į komandiruotę į kapitalistinę šalį galėjo tik partijai ir komunistų valdžiai lojalūs žmonės. Kaip užsitarnauti jų palankumą? Labai paprastai! Reikėjo aktyviai skųsti savo draugus ir kolegas!

— Bet juk Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tokie slaptieji agentai galėjo suvokti savo elgesio neteisingumą ir kruopščiai tarnaudami naujai valdžiai įrodyti savo atsidavimą laisvės idealams.

— Žinai, Emanueli, jei sovietmečiu žmogus buvo išdavikas ir įskųsdavo tikrus Lietuvos patriotus, tai kur garantija, kad ir šiandien jis "neišduos tavęs pasitaikius pirmai progai"? Aš netikiu tokiais žmonėmis. Ir jei kažkada patekai į KGB agentų sąrašus, tai tam buvo priežasčių. Juk čekistai paprasčiausiai nesikreipė į paprastus žmones gatvėje ir jų neužverbuodavo. Pirmiausia jie stebėjo žmogų, tyrinėjo jo mintis ir aistras, o tik tada atrasdavo skausmingas vietas ir priversdavo juos dirbti. Kai jie sutikdavo, jiems atsiverdavo kelias link nuostabios karjeros.

— Ir vis dėlto net nusikaltėliams, atlikusiems bausmę, grąžinamos jų teisės. O teisę balsuoti rinkimuose turi net nusikaltėliai už grotų. Ar mes būsime tokie beširdžiai, kad visą gyvenimą priekaištausime tiems, kurie kadaise suklupo?

— O tu pasiklausk mano velionio senelio, ar jis atleido tam skundikui, dėl kurio aštuonerius metus teko praleisti Sibiro tremtyje? Prisimenu daug dalykų, apie kiriuos jis man pasakadavo. Jis net įvardijo tuos, kurie kalti dėl tremtinių kančių. Šie skundikai be gėdos ir sąžinės anksčiau, sovietmečiu, džiaugėsi gyvenimu, jie ir dabar sėdi aukštose valdžios pareigose. Ir toliau kvailina Lietuvos žmones saldaus gyvenimo pažadais. O anksčiau jie lygiai taip pat nesavanaudiškai žadėjo mums šviesią komunistinę ateitį. Ir tokių sukčių buvo daug. Juk vien iš kuklių KGB archyvinės medžiagos likučių, kurių nespėjo išvežti į Rusiją, matyti, kad per pusšimtį metų su čekistais spėjo pabendrauti beveik 118 tūkst. žmonių. O jau kokios bylos ir pavardės liko išvežtuose sąrašuose, ypač slaptuose, galima tik spėlioti.

Tegai:
KGB, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja: Baltarusijos opozicija turi dėti daugiau pastangų dialogui su Rusija

(atnaujinta 08:14 2020.09.30)
Pasak Tichanovskajos, Baltarusijos opozicijos atstovai Makronui sakė, kad yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir ši komunikacija jiems yra svarbi

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja pareiškė, kad Baltarusijos opozicija turi dėti daugiau pastangų, kad pradėtų dialogą su Rusija, kad bendravimas su kitų šalių vadovais nebūtų vertinamas neigiamai, praneša RIA Novosti.

Antradienio rytą Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas susitiko su Tichanovskaja. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Makrono ir Tikhanovskajos susitikimas yra jų teisė, Kremlius ją gerbia.

"Galbūt dabar reikia dėti daugiau pastangų norint pradėti dialogą su Rusija, kad bendravimas su kitų šalių vadovais nebūtų vetinamas kaip kažkas neigiamo", - interviu RFI radijo stočiai po susitikimo su Macronu sakė Tichanovskaja.

Pasak Tikhanovskajos, Baltarusijos opozicijos atstovai Makronui sakė, kad yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir ši komunikacija jiems yra svarbi. Tuo tarpu, pasak jos, Prancūzijos lyderis palaiko šį norą ir yra pasirengęs "padėti visais įmanomais būdais".

Nuo rugpjūčio 9 dienos visoje Baltarusijoje vyksta didžiuliai opozicijos protestai, jie prasidėjo iškart po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Baltarusijos opozicija laiko Tichanovskają nugalėtoja ir reikalauja surengti naujus rinkimus. Pati Tichanovskaja saugumo sumetimais išvyko į Lietuvą.

Tegai:
Rusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"
Didysis brolis šalia. Makronas išmokys Baltijos šalis, kada loti, o kada tylėti