vėl nepataikė...

Lietuva palaiko olimpiečius

54
(atnaujinta 18:29 2018.02.13)
Lietuva negali pasigirti olimpiniais medaliais žiemos sporto šakose, bet lietuviai vis tiek įdėmiai stebi Olimpiados varžybas bei atkreipia dėmesį į dopingo skandalus ir Rusijos sportininkų galimybes laimėti Olimpiados-2018 medalius

— Jonai, matei biatlono varžybas Olimpiadoje? Mūsų Tomas Kaukėnas beveik padarė stebuklą. Buvo penktas, tačiau paskutinio šaudymo metu nepataikė į taikinį, todėl jam teko bėgti papildomą ratą, o tai nustumė jį į 17-ą vietą. Bet jis pateko į stipriausių biatlonistų dvidešimtuką — tai jau didelis pasiekimas. Tikėkimes, kad kada nors Lietuva pelnys žiemos Olimpiados medalį.

— Juk lietuviai turi olimpinių medalių, net aukso. Tiesa, laimėjo jie juos tik kaip TSRS rinktinės dalis. 1984 metų Žaidynėse Sarajeve biatlonininkas Algimantas Šalna  laimėjo auksą estafečių 4×7,5 kilometrų varžybose. O garsi lidinėjimo lenktynių sportininkė Vida Vencienė irgi kaip TSRS komandos dalyvė Kalgaryje 1988 metais iškovojo auksą dešimties kilometrų distancijoje ir bronzą penkių kilometrų distancijoje. Tiesa, 1992 ir 1994 metų Žiemos Olimpiadose Vida atstovavo jau Lietuvos vėliavai, tačiau nesugebėjo perkopti 11 vietos. Šiai dienai tai didžiausias Lietuvos pasiekimas biatlono varžybose.

— Tikėkimės, kad Tomas Kaukėnas, kuris kasmet parodo vis geresnį rezultatą, pasiruoš kitai Olimpiadai ir iškovos mums medalį. Sočio Olimpiadoje Kaukėnas užėmė 23-ą vietą, o Pjongčange jau 17-ą. Didelė pažanga.

— O kaip tu vertini TOK sprendimą neleisti rusams dalyvauti Olimpiadoje-2018?

— Sunku atsakyti į šį klausimą. Rusai visuomet atsidurdavo tarp ir žiemos, ir vasaros Olimpiadų nugalėtojų, net tuo metu, kai dar žodis „dopingas" buvo ne toks garsus. Jų nebuvimas Pjongčango trasose žymiai sumažino įkarštį. Apie tai atvirai kalba net rusų priešininkai.

Juk ne paslaptis, kad visos rinktinės naudoja dopingą, tik skirtingais kiekiais. Pavyzdžiui, Norvegijos slidininkai ir biatlonininkai atsivežė į Pietų Korėją net 6 tūkstančius vaistų nuo astmos dozių. Juk tai irgi veikia sportininko rezultatą. TOK turi atsižvelgti į dopingo vartojimą visose rinktinėse, kodėl tik Rusijos atstovai nusipelnė diskvalifikacijos? Man tai iki šiol išlieka paslaptimi. Man atrodo, čia daugiau politikos, nei kovos už švarą sporte.

— O mūsų prezidentė mano atvirkščiai: TOK sprendimas nušalinti Rusijos rinktinę — viso olimpinio judėjimo valymas. Ypač ją džiugina, kad šis valymas sutapo su Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiu ir susukubo priminti apie tai visiems Pietų Korėjoje. Juk ji gerai išmano sportą. Grybauskaitė yra juodojo karatė diržo savininkė, apie tai net žiniasklaida rašė. Gal todėl ją gerbia ir bijo kai kurie pasaulio šalių lyderiai.

54
Tegai:
Žiemos olimpinės žaidynės, Olimpinės žaidynės, Lietuva
Nuo skurdžiaus iki vargšo - vos keli kepalėliai duonos

Nuo skurdžiaus iki vargšo tik keli duonos kepalėliai

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujus duomenis apie skurdą. Manipuliuojant formuluotėmis ir skaičiais skamba optimistiškos prognozės, kad "absoliučiai nuskurdusių" lietuvių mažėja

Tačiau vis daugiau yra tų, kurie iš "neturtingųjų" kategorijos nukrito žemiau "skurdo ribos" ir tapo tiesiog "neturtingi". Paprasti Lietuvos gyventojai, susipainioję tarp skaičių ir formuluočių, paneigia statistiką, žiūrėdami į savo pinigines.

— Ramute, girdėjai, kad mes — pensininkai dabar ne tokie skurdžiai. Mūsų statistai nustatė, kad esame "ne visiški vargšai", tai yra elgetos, bet tiesiog neturtingi. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas tapo geresnis. Ar jau tai pajutai?

— Miela Evelina, net tūkstantį kartų ištarusi žodį "cukrus", burnoje nepasidaro saldžiau. O visa šia statistika tikiu tiek, kiek mano protas leidžia. Jau beveik 30 metų mūsų valdžia man sako, kad kiekvienais metais gyvenimas Lietuvoje tampa geresnis ir saldesnis. Bet aš asmeniškai to niekaip nejaučiu. Kaip ir prieš dešimt ar dvidešimt metų, kai gyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo, taip ir dabar vos suduriu galą su galu. Taip, dar nebadauju, bet pasakyti, kad iš savo pajamų labai sočiai gyvenu taip pat negaliu.

— Manau, kad tu kažkaip neteisingai mąstai. Juk mūsų valdininkai ir valdovai negali mums meluoti. Jie sako, kad mes jau gyvename geriau, todėl taip ir yra. Ir jei to nepajautei, vadinasi, tai yra tavo asmeninė problema. Pažvelk, statistai apskaičiavo, kad mūsų šalyje "skurdo rizikos lygis šiais metais gali pakilti 1,1 punkto iki 21,7%, o absoliutaus skurdo lygis gali sumažėti 1,6 punkto iki 6,1%". Jie taip pat sako, kad "skurdo rizikos lygis, kai šalies gyventojo mėnesinės pajamos buvo 379 eurai, pernai buvo 20,6 proc., o absoliutus skurdo lygis, kai pajamos buvo 251 euras - 7,7 proc.".

— Evelina, ar tu pati supranti, ką sakai? Kas yra "skurdo rizikos lygis" ir "absoliutus skurdas"? Kaip suprantu, būtent jie — statistai — kalba kaip tame anekdote apie vidutinę temperatūrą ligoninėje. Kažkas karščiuoja iki 40 laipsnių, o kažkas jau atvėso morge. Vidutiniškai ligoninėje — 36,6 temperatūra... Apskritai aš laikau tokį kai kurių asmenų pasisakymus pasityčiojimu iš žmonių! Kaip galima taip akivaizdžiai meluoti ir apsimesti, kad viskas gerai.

— Na, ką dar gali veikti mūsų valdininkai be įtikinėjimų, kad gyvename vis geriau ir geriau? Taigi mūsų politikai kitų parlamento rinkimų išvakarėse mums piešia tokius gražius paveikslus, kad žadą užgniaužia. Mano anūkas kompiuteryje parodė vieną iš jų, kuris taip gražiai suokia, kad jei balsuosime už jį, tada pagal jo ekonominę programą mums iš dangaus iškart pradės kristi mana! Ir svarbiausia, kad mano anūkas tiki šiais politiko pažadais ir šaukia, kad privalau balsuoti už jį.

— Ir mano dukra džiaugiasi tuo politiku. Mes jo vardo neminėsime, kad nedarytume jam politinės reklamos, už kurią, beje, mokami dideli pinigai! Taigi šis populistas-propagandininkas visada prieš rinkimus mums žada aukso kalnus, pieno upes su meduolių krantais, o kai gauna įgaliojimus, tuoj pat —neria į krūmus ir sėdi tylesnis už vandenį iki kitų rinkimų. Tačiau nuostabiausia tai, kad aplinkiniai tiki tais pažadais ir balsuoja už jį.

— Ramuta, todėl žmonės-rinkėjai labai greitai pamiršta tokius politikų pažadus, o kai ateina laikas kitiems pažadams, jie neprisimena kas buvo praeityje ... O begėdžiai politikai-populistai tuo naudojasi. Gavę valdžią, ji įrodinėja mums tokiomis statistinėmis ataskaitomis, kad mes, pasirodo, gyvename vis geriau. Ir visa tai jų dėka.

Tegai:
politikai, skurdas
Ar jau paruošėte sūnų naujiems mokslo metams?

Rugpjūtis laikas suruošti vaikus į mokyklą

(atnaujinta 17:25 2020.07.31)
Lietuvos tėvų laukia karštas metas — paruošti savo vaikus naujiems mokslo metams. Labiausiai nerimaujama dėl to, kaip prasidės pamokos dėl epidemiologinės situacijos, susijusios su koronavirusu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia tris variantus — realų grįžimą į mokyklą, mišrų realaus švietimo ir nuotolinio mokymosi derinį ir trečiąjį variantą, leidžiantį dirbti nuotoliniu būdu. Po patirties, įgytos per griežtą karantiną, tėvų ir mokytojų nuomonės apie ugdymo formas skiriasi.

— Romualda, ar jau paruošei savo sūnų naujiems mokslo metams? Pasidalink patirtimi, nes mes ruošiamės leisti dukrą į pirmą klasę ir labai jaudinamės. Tai labai atsakingas momentas ne tik jai, bet ir mums.

— Taip. Jūsų dukrai "pasisekė" pradėti savo mokyklinį gyvenimą tokiu neįprastu laikotarpiu. Iš praėjusių mokslo metų pabaigos patirties pasakysiu vieną dalyką, kuris man asmeniškai labai nepatiko mokant vaikus nuotoliniu būdu. Jame yra svarbių trūkumų. Svarbiausia, kad būdama karantine aš pati galėčiau kontroliuoti mokymosi procesą ir pamatyti, kaip mano vaikas dirba ne tik per pamokas, bet ir atlikdamas namų darbus.

— Bet mes turime dirbti, nejaugi dabar teks mesti savo darbą, kad su vaiku sėdėtume prie kompiuterio?

— Taip, tai yra pagrindinė nuotolinio valdymo problema. Tėvai turi dirbti, kad turėtų iš ko pragyventi. Ir vaikas, prižiūrimas mokytojų mokykloje, geriau mokysis, nei paliktas namuose vienas su kompiuteriu "tete-a-tete". Tikėkimės, kad Švietimo ministerija padarys teisingas išvadas iš karantino metu įgytos patirties. Iš tiesų, daugelis mokytojų nesugebėjo tinkamai organizuoti mokymosi proceso kompiuteriu. Kai kurie iš jų negalėjo to padaryti dėl prastų žinių apie šiuolaikines technologijas ir kompiuterius.

— Perskaičiau, kad ministerija beveik visą rugpjūtį skirs mokytojams, aiškins kaip organizuoti nuotolinio mokymosi procesą, jei dėl koronaviruso vėl būtų paskelbtas karantinas. Tam skirta net 12 milijonų eurų. Net įdomu, ar tėvai bus kažkaip įtraukti į šį procesą? Galų gale, mūsų nuomonė yra svarbi organizuojant vaikų mokymą nuotoliniu būdu.

— Beje, jūs tiesiog pabandykit išmokyti dukrą greitai ir teisingai prisijungti prie pamokų per skirtingas nuotolinio mokymosi platformas. Be to, pripratinkite vaiką prie dviejų dienotvarkės variantų. Jei bus karantinas, būtina protingai naudoti laiką. O jei karantino nebus, tai yra antrasis variantas, kuris turės įtakos ir jums. Juk pradinių klasių mokinius į mokyklą paprastai vežioja tėvai. Taip pat norėčiau patarti mūsų švietimo pareigūnams išbandyti du mokymo variantus šiais metais. Įdiekite vaizdo kameras klasėse ir tuo pačiu metu transliuokite pamoką klasėje internetu. Tėvai galės stebėti savo vaiko elgesį ir žinias gyvai, o jei vaikas serga, jis gali automatiškai prisijungti prie ugdymo proceso net gulėdamas lovoje. Tikiuosi, kad Švietimo ministerija išgirs mano norus.

Tegai:
karantinas, mokykla
Tigriukai zoologijos sode

VMVT ignoruoja zoologijos soduose uždarytų gyvūnų riziką užsikrėsti koronavirusu

(atnaujinta 14:20 2020.08.07)
LGATO ne pirmą kartą ragina atsakingas institucijas užkirsti kelią laukinių gyvūnų išnaudojimui pramogai, tačiau iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių apsaugoti gyvūnus nuo jų fizinei ir psichinei sveikatai daromos žalos zoologijos soduose

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Dėl zoologijos soduose uždarytų gyvūnų sveikatos sunerimusi Lietuvos gyvūnų teisių organizacija (LGATO) kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) su prašymu sustabdyti vykdomas pramogas, kurių metu zoologijos sodų lankytojai turi artimą kontaktą su laukiniais gyvūnais, praneša Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pažymima, kad pasaulyje atsiranda vis daugiau atvejų, kada COVID-19 sergantys asmenys virusą perduoda gyvūnams, tačiau, pasak LGTAO, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą į pandemijos keliamą gyvūnų sveikatos riziką nesureagavo.

Kaip teigia LGATO vadovė Brigita Kymantaitė, šiuo metu visi atsakingai veikla užsiimantys zoologijos sodai imasi realių priemonių, galinčių apsaugoti gyvūnus nuo koronaviruso.

Pabrėžiama, kad pagal Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EZAA) patvirtintas rekomendacijas, kad lankytojai neturi turėti patekimo arčiau nei 2–3 metrai prie katininių ir primatų šeimos gyvūnų voljerų bei pateiktą informaciją apie nustatytus žmonių viruso perdavimo atvejus laukiniams gyvūnams, gyvūnų apsaugos organizacijos stengėsi kuo greičiau su atsakingomis institucijomis pasidalinti naujausiais nurodymais apie gyvūnų priežiūrą šiuo įtemptu laikotarpiu.

"Kasdien konsultuojamės su užsienio kolegomis ir matome pavyzdžius, kaip kitos šalys priima šios situacijos rimtumą ir atsakingai vadovaujasi zoologijos sodams bei akvariumams skirtomis EZAS prevencinėmis priemonėmis. Siekiame, kad tose laukinių gyvūnų laikymo vietose, kur savininkai išnaudoja gyvūnus, nepaisydami jų gerovės, uždaryti gyvūnai neliktų neapsaugoti nuošalyje, todėl kreipėmės į VMVT, kuri mūsų organizaciją tik dar kartą nustebino savo apatiškumu", — sakė ji.

Todėl LGATO kreipėsi į VMVT su prašymu imtis atsargos priemonių bei nutraukti tokio pobūdžio veiklas. Praėjus beveik mėnesiui po prašymo pateikimo, organizacija gavo VMVT specialistų atsakymas, kad kol Lietuvoje nėra užfiksuotų atvejų, kad laukinis gyvūnas būtų užsikrėtęs koronavirusu, numatyta tvarka nesikeičia.

"Užuot iniciatyvos užtikrinti biologinio saugumo priemones vietoms, kurios pramogos tikslais leidžia lankytojams nuolat kontaktuoti su laukiniais gyvūnais, įstaiga pademonstravo savo institucinį nepajėgumą vykdant deklaruojamą misiją apsaugoti gyvūnus ir žmones nuo užkrečiamųjų ligų", — teigia ji.

Jos teigimu, LGATO ne pirmą kartą ragina atsakingas institucijas užkirsti kelią laukinių gyvūnų išnaudojimui pramogai, tačiau iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių apsaugoti gyvūnus nuo jų fizinei ir psichinei sveikatai daromos žalos zoologijos soduose.

COVID-19 testas
© Sputnik / Кирилл Каллиников

"Mes įsitikinę, kad veterinarų pareiga yra užtikrinti gyvūnų sveikatą, tačiau šiai dienai už tai atsakingoje institucijoje galime matyti dideles spragas. Šiandien nežinome, ar mūsų pranešimą vertinę specialistai rėmėsi moksliniais įrodymais ar publikacijomis. Kyla daug klausimų, ar buvo atsižvelgta į pasaulinių ekspertų teikiamas įžvalgas, nurodymus ir rekomendacijas", — sakė Kymantaitė.

Kaip teigiama pranešime, pandemija privertė suklusti pasaulį ir atkreipti dėmesį į ligų perdavimo grėsmę, kurią kelia laukinių gyvūnų prekyba, išnaudojimas ir vartojimas. Pavyzdžiui balandžio mėnesį virusas buvo nustatytas Malaizijos tigrui, kuris yra laikomas Niujorke įsikūrusiame Bronkso zoologijos sode. Įtariama, kad liga buvo perduota nuo tigro prižiūrėtojo.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), koronavirusas, zoologijos sodas, gyvūnai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos ekonomika pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi
Rusijos gydytojai išrado naują būdą diagnozuoti COVID-19