Sugrižk

Emigrantui žodžiais nepadėsi

61
(atnaujinta 15:48 2017.10.31)
Lietuvos Vyriausybė, kuri išgyvena dėl darbingo amžiaus tautiečių masinės emigracijos, apdovanojo geriausią projektą, skirtą padėti lietuviams sugrįžti į tėvynę

— Tėvynė šaukia: Sugrįžk! Aš viską atleisiu ir net išdavystę! Tik sugrįžk!

— Artūrai, tu naują vaidmenį spektaklyje gavai?

— Ne. Aš juokauju dėl pranešimo prezidentės tinklalapyje apie apdovanojimus konkurse "Kryptis — Lietuva". Reikėjo taip sugalvoti — rašyti projektus, kaip sugrąžinti tautiečius iš užsienio. Ir ką jie čia veiks, sugrįžę? Vėl eis į Darbo biržą arba dirbs už mėnesinius atlyginimus, kuriuos Europoje gaudavo per savaitę? Dauguma, beveik 90%, mano draugų, kurie išvyko į užsienį, vienodai kalba: "Niekada į Lietuvą nebegrįšiu!".

O likusiejų 10% sako, kad sugrįš Į Tėvynę tik tada, kai mūsų šalyje gyvenimo lygis pasieks Europos vidurkį, jau nekalbant apie stambiausias pasaulio ekonomikas. Iš 30 mano klasiokų Vilniuje liko tik penki… Ir tai tik todėl, kad tėvai serga ir jiems reikalinga nuolatinė pagalba. Visi kiti jau seniai gyvena Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Gauna gerą atlyginimą — ES ir Šengenu dėka valgo kokybiškus produktus, kai kurie jau ir nuosavą būstą turi. Ir ką jiems reikia visa taii mesti dėl gražių Vyriausybės ir prezidentės žodžių apie patriotiškumą?

— Bet juk kažkas ir Lietuvoje turi dirbti — statyti namus ir kelius, plėtoti ekonomiką ir maitinti pensininkus bei valstybės pareigūnus. Juk egzistuoja kažkokie moraliniai įsipareigojimai valstybei, kuri tave užaugino ir išmokė?

— Štai tu dabar tai pasakei? O kaip aš galiu tavo žodžius sudėti į krepšį, atsinešti namo ir vietoj vakarienės papasakoti vaikams? Vaikeliai, vardan mūsų meilės tėvynei galim šiandien ir nepavalgyti. Kaip galima šūkiais pamaitinti tautą? Geriau jau šiuos nedidelius pinigus, kuriuos įteiks projekto nugalėtojams, skirtų pensijoms ir socialinėms išmokoms. Štai tuomet žmonės pamatytų, kad Vyriausybė ne žodžiais, o savo veikla padeda. Jeigu žmonės bus sotūs ir patenkinti gyvenimu savo šalyje, tai jie niekur ir nebevažiuos, argi ne taip?

— Bet juk neįmanoma iškart sulyginti lietuviškų atlyginimų su europietiškais? Juk mes neturime tokios didelės pramonės, kaip Vokietija ar Italija, nuosavų naudingų iškasenų, kaip Rusija ar Kataras, tokių derlingų žemių, kaip Ispanija ir Prancūzija.

— Ne… Bet juk buvo. Prisimink 1990-ousius. Mes turėjome pigią elektrą iš Ignalinos AE, kurą iš "Mažeikių naftos", mes turėjome europietiškus standartus atitinkančius televizorius ir šaldytuvus, elektroninę įrangą. Mūsų žemės ūkis buvo aukšto lygio. Pieno produktus su užrašu "Pagaminta Lietuvoje" noriai pirko visos buvusios TSRS valstybės. Veikė fabrikai ir gamyklos. Rytais viešajame ransporte buvo tiek žmonių — visi važiavo į darbą.

O ką prieš 26 metus darė mūsų valstybės valdovai? Vietoj to, kad tęsti pramonės plėtrą, ją iš pradžių privatizavo, o vėliau tiesiog uždarė. Aš jau nekalbėsiu apie beveik viso žemės ūkio sunaikinimą. O dabar mes turime tik vieną rūpestį — kuo įmanoma daugiau prisipirkti patrankų ir raketų, nes "rusai puola"! Ką aš tau sakau, tu ir pats visa tai matai.

— Deja, žiniau ir matau.

61
Tegai:
emigrantai
Kelias į mūsų miestelį neasfaltuotas

Premjero munduras išvalytas nuo asfalto dėmių

(atnaujinta 18:49 2020.06.05)
Asfaltuotas kelias į premjero Sauliaus Skvernelio namus kone uždėjo purviną dėmę ant jo politinio munduro. Jo oponentų kaltinimus pažeidžiant etiką pagaliau išsklaidė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Skirdami lėšas šios kelio atkarpos asfaltavimui, komisijos nariai, atidžiai ištyrę reikalo esmę, neatskleidė Vyriausybės vadovo interesų konflikto. Tolesnis tyrimas sustabdytas.

— Remigijau, tu įsivaizduoji, pasirodo, kad ministras pirmininkas nepažeidė politiko etikos, kai leido asfaltuoti kelią prie savo namų! Tokias išvadas padarė etikos komisijos nariai. Aš pasipiktinęs. Na, ką, dabar ministras pirmininkas gali savo lėšomis nutiesti kelią į savo namus, tačiau jie dešimtmečiais negali nutiesti kelio į mūsų kaimą, kai blogas oras, ten išvis neįmanoma važiuoti automobiliu!

— Na, Mantai, būčiau labiau nustebęs, jei komisija apkaltintų ministrą pirmininką dėl interesų konflikto. Tai reiškia, kad komisijos nariai atidžiai ištyrė ir suprato, kad politinių oponentų kaltinimai premjerui ir susisiekimo ministrui yra nepagrįsti. Tu pats galvok logiškai, atmetęs emocijas. Pirma, ministras pirmininkas yra Lietuvos pilietis, kaip tu ir aš, ir jo gatvėje taip pat gyvena mūsų šalies piliečiai. Kodėl jie turėtų kentėti tik dėl to, kad jų kaimynas vienu momentu tapo ministru pirmininku? Ir, antra, yra bendras kelių remonto ir tiesimo planas, pagal kurį greičiausiai atėjo laikas šią gatvę asfaltuoti.

— Bet kodėl iki šiol niekas nebuvo nutiesęs kelio į mūsų kaimą?

— Na, tu gali tai sužinoti savo savivaldybės administracijoje. Aš manau, kad ten tau aiškiai pasakys, kur, kada ir kas bus remontuojama. O įsivaizduok, kad rudenį Sauliaus Skvernelio šalininkai vėl laimės rinkimus ir jis vėl taps vyriausybės vadovu. Taigi, ką, reikėtų dar kartą perrašyti planus ir atidėti kelio link jo namų remontą dar ketveriems metams? Tuomet jo kaimynai turėtų pasipiktinti, kad dėl politinės Skvernelio karjeros jiems nėra nutiestas kelias? Ir kaip tai atrodytų kvailai, kad po kiekvienų rinkimų tektų keisti planus tik todėl, kad kažkas kažkur tapo Seimo nariu. Taigi, ką, net šviestuvo nepakeisi gatvėje, šalia kurios gyvena koks meras, parlamentaras ar ministras? Dar apkaltins tarnybinės etikos pažeidimu. Tai atrodys kaip beprotystė.

— Na, aš nežinau. Čia mums pasakojama, kaip šalyje kovojama su korupcija, vyksta areštai, kratos ir atranda šimtus tūkstančių eurų. O čia iš tikrųjų yra oficialus piktnaudžiavimas tarnybinėmis pareigomis asmeniniais tikslais.

— Man atrodo, čia tu klysti. Ir net tavo žodžiuose yra nepagrįsto kaltinimo požymių. Už tai, beje, gali ir nubausti. Tačiau korupcijos nereikėtų painioti su politiniu šmeižtu. Dėl šios gatvės net susisiekimo ministras įkliuvo, jis buvo apkaltintas vos ne valstybės turto grobstymu, kai netinkamai apmokėjo pietus. Bet tie patys prokurorai kažkodėl pamiršo, kokią žalą valstybės iždui jie padarė, pardavę tą patį Mažeikių naftos koncerną amerikiečiams arba uždarę Ignalinos atominę elektrinę. Jau net neužsiminsiu, kaip pasinaudoję tarnybine padėtimi apiplėšė "Snorą" ir "Ūkio banką".

Bet ką aš galiu tau naujo pasakyt, juk ir pats gyveni Lietuvoje ir gali pateikti daugybę mūsų valdovų reikaliukų pavyzdžių. O teisėjų ir advokatų bylos, ir pastarojo meto Lietuvos verslo konfederacijos ir bankų asociacijos vadovų areštai mane labiau jaudina nei asfaltuotas kelias į premjero namus. Juk nėra dūmų be ugnies.

Tegai:
kelias, Saulius Skvernelis, Lietuva
Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu

Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu

(atnaujinta 08:26 2020.06.03)
Lietuvos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė apie dviejų aukšto rango pareigūnų, įtariamų korupcija, — Lietuvos bankų asociacijos prezidento ir Lietuvos verslo konfederacijos pirmininko — sulaikymą

Žmonės sutrikę. Ar tai yra naujas kovos su korupcija etapas, ar slapti politiniai žaidimai rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse?

— Laurynai, ar girdėjai apie garsius areštus?

— Sveikas, Mantai! Apie tai ūžia ne tik visa "versli" Lietuva, bet ir paprasti žmonės. Po skandalų dėl tariamo "MG Baltic" kyšio buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, taip pat teisėjų ir advokatų areštų niekuo nesistebiu. Matyt, vis dėlto dabartinės valdančiosios partijos, vadovaujamos "valstiečių", rimtai išjudino Lietuvos korupcijos pelkę, susiformavusią per naujausios istorijos metus.

— O man atrodo, kad šiandien esame nešvarios politinės kovos dėl balsų rinkimų į Seimą išvakarėse liudininkai. Kodėl jie anksčiau tylėjo?

— Visų pirma, negalima išspręsti didelės korupcijos atvejų aukščiausiu lygiu per vieną dieną. Norint sugauti nusikaltimo vietoje profesionalius korumpuotus pareigūnus, reikia kruopštaus visų teisėsaugos institucijų darbo, trunkančio mėnesius ir net metus. Jie yra sukčiai užkulisiuose, nes elgiasi labai atsargiai ir profesionaliai. Po Lietuvos stipriųjų priedanga. Ar prisimeni, kaip vienas iš suimtųjų — Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus — įsivėlė į skandalą su naujuoju prezidentu Gitanu Nausėda? Jis buvo tarpininkas tarp tuometinio kandidato į prezidentus Nausėdos ir vyriausiojo Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kurį Nausėda, tapęs prezidentu, priėmė kaip patarėją nacionalinio saugumo klausimais. Taigi, paaiškėja, kad šis Sutkus yra pilkasis Lietuvos politikos kardinolas ir tvarko prezidentų bei generolų reikalus. Ir prisimink, kaip greitai šis skandalas buvo užglaistytas!

— Tai paaiškėja, kad tokie žmonės kaip Sutkus nusprendžia, kam ir kokį postą skirti?

— Na, aš manau, kad Sutkus ar Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius nėra aukščiausi Lietuvos korupcijos veikėjai. Greičiausiai jie yra tik dar aukštesnių tikrųjų Lietuvos valdovų įsakymų vykdytojai. Bet kas jie tokie, kokie yra jų vardai, galime tik spėlioti. Aš jaučiu, kad mūsų mažą šalį valdo vienas žmogus. Jis, kaip voras, sėdi didžiulio tinklo centre ir timpčioja siūlus. Be jo žinios ir pritarimo neįmanoma pasiekti valdžios viršūnių Lietuvoje.

— Ir šitas žmogus yra... V...

— Sustok. Čia su tavim pokalbį ir užbaikime. Aš nenoriu net mintyse ištarti šio voro vardo... Žodis yra sidabras, o tyla — auksas... Geriau pažiūrėkime į kitą spektaklio "Lietuva, korupcija", kuris prasideda areštuojant du iš šių pilkųjų Lietuvos verslo ir politikos kardinolų, veiksmą.

Tegai:
areštas, prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija