Nesąmonė

Vaikų darželiai gradacija pagal turtą

213
(atnaujinta 17:06 2018.02.02)
Vilniaus savivaldybės programa numato modulinių vaikų darželių statybas, greitai statomi darželiai, anot Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, visiškai išspręs ikimokyklinio švietimo problemas

Šiais metais Vilniue ir kitiems didmiesčiams padeda privatūs vaikų darželiai, kurie, tiesa, neprieinami daugeliui jaunų šeimų dėl kainos.

— Labas rytas, Jolanta. Vesi savo vaikelį į vaikų darželį? Mūsų mažylei jau pusantrų metų ir mes šiuo metu taip pat susirūpinome dėl tinkamo darželio.

— Labas, Regina. Svarbiausia — nepagailėti pinigų savo vaiko lavinimui. Mūsų sūnelis lanko geriausią Vilniaus privatų darželį "Vaikystės sodas". Šis darželių tinklas priklauso pačiai Austėjai Landsbergienei — profesoriaus Landsbergio anūko žmonai. Įsivaizduoji, koks ten lygis. Be to, tai dar ir labai didelis prestižas! Juk taip mes įrodome, kad priklausome Lietuvos visuomenės elitui.

— Kiek kainuoja tokio darželio lankymas? Ar mes su vyru, gaudami 2000 eurų per mėnesį, sugebėsime savo dukrytę ten atiduoti?

— Tai ne taip jau ir brangiai kainuoja. Tik 600 eurų už mėnesį. Bet už tai jūsų vaiką prižiūrės diplomuotos auklėtojos ir auklės. Grupėse vienu metu lankosi ne daugiau nei penki-šeši vaikai, o tai labai sumažina tikimybę susirgti. Be to, vaikas gaus kokybišką maistą. Su jūsų dukra dirbs logopedai, psichologai, modernias ikimokyklinio švietimo metodikas išmanantys pedagogai.

— Gražiai pasakoji, Jolanta. Bet, manau, kad mes nesugabėsime iš šeimos biudžeto ištraukti tokios sumos vien darželiui. Mes dar ir būsto paskolą turime. Be to, girdėjau  gandų apie Austėjos Landsbergienės darželių tinklą, neva ten finansinių pažeidimų buvo.

Seimo narė Aušra Maldeikienė pernai kėlė kalusimą apie Landsbergienės darželiuose dirbusių auklėtojų ir pedagogų atlyginimus. Atrodo, atlyginimus jie gauna tokius pačius kaip ir valstybinių darželių darbuotojai, už kuriuos tėvai moka po 60 eurų. Kur gi dingsta likusieji 500 eurų, kuriuos sumoka tėvai už privatų darželį? Ir čia dar tuo metu, kai savivaldybė primoka po 100 eurų tiems, kas nepateko į valstybinį darželį ir lanko privatų.

— Na, Maldeikienės klausimai taip ir liko klausimais. Kas tokia Maldeikienė ir kas Austėja Landsbergienė?! Ar įsivaizduoji šių moterų įtakos lygį? Landsbergių pora — sąžiningiausia visoje Lietuvoje! Ar kada nors matei žiniasklaidoje nors užsiminimą apie konservatorių partijos, kuriai vadovauja Gabrielius Landsbergis, nesąžiningumą? Tai va… Nepatinka elitiniai vaikų darželiai "Vaikystės sodas" laukite, kol Šimašius pristatys pigių modulinių darželių kiekviename miesto rajone ir kuriuose kainos neviršys 100 eurų.

Aš dar girdėjau yra tokie privatūs darželiai, kur vaikai bet kokiomis oro sąlygomis laikomi lauke, o į mažus namelius užeina tik pavalgyti ir pamiegoti. Tiesa, kaina taip pat  didoka — apie 350 eurų. Gal tai tiks jūsų šeimai? Arba pasamdykite kokią pensininkę už 300-400 eurų, kuri prižiūrės jūsų vaiką, kol būsite darbe.

213
Tegai:
vaikų darželiai, Vaikystės sodas, Austėja Landsbergienė, Lietuva
Ne visi paprasti lietuviai palaiko Abiejų tautų Konstituciją

Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją

(atnaujinta 22:41 2021.05.05)
Tuo metu, kai valdantysis Lietuvos elitas rodo mandagumą Lenkijos valdžiai ir pompastiškai švenčia 230-ąsias Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos metines, ne visi paprasti lietuviai palaiko Vilniaus ir Varšuvos suartėjimą

— Dimanai, laimingos šventės tau! Pirmoji Europos Sąjungos Konstitucija, su kuria mūsų šalis yra tiesiogiai susijusi.

— Tadeušai, kodėl tu toks laimingas? Asmeniškai aš, išskyrus siautulingą rusofobiją, nematau džiaugsmo eiliniame Lenkijos ir Lietuvos suartėjime. Pirmiausia prisiminkime, kaip valdantieji liberalieji konservatoriai žvelgia į vietos lenkus. Ar pameni skandalą su šou atstovu, buvusiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, kuris prieš rinkimus paragino nužudyti (!) lenkų lyderį Valdemarą Tomaševskį ir sušaudyti jo šalininkus? Tie patys konservatoriai tik nusišypsojo, o Generalinė prokuratūra šiame raginime nužudyti net nematė nusikalstamos veikos. Bet kai "palietė" LGBT atstovą Seime, jie nedelsdami iškėlė baudžiamąsias bylas ir rado nusikalstamą veiką. Tad labai abejoju, kad lietuviai pagal įsakymą vėl pradės mylėti vietinius lenkus.

— Na, tai yra bendra mūsų istorija. Juk Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė prieš 230 metų gyveno taikiai ir draugiškai.

— O kiek ilgai galiojo ta garsioji Konstitucija? Tik 19 mėnesių. Taigi, net tais senovės laikais lenkų ir lietuvių draugystė truko neilgai. Taigi, šiandien aš asmeniškai matau tik vieną momentą, jungiantį ne tik abi mūsų valstybes, bet ir Latviją, Estiją ir Ukrainą. Tai yra nežabota neapykanta Maskvai. Bendrai mūsų interesai skiriasi. Kaip pavyzdys — tų pačių latvių ir estų požiūris į mūsų boikotuojamą Baltarusijos atominės elektrinę. Be to, galima pateikti daugybę pavyzdžių, pagal kuriuos "baltų vienybė" yra nedidelės dalies politinio elito sukurtas mitas.

— Tikriausiai dėl kažko esi teisus. Dauguma lietuvių, švelniai tariant, nemėgsta vietinių lenkų. Iki šiol daugeliui jų žemės negrąžino. Aš taip pat prisimenu, kiek purvo tie patys konservatoriai pylė ant lenkų lyderių per rinkimų kampaniją rajonuose, kuriuose daugiausia gyvena lenkų mažumos atstovai. Ir dabar ta pati Ingrida Šimonytė apsikabina su Lenkijos ministru pirmininku ir prisiekia jam "amžiną meilę". Visa tai yra kažkaip nenuoširdu.

— Matai, net pats tai pajautei. Ir dar atidžiau pažvelk į šią "rytų rusofobų sąjungą". Kas ten yra? Tai yra visi dabartinės Europos Sąjungos išlaikytiniai. Pagrindinės ES šalys donorės bando kaip nors pagerinti santykius su Maskva, o Baltijos šalių limitrofai sunaikina šias pastangas. Beje, apie kokią šiltą Varšuvos ir Vilniaus draugystę galime kalbėti, kai Lenkijoje pažeidžiamos LGBT teisės, o Lietuvoje, priešingai, tai yra svarbiausia valdančiųjų liberalų tema? Mūsų vietos elitas jau keletą kartų atkreipė dėmesį į šią problemą lenkams. Ir jūs manote, kad išdidūs Lenkijos valdovai užmerkia į tai akis. Atmink, šie nerangūs bandymai diktuoti lenkams, "kaip gyventi ir ką daryti", dar atsieis Lietuvai.

Tegai:
Lenkija, Lietuva
Ir apskritai ši konvencija - fikcija!

Stambulo konvencija nesantaika Lietuvoje

(atnaujinta 19:22 2021.04.30)
Žiniasklaida paskelbė apklausos rezultatus, kurie nuvylė valdančiąją koaliciją. Sociologai paprašė Lietuvos gyventojų išreikšti savo požiūrį į prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją, kurią Lietuvos valdžia pasirašė dar 2013 metais, tačiau dar neratifikavo Seime

 Tik vienas iš penkių lietuvių teigė "palaikantis" konvencijos postulatų įteisinimą Lietuvoje, o beveik pusė respondentų buvo prieš.

— Laura, neseniai man skambino sociologai ir prašė atsakyti tik į vieną klausimą — kokia mano nuomonė dėl Stambulo konvencijos? Aš atsakiau, kad kadangi dokumentą pasirašė valdžios institucijos, kodėl gi jo nepriėmus. Kaip atsakytum į šį klausimą, jei klaustų tavęs?

— Aš bandžiau įsigilinti į šios konvencijos tekstą, bet nesusidariau vienareikšmės nuomonės apie tai. Yra daugybė paslėptų momentų, kuriuos galima interpretuoti dvejopai. Man asmeniškai kategoriškai nepriimtina ištrinti tradicinės šeimos, kaip moters ir vyro sąjungos, sampratą. Esu religingas žmogus ir manau, kad žmogus neturi teisės keisti gyvenimo būdo, duoto mums iš viršaus. Kalbant apie lygias vyrų ir moterų teises, asmeniškai aš kažkaip nepatyriau jokių pažeidimų. Smurtas šeimoje paprastai patenka į baudžiamosios teisės sritį. Todėl manau, kad ši konvencija yra tiesiog fikcija.

— Pastebėjau, kad kiekvienais metais konvencijos oponentų skaičius Lietuvoje mažėja ir šiandien jų yra mažiau nei pusė. Tiksliau — 48,8 %.

— Bet aš nelabai tikiu šiais skaičiais. Kiekvienoje apklausoje yra užsakovas. Šiandien mūsų valdantieji liberalai metė visas jėgas į šios konvencijos priėmimą Seime. Jie yra pagrindiniai LGBT vertybių propaguotojai. O sociologai dažnai manipuliuoja skaičiais. Dabar, pažiūrėjus į 48,8 % skaičių, paaiškėja, kad mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra konvencijos priešininkai. Ir jei prie šio skaičiaus pridėsime 3 % paklaidos, kurią visada deklaruoja sociologai, paaiškėja, kad daugiau nei pusė yra prieš ją. Ir jei atsižvelgsime į beveik trečdalį (29,2 %) "abejojančių", tai galime manyti, kad didžioji dauguma lietuvių nepritaria šiai Stambulo konvencijai.

— Bet už konvencijos įteisinimą Lietuvoje pasisakė 22,1 %.

— O ką, pas pas mus dabar mažuma nurodo didumai, kaip gyventi? Aš visada maniau, kad tikroji demokratija yra daugumos, o ne mažumos valia.

— Bet juk demokratija turėtų ginti ir mažumų teises!

— Bet kodėl šiame kontekste akcentuojamos tik seksualinių mažumų teisės, o kalbant apie tautines mažumas, valdžia iš karto kaip stručiai slepia galvas smėlyje? Kodėl jie jau daugiau nei 10 metų negali priimti Tautinių mažumų įstatymo, o Stambulo konvencija propaguojama su tokiu atkaklumu?

Tegai:
Stambulo konvencija
Elektromobilis

Elektromobilius įsigyjančioms įmonėms bus skiriamos kompensacijos

(atnaujinta 17:23 2021.05.06)
Kompensacijos bus teikiamos Lietuvoje registruotiems ir joje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie įsigyja naujus M1, M2,  N1, N2 klasės elektromobilius

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Aplinkos ministerija juridiniams asmenims kompensuos dalį išlaidų už įsigytus naujus elektromobilius, rašoma ministerijos pranešime spaudai. 

Šiam tikslui iš ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų – 1,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

Pranešama, kad Kompensacijos bus teikiamos Lietuvoje registruotiems ir joje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kurie įsigyja naujus M1, M2,  N1, N2 klasės elektromobilius. Už kiekvieną naują M1 ar N1 klasės elektromobilį bus skiriama 4 tūkst. eurų išmoka, už kiekvieną naują M2  ar N2 klasės elektromobilį – 10 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų išmoka numatyta už kiekvieną sunaikintą ir iš Kelių transporto priemonių registro išregistruotą transporto priemonę.

Elektromobilių skaičius Europoje
© Sputnik
Elektromobilių skaičius Europoje

 

Tegai:
kompensacija, elektromobilis