Sveikiname!

Pokalbis šalia Sausio 13-osios laužo

131
(atnaujinta 14:44 2018.01.17)
Lietuvos laisvės gynėjai dar kartą degino simbolinius laužus skirtingose Vilniaus vietose ir šių laužų šviesoje prisiminė tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius; išgėrė "100 gramų", suvalgė košės ir aptarė "Lietuvos revoliuciją", kuri turėtų atnešti lietuviams "laisvę, ligybę ir brolystę", o atnešė skurdą, oligarchus ir turčių diktatūrą

— Pilk, Vidmantai, mūsų "100 gramų". Man prašau į mano mėgstamiausį aliumininį puodelį, su kuriuo aš prieš 27 metus pirmą kartą atėjau čia, prie Seimo sienų. Išgersime ir prisiminsime tuos 14 didvyrių, kurie žuvo tą tragišką naktį… Pameni, mes su tavimi šalia tokio laužo ir susipažinome…

— Tikrai, Rimvydai, aš tos nakties niekuomet neužmiršiu. Prisimenu kiekvieną smulkmeną. Mano šautuvas, su kuriuo aš tą naktį atėjau į savo pirmą sargybą, iki šiol kabo ant sienos namuose. Jis primena man ir mūsų vadovų žodžius apie sotų ir laimingą gyvenimą. Juk jie mums dar žadėjo, kad kaip tik išvysime "sovietus", iš karto pradėsime gyventi kaip Suomijoje, o kas iš tikrųjų? Ai, geriau nesikalbėsime apie liūdesį… Pilk dar…

— Tu, teisus, Vidai, ne už tai mes prieš 27 metus priešinomės tarybiniams tankams. Ne veltui sako, kad "revoliucijas daro romantikai, o jos pasekmėmis naudojasi paskutiniai niekšai". Taip ir išėjo Lietuvoje. Klasika. Signatarai vadovaujami Vytuku (Vytautas Landsbergis — Sputnik) gavo apdovanojimus, išmokas, žemės sklypus sostinės priemiesčiuose, mūsų komandos vadas gavo medalį, o mes — paskolas, eurą ir skurdą, nuo kuriuo mūsų vaikai bėga iš šalies kaip nuo piktos pamotės.

— Aš neseniai apsilankiau pas vieną valstybės pareigūną, kuris rengia "Laisvės gynėjų" apdovanojimų sąrašus ir pasidomėjau, ar mes su tavimi kartais neįtraukti į tą sąrašą. Tai jis man taip ir atsakė — "jeigu visus apdovanosime, sulūž lova". Manau, mes su tavimi šiame sąraše niekada ir neatsidursime…

— O man vakar dukra iš Belfasto skambino. Sveikino su "Lietuvos laisvės gynėjo" diena ir vėliau jau kurį kartą pakvietė gyventi su ja. Ji kartu su vyru prieš 15 metų išvažiavo iš Lietuvos į Airiją, iš pradžių norėjo tiesiog padirbėti, po to butą įsigijo, o dabar net minties tokios nebeturi galvoje — sugrįžti namo. Ir už tai, Vydmantai, mes su tavimi kovojome prieš 27 metus, kad mūsų vaikams dabar būtų gieda prisipažinti, kad jie atvyko iš Lietuvos?

— Mano vaikai irgi ruošiasi išvykti iš Lietuvos. Sako, nėra čia jokių perspektyvų… Žentą nuo sausio 1-osios atleido iš darbo dėl socialinio draudimo mokesčio sistemos pertvarkos. Tiesa, galiu padėkoti mūsų vadovams, man prie pensijos pridėjo net 20 eurų, ir šiuo metu ji siekia 385 eurus. Didelis jums ačiū, mano brangieji vadovai, lenkiu galvą prieš Seimą, kurį prieš 27 metus gyniau nuo tarybinių tankų.

Ai, Rimvudai, pilk dar vieną. Išgersime, suvalgysime košes ir keliausime namo. Rytoj reikia pažiūrėti Seimo šventinį posėdį, kuriame prezidentė ir Landsbergis papasakos, kaip Lietuvoje "pagerėjo gyvenimas", o kad džiaugsmas nesibaigtų, reikia neleisti rusams mus okupuoti ir pristatyti čia visuokių gamyklų ir atominių.

131
Tegai:
Sausio 13-oji, Sausio 13-osios įvykiai, Lietuva