Ko laukti iš naujojo biudžeto?

Ko laukti naujojo biudžeto?

63
(atnaujinta 17:08 2017.10.13)
Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pranešimą apie minimalaus atlyginimo didinimą iki 400 eurų lietuviai įvertino ne kaip gyvenimo gerovę, o kaip menką kompensaciją už augančias kainas ir naujus akcizus, kurie numatyti 2018 metų biudžete

— Renata, ar girdėjai, kad nuo naujų metų mes turėsime priedą prie šeimos biudžeto — minimalus darbo atlyginimas padidės net 20 eurų! Tai labai reikšminga! Skvernelis teigia, kad „2018 metais tikrai nebus 5% infliacijos, nes numatomas atlyginimų augimas 10% privačiame sektoriuje, o valstybės sektoriuje — daugiau nei 6%. Vertinant kitų metų biudžetą, infliacija tikrai visko "nesuvalgys". Premjero optimizmas suteikia vilties, kad gyvensime geriau. Gal net mūsų draugai, dirbantys Europoje, grįš namo.

— Laura, kodėl tu džiaugiesi? Suskaičiuokime, kiek padidėjo kainos pataruoju metu. Aš jau nekalbu apie tai, kaip mus prieš tris metus Butkevičius ir Vasiliauskas tikino, kad euro įvedimas palengvins mūsų gyvenimą? O ką mes turime dabar? Net "valstiečių" lyderis Karbauskis prieš kelias dienas  dėl kainų augimo kaltino eurą, valdžią ir verslininkus. Tai ką, prisiminsime senas kainas ir paversime jas eurais? Vien tik sviestas per pastaruosius mėnesius pabrango dvigubai! Tuo metu, kai jis išsivysčiusiose šalyse kainuoja 6-8 eurus už kilogramą, Lietuvoje — jau beveik 10 eurų! Ir taip beveik su visais produktais. Taigi, simboliškas minimalaus atlyginimo kėlimas 20 eurų — tai ne valdžios dovana lietuviams, o tik verslininkų "tautai numestas kaulas".

— Bet kaip gi tuomet gyventi be pasitikėjimo valdžia? Juk jie taip nuoširdžiai mus tikina, kad tuojau pradėsime gyventi kaip Suomijoje.

— Jie mums tai sako jau 26 metus po Nepriklausomybės atkūrimo. O kas pasikeitė? Ar tu savo banko sąskaitoje turi santaupų, tavo tėvai gauna gerą pensiją ir kiekvien vasarą išvažiuoja atostogų į Europos kurortus? Mes nei žingsnio nepadarėme link suomių gyvenimo lygio, o atvirkščiai, dar ir atsilikome. Vienas geras narystės  ES  rezultatas yra tai, kad galime keliauti po visą pasaulį be vizų ir lyginti, kur geriau gyventi. Nuo Naujųjų metų mums viena ranka pridės pinigų prie algos, o kita — atims dvigubai daugiau pakėlę akcizusir mokesčius. Juk sviesto staigus brangimas galų gale atves iki kitų maisto produktų didelių kainų. Be to, iš tų 20 eurų dar pajamų mokestį reikės atskaičiuoti. Taigi, palaimintas tas, kuris tiki savo valdžia…

— Liūdna dėl tokių tavo žodžių, Renata. Juk tu beveik teisi. Prisimenu, kaip dar prieš 10 metų aš gaudavsu 1330 litų mokytojos atlyginimą, vyras gaudavo 1600 litų ir mes laikėm save vidutinės klasės atstovais. Kiekvienais metais važiuodavome prie Viduržemio jūros, lizingu įsigijome beveik naują automobilį.  O dabar mano atlyginimas pavirto 376 eurais. O kainos liko tokio pat nominalo — pasikeitė tik žodis, buvo "litas" tapo "euras". Šiandien mūsų atlyginimų užtenka tik komunalinėms paslaugoms ir kukliam maistui. Net dukra turi vakarais po paskaitų dirbti. Mes vis dažniau pradėjome galvoti,kad reikia išvažiuoti iš Lietuvos. Brolis prieš tris metus neblogai įsitaišsė Nyderlanduose ir dabar kviečia mus, žada surasti gerą darbo vietą. Mes rimtai svarstome apie tai…

63
Tegai:
valstybės biudžetas, atlyginimų didinimas, biudžetas
Kodėl vaikštai be kaukės?

Į Lietuvą grįžta griežtas karantinas

(atnaujinta 15:21 2020.10.27)
Epidemiologinė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja. Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius per dieną jau skaičiuojamas šimtais

Tačiau šalies gyventojai į šiuos skaičius nebereaguoja taip baimingai, kaip pavasarį, per pirmąją koronaviruso plitimo bangą, ir netgi priešinasi griežtoms karantino priemonėms.

— Žygimantai, kodėl tu vaikštai be kaukės? Ar negirdėjaш, kad kiekvieną dieną šalyje koronavirusu suserga daugiau nei pusė tūkstančio žmonių? Visi didieji miestai jau paskelbti raudonąja zona.

— Žinai, Algirdai, kai pavasarį pas mus atėjo pirmoji koronaviruso banga, aš vykdžiau visus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus — dvi savaites sėdėjau užsidaręs namuose, bijodamas, užsidėjęs kaukę ir akinius, kartą per savaitę eidavau apsipirkti maisto prekių, bijojau balkone įkvėpti gryno oro. O šiandien, kai atvejų skaičius kelis kartus didesnis, man kažkaip vienodai rodo, baimė dėl "karūnos" beveik išnyko. Visi vieną kartą mirsim.

— Tu taip ramiai kalbi apie tai, kad net stebiuosi.

— O apie ką čia kalbėti. Lietuvos mokslų universiteto Sveikatos priežiūros vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas jau pareiškė, kad COVID-19 protrūkis Lietuvoje nebekontroliuojamas. Tai reiškia, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Dabar kiekvienas turi priimti sprendimą pats — arba bijoti ir vengti visų ir visko, arba pasikliauti savo imunitetu, užsikrėsti koronavirusu, persirgti ir ... gyventi toliau. Tačiau yra ir kita galimybė — skiepytis. Bet vakcinos Lietuvoje dar nėra. Ir pačios vakcinacijos šalininkų pasaulyje lieka vis mažiau. Prisiminkite, kiek tėvų pasaulyje atsisako skiepyti vaikus net dėl ​​tokių baisių ligų kaip tymai.

— O kaip tu pats elgsies toliau?

— Asmeniškai aš ir toliau laikysiuosi atsargumo priemonių. Be to, mano motina priklauso "rizikos grupei". Tai pagyvenęs žmogus, sergantis krūva ligų, koronaviruso smūgis gali būti lemtingas. Visada elgiausi pagal principą —  kas saugosi pats, tą ir Dievas saugo.

— O aš taip pat atidžiai stebėsiu Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. O dar atidžiau — kovos su koronaviruso pandemija priemones, kurias pasiūlys naujoji vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės. Ji jau pažadėjo skubiai peržiūrėti visą kontrolės sistemą, kurią sukūrė kadenciją baigianti "valstiečių" vyriausybė.

— Na, pažiūrėsime, kaip konservatoriai dabar kovos su virusu. Bepigu sėdėti opozicijoje ir kritikuoti, bet iš tikrųjų ką nors padaryti jau yra sunkiau. Manau, kad jei ne mūsų parlamento rinkimai, tai visuotinį karantiną derėtų įvesti dar rugsėjo pradžioje, o tada galbūt būtų buvę įmanoma kontroliuoti situaciją. Bet juk tada ant to paties Aurelijaus Verygos būtų išpilta tiek purvo, kad dabartiniai valdantieji būtų gavę dar mažiau balsų.

Tegai:
karantinas, Lietuva
Drąsuoliai

Baltarusijos opozicijos europietiški apdovanojimai ir lietuviški titulai

(atnaujinta 17:53 2020.10.23)
Europos Parlamentas Sacharovo premiją skyrė Baltarusijos opozicijai, kuriai vadovauja Lietuvoje gyvenanti Svetlana Tichanovskaja, o VDU suteikė Svetlanai Aleksijevič, Koordinacinės tarybos narei ir Nobelio literatūros premijos laureatei, Garbės daktaro laipsnį

Be to, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų bendruomenė ir Seimo nario, konservatoriaus Kazio Starkevičiaus šeima įsteigė Vilties ir laisvės premiją, kuri bus įteikta Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems įvykius šalyje.

— Donatai, pasakyk tu man, mielasis, kada pradėsime mokytis baltarusių kalbos ir kada ji bus pripažinta antrąja valstybine kalba Lietuvoje?

— Ramūnai, kokias nesąmones tu kalbi? Lietuvoje buvo, yra ir bus tik viena valstybinė kalba — lietuvių. Iš kur kilo tokios mintys?

— Tai aš pastarosiomis dienomis apie protestus Baltarusijoje, apie Svetlaną Tichanovskają, kuri gyvena mūsų šalyje, beje, mūsų sąskaita, perskaičiau daugiau nei apie tai, kas vyksta pačioje Lietuvoje. Štai šiandien skaitau — Europos Parlamentas Baltarusijos opozicionieriams skyrė laisvės premiją, baltarusių rašytojai Aleksijevič suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. Kaip vyšnaitė ant torto, Lietuvos žurnalistai kartu su konservatoriumi Starkevičiumi įsteigė premiją Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems protestus. Aišku, kokiu fonu vyksta tas nušvietimas.

— O ką, tu prieš laisvę Baltarusijoje? Ar pateisini Lukašenkos režimo smurtą prieš protestuotojus?

— Manau, kad viskas, kas vyksta Baltarusijos miestų gatvėse ir aikštėse, yra grynai pačių baltarusių vidinis reikalas. Mums nereikia ten kišti nosies ir nurodyti, kur yra laisvė, o kur trūksta laisvės. Tegul jie patys ten susitvarko, mums nedalyvaujant. Aš pamenu, kokia išsigandusi Tichanovskaja atvyko į Lietuvą. Negalėjo dviejų žodžių suregzti. O dabar ji tapo drąsesnė ir, kaip man atrodo, pradėjo kalbėti žodžiais, kuriuos vartoja Starkevičiaus bendrapartiečiai.

Beje, ji atvirai kursto savo šalininkus Baltarusijoje jėga įvykdyti valstybės perversmą. O tai jau sunkus nusikaltimas. Ir ne veltui Baltarusijos valdžia jau įtraukė ją į ieškomųjų sąrašą. Taigi, mūsų valdžia ne šiaip sau globoja tokius žmones kaip Tichanovskaja, bet taip pažeidžia visas tarptautines normas. Jie patys kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus, o paskui šnypščia apie galimą beveik paties Putino kišimąsi į JAV rinkimus! Pažvelk į mūsų rinkimų "demokratinį" pobūdį! Nesu girdėjęs tokio purvo ir oponentų persekiojimo per visus 30 nepriklausomybės metų. Taigi, kaip sako rusai, nevalia kaltinti veidrodžio, jeigu veidas kreivas.

Tegai:
Lietuva, protestai, Baltarusija
Дата 28 ноября, литовский

Kokia šiandien diena: spalio 28-osios šventės

(atnaujinta 17:02 2020.10.27)
Nuo spalio 28 dienos iki metų galo lieka 64 dienos, dienos ilgumas — 09 val. 39 min. Savo gimtadienį šią dieną švenčia Petras Gražulis, jam sukanka 62 metai

Spalio 28 yra 301-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 302-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 64 dienos.

2020 metų spalio 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 16:52, dienos ilgumas — 09 val. 39 min.

Simajudas, Vėlių paminėklai

Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės. Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo. Spalio 28-oji — pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių. Kitos dvi — Visų šventųjų diena (11.01) ir Vėlinės (11.02). Neveltui kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai netgi vadino "vėlinių", ir "vėlių" mėnesiais.

Atėjus krikščionybei, Vėlių minėjimo šventė sutapatinta su šv. Simono ir Šv. Judo varduvėmis, dar kitaip vadinamu Simajudu. Simonas, vadinamas uoliuoju, ir Judas-Tadas (nepainioti su Judu Iskarijotu išdavikas!) buvo Jėzaus Kristaus apaštalai.

Katalikai šią dieną mini šv. apaštalus Simoną ir Judą (Tadą)

Šv. Simonas (I a.) evangelistų dar vadinamas kanaaniečiu arba zelotu (taip vadindavo vienos žydų sektos narius, kuriai Simonas priklausė iki buvo Kristaus pašauktas). Jis buvo vienas iš dvylikos pirmųjų Kristaus mokinių.

Šv. Judas (Tadas) laikomas šv. Jokūbo Jaunesniojo broliu. Jis yra patekusių į beviltišką padėtį globėjas. Judui (Tadui) priskiriamas Judo laiškas, parašytas apie 80 metais.

Ši diena istorijoje

1793 metais — gimė pirmasis lietuviškai rašęs istorikas, rašytojas bei švietėjas Simonas Daukantas. Mirė 1864 metais.

1913 metais — gimė dailininkė Marija Cvirkienė.
1939 metais — Gedimino pilyje iškelta trispalvė. Vilniaus kraštas išvaduotas iš Lenkiškos okupacijos. Vilnius ir Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai.

2014 metais — eidamas 76-uosius metus mirė lietuvių rašytojas Romualdas Granauskas.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Almana, Almanas, Almė, Almilė, Almis, Daukanta, Daukantas, Daukintė, Gaudrė, Gaudrimas, Gaudrius, Sima, Simanas, Simas, Simona, Simonas, Skirmantas, Simonas, Tadas, Tadė.

Savo gimtadienį šią dieną švenčia garsus politikas, neseniai vėl perrinktas į Seimą Petras Gražulis .

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai