Užteks rusofobijos!

Lietuviai aptarinėja prezidentės kalbą JTO

113
(atnaujinta 14:15 2017.10.03)
Dalios Grybauskaitės kalba iš JT Generalinės Asamblėjos tribūnos sujaudino ne tik pasaulio visuomenę, bet ir paprastus Lietuvos gyventojus, kurie nevienareikšmiškai įvertino šalies vadovės kalbą

— Bravo, pone prezidente! Jūsų kalba 72-oje JT Generalinės samblėjos sesijoje taps istorijos dalimi. Jūsų drąsa įkvėps Lietuvos patriotus dar daugelį  metų. Gaila, kad mes negalime prezidento rinkimuose balsuoti už Jus trečią kartą.

— Petrai, su kuo tu ten kalbi vienas kambaryje prieš televizorių?

— Aš klausiau Dalios Grybauskaitės kalbą JT ir nesugebėjau sulaikyti emocijų ir graudžių ašarų dėl mūsų prezidentės drąsos. Ji visam pasauliui papasakojo ne tik apie  pratybų "Zapad-2017", kurių metu buvo "tobulinamas Baltijos regiono puolimo planas", baisumus, bet ir apie tas baisybes, kurie šiandien vyksta Ukrainoje ir Sirijoje neva Kremliaus nurodymu.

— Geriau mūsų Dalia papasakotų pasauliui apie ką kitą. Kaip ji per aštuonerius savo valdymo metus susipyko su visais kaimynais, kaip iš Lietuvos masiškai vis bėga, kaip pensininkai vos suveda galus su galais, kaip kainos auga greičiau nei atlyginimai ir pensijos ir jau didesnės nei Lenkijoje ar tolimoje Anglijoje. Viskas dėl jos sėkmingo kišimosį į šalies vidaus politiką. Beje, visa tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Kodėl mūsų prezidentę labiau jaudina kaimyninių valstybių reikalai, nei sava šalis? Mano atrodo, kad ypač pastaruoju metu ją labiau jaudina jos pačios, nei lietuvių ateitis, ir ji jau ieškosi darbo kokioje nors Europos organizacijoje, ESBO arba EŽTT. Ten rusofobijos retorika labai populiari. Pirešingu atveju ji darytų viską taip, kad mūsų šalies produktai kuo greičiau grįžtų į Rusijos rinką, kad Lietuva gautų pigesnių energijos šaltinių, kad Lietuvoje įsitvirtintų tikroji konkurencija, o ne dvejų-trejų prekės ženklų ir įmonių, kurie parazituoja ant Lietuvos tautos kūno, monopolizmas.

— Žmona, ką tu kalbi? Tai sąmokslas! Kaip tu gali lyginti kažkokias kainas ir atlyginimus bei pensijas su Lietuvos naujos okupacijos grėsme?! Už Nepriklausomybę mes turime mokėti. Reikia mūsų Vyriausybei pasiūlyti įvesti "Nepriklausomybės mokestį". Ir leisti surinktus pinigus, pavyzdžiui, suskystintųjų dujų terminalui „Indepedence" išlaikyti, didinti gynybos išlaidas, valstybės tarnautojų ir prezidento administracijos darbuotojų  atlyginimams kelti. O dar aš pasiūlyčiau kiekviename Lietuvos name ir bute įrengti stebėjimo kameras, kad laiku identifikuoti tokius "Kremlaius agentus", kurie pila vandenį ant mūsų priešų malūno.

— Klausyk, tu man išgėręs vieną kartą pasakojai, kaip tavo prosenelis po karo parašė anoniminį laišką apie savo kaimyną — jį NKVD ištrėmė į Sibirą, o kaimyno karvę ir sklypą atidavė tavo proseneliui, kaip atlyginimą už budrumą? Tai gal tu dabar atsisėsi ir parašysi VSD skundą apie savo nelojalią žmoną?

— Na jau ne. Apie savo žmoną aš, aišku, nieko narašysiu. Kas gi man virs cepelinus, skalbs drabužius ir tvarkys butą? Juokauju, juokauju! Aš pasikarščiavau, atleisk — tai, matyt, Grybauskaitės kalba mane taip paveikė, velniop!

113
Tegai:
propaganda, rusofobija, "Rusijos grėsmė", JT Generalinė Asamblėja, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Dalia Grybauskaitė Jungtinėse Tautose: su Amerika prieš Rusiją
Peskovas: stebėtojai gali paveikti Grybauskaitės nuomonę apie "Zapad-2017"
Ką sakė Dalia Grybauskaitė JT Generalinės Asamblėjos debatuose
Įbaugino: Grybauskaitė iš JT tribūnos gąsdino Vakarus pratybomis "Zapad"
Lietuva paminėjo 767-ąsias Mindaugo karūnavimo metines

Lietuva paminėjo 767-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines

(atnaujinta 18:23 2020.07.07)
Anot metraščių, 1253 metų liepos 6 dieną didysis kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene

Lietuvos istorikai teigia, kad karūnavimo ceremonija įvyko Kernavėje, netoli dabartinio Vilniaus. Baltarusijos istorikai nurodo kitas šiuolaikinės Baltarusijos teritorijos vietas. Karalius Mindaugas laikomas pirmuoju valdovu, kuris sugebėjo suvienyti Lietuvą ir sukurti Lietuvos valstybę. Todėl nuo 1991 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši diena švenčiama kaip Valstybės diena.

— Mindaugai, sveikinu su švente ir vardadieniu. Juk tu turi vienintelio Lietuvos istorijoje karaliaus vardą.

— Ačiū tau, Laura! Apie tai man ir mama pasakojo. Kai tik pradėjau kažką suprasti. Ji taip mane ir vadino: "mano karalaitis!". Buvau sužavėtas ir eidamas į mokyklą pirmiausia susidomėjau senovine Lietuvos ir Europos istorija. Ir šiek tiek nusivyliau...

— Kodėl teko nusivilti karališkuoju vardu?

— Na, bent jau dėl to, kad dėl kažkokių priežasčių po tariamo Mindaugo karūnavimo Lietuva istoriniuose metraščiuose niekada nebuvo vadinama karalyste, o tik Didžiąja Kunigaikštyste. O kaimyninė Lenkija visada buvo karalystė. O jei prisimeni istoriją, tai turi žinoti, kad Liublino uniją 1569 metais pasirašė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Man dar mokykloje, kai apie tai perskaičiau vadovėlyje, kilo pagrįstas klausimas — XIII amžiuje Mindaugas tapo karaliumi, o XVI amžiuje Lietuva vis dar liko tik kunigaikštyste, nors ir didžiąja.

— Na, juk tu mokeisi dar sovietmečiu mokykloje ir akivaizdu, kad tų laikų istorijos vadovėliais šiandien negalima pasitikėti. Bet kai tik Lietuva vėl tapo nepriklausoma, viskas iškart susidėliojo į savo vietas. Dabar Mindaugo karūnavimą laikome Valstybės diena.

— Bet kuo čia dėti sovietiniai ar ne sovietiniai vadovėliai? Tiesiog iš mano vaikystės pasididžiavimo, kad turiu vienintelio Lietuvos karaliaus vardą, nieko nebeliko, kai daugiau sužinojau apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą ne tik iš sovietinių vadovėlių, bet ir iš Europos archyvų. Juk pats Mindaugas atsisakė karūnos grįžęs iš katalikybės į pagonybę. Ir jo mirtis įvyko ne dėl politinio sąmokslo, o tik dėl nuskriausto vyro keršto — kunigaikščio Daumanto, iš kurio Mindaugas per prievartą paėmė žmoną tik dėl to, kad ji buvo jo mirusios žmonos sesuo. Taigi, Mindaugo didvyriškumas mano akyse tuo ir pasibaigė.

Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena
Agresyvi vaivorykštė

Agresyvi vaivorykštė

(atnaujinta 16:40 2020.07.03)
LGBT aktyvistai daro spaudimą Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris praėjusiais metais rinkimų kampanijos įkarštyje žadėjo į savo švarko atlapą įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį

Dabar lesbietės (L), gėjai (G), biseksualai (B) ir transseksualai (T) reikalauja, kad garbingas šeimos vyras Gitanas Nausėda viešai palaikytų netradicines krikščioniškos Lietuvos vertybes.

— Simonai, ar tu penktadienį eisi prie Prezidentūros? Mes su draugais eisime palaikyti LGBT aktyvistų! Jie turėtų priminti prezidentui šį pažadą — palaikyti visus Lietuvos piliečių sluoksnius!

— Arūnai, aš esu krikščionis ir visiškai nepriimu jokios vertybių propagandos, nepriimtinos daugumai lietuvių. Manau, kad tokie agresyvūs LGBT vertybių skatinimo metodai neturi nieko bendra su tikrai demokratinėmis vertybėmis ir ypač su tolerancija. Kodėl mano vaikai turėtų man užduoti keblius klausimus, kurių moko visokie propagandistai? Kodėl man ant kiekvieno kampo reikia priminti, kad visuomenėje yra visokių gėjų ir lesbiečių?

— Na, jie yra lygiaverčiai mūsų valstybės piliečiai. Kodėl jie žeminami kiekviename žingsnyje tik todėl, kad jie gyvena kartu su tos pačios lyties partneriu?!

— Pateik man konkrečių pavyzdžių, o ne tuščių frazių apie žeminimus. Kas ir kur draudžia miegoti su kuo nori? Ir anksčiau aš buvau gana tolerantiškas šių kategorijų žmonėms Lietuvoje, kai jie apie tai nešaukdavo kiekviename žingsnyje ir neorganizuodavo procesijų šventose Lietuvos vietose. Bet kuo garsiau LGBT aktyvistai šauks apie savo tariamai pažeistas teises, tuo labiau jų nekęs. Socialiniuose tinkluose vis dažniau matau žmones sakant, kad jie nenorom dėl tokios agresyvios kai kurių mažumų propagandos vis labiau linksta į rasizmą ir homofobiją. O socialiniuose tinkluose vis dažniau matau vaizdo įrašus apie tai, kaip kojomis trypiama vaivorykštės vėliava! Bet tai yra baisu!

— Be abejo, baisu! Kaip galima trypti kojomis seksualinės laisvės simbolį?! Už tai vandalus reikia grūsti į kalėjimą! Tai turi būti laikoma nusikaltimu!

— Taigi, jūs dabar apsiputoję reikalaujate griežtų bausmių tiems, kurie nepriima jūsų vertybių? Ir kokiu pagrindu?! Kiek žinau, gėjų, lesbiečių ir visokių seksualinių mažumų draugų mūsų šalyje yra ne daugiau kaip 2 proc. Tai kodėl jūs galite teisti likusius devyniasdešimt aštuonis procentus?! Be to, reikalauti iš Lietuvos prezidento atvirai paremti jūsų abejotinas vertybes! Ir jei aš pamatysiu Gitaną Nausėdą su vaivorykštės ženkliuku ant krūtinės, mano pagarba jam, kaip valstybės vadovui, nukris iki nulio...

Tegai:
Gitanas Nausėda, LGBT
Darbas

Paaiškėjo, kokia dabar situacija Lietuvos darbo rinkoje

(atnaujinta 23:25 2020.07.07)
Nuo karantino Lietuvoje pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų — tai yra 2,3 karto daugiau nei ankstesnę, rašo įstaigos spaudos tarnyba.

Nuo kovo 16 dienos iš viso pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams. Utenos apskrityje labiausiai buvo ieškoma etikečių klijuotojų, pagalbinių darbininkų ir vyriškų drabužių siuvėjų. Alytaus — pagalbinių darbininkų, siuvėjų ir etikečių klijuotojų.

Birželio 29 – liepos 5 dienomis daugiau darbo pasiūlymų pateikta ir tarnautojams — ieškoma sandėlininkų, laiškininkų, apskaitininkų ir apklausų atlikėjų. Praėjusi savaitė išsiskiria darbo pasiūlymais įrengimų ir mašinų operatoriams ir surinkėjams. Laisvos darbo vietos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams sudarė 30,8 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje.

Darbo paklausoje 38,5 proc. išaugo ir sezoninių darbų skaičius — įregistruota 430 laikinių darbų. Daugiausiai ieškota pagalbinių darbininkų, valytojų ir virėjų.

Kurortuose sezoninių, terminuotų darbų pasiūla tebėra nedidelė — Palangoje registruoti 6 darbo pasiūlymai darbininkams ir virtuvės darbuotojams, Druskininkuose — 4 valytojams, Neringoje ir Birštone — po 1 darbininkams.

Per savaitę 43,3 proc. (1,3 tūkst.) išaugo įdarbinimas — 4,5 tūkst. asmenų Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įžengti į darbo rinką. Nuo karantino pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 7 dieną buvo registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų — jie sudarė 12,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prieš savaitę.

Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo kovo 16 dieną darbo ieškančių asmenų padaugėjo 56 tūkst. (34,6 proc.).

Praėjusią savaitę į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 9,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 1,9 tūkst. vidutiniškai per darbo dieną, registravosi 41,5 proc. (2,7 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, palyginti su birželio 22–28 dienomis.

Tarp naujų klientų daugiausiai buvo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,3 proc.) bei apdirbamosios gamybos (21 proc.) sektorių, taip pat padaugėjo darbo neturinčių iš švietimo srities. Gerokai mažiau besikreipiančių iš statybų, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos sričių.

Padidėjo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (1,2 proc. punkto) bei technikų ir jaunesniųjų specialistų (0,9 proc. punkto) dalis. Mažėjo — nekvalifikuotų darbininkų (1,5 proc. punkto) bei paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų (0,9 proc. punkto) skaičius tarp darbo neturinčių asmenų.

Beveik kas trečias (30 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo — jaunimas iki 29 metų. Panašią dalį (30,3 proc.) sudaro ir 50+ asmenys. Moterys tarp besikreipusių asmenų sudarė 51 proc.

Registruoto nedarbo rodikliai augo beveik visose šalies savivaldybėse, išskyrus pajūrio kurortus — Neringą ir Palangą, kur mažėjo 0,1 proc. punkto. Didžiausias registruoto nedarbo augimas — 0,8 proc. punkto fiksuotas Ukmergės rajone, 0,7 proc. punkto augo Lazdijų ir Kelmės rajonų bei Alytaus miesto savivaldybėse. Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų darbo neturi Lazdijų (18,9 proc.), Rokiškio rajone (17,9 proc.) ir Kelmės bei Kalvarijos savivaldybėse (po 17,8 proc.). Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai fiksuoti Neringoje — 3,4 proc., Klaipėdos rajone — 1 proc. ir Birštone — 8,2 proc.

Iš penkių didžiųjų šalies miestų didžiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune (13,3 proc.), žemiausias — Šiauliuose (10,3 proc.).

Tegai:
Užimtumo tarnyba, darbas
Dar šia tema
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų