Bitcoin

Kriptovaliuta: būti ar nebūti Lietuvoje

85
(atnaujinta 15:29 2018.02.23)
Iki šiol konservatyvioje Lietuvoje virtuali valiuta yra nelabai populiari. Ja domisi tik specialistai ir ekonomistai. Kai kurie verslininkai, norėdami pritraukti klientus, reklamuoja, kad priimta apmokėjimą bitkoinais

Tačiau kol kas nėra kalbos apie apmokėjimą tokiu būdu. O viena didžioji elektronikos ir kompiuterių prekybos bendrovė jau paskelbė, kad ketina investuoti 15 milijonų eurų į kriptovaliutų kasyklą.

— Labas, Rimantai. Žiūrėk, ką turiu. Tai nauja pasaulio valiuta — bitkoinai! Šias dvi monetas aš šiandien nusipirkau vos už 50 eurų, o iš tikrųjų jos kainuoja po tūkstantį eurų kiekviena.

— Ir kur gi tau, Andriau, taip pasisekė?

— Aš atvažiavau į Vilnių iš savo kaimo, nes reikėjo apsilankyti pas gydytoją, užsukau į prekybos centrą. O ten prie manęs priėjo brangiais rūbais apsirengęs vyras. Mes su juo pasikalbėjome apie gyvenimą. Jis sakė, kad atvyko iš užsienio ir neturi eurų susimokėti už prekes. Paprašė iškeisti jam kelis bitkonus į eurus. O aš jau per televizorių girdėjau, kad yra tokia nauja valiuta, kuri kainuoja labai brangiai. Štai ir aš ją turiu! Norėjau dar daugiau nusipirkti, bet vyras sakė, kad jam reikia tik 100 eurų smulkmenoms. Juk Lietuva dar visai atsilikusi bitkoinų atžvilgiu, todėl čia negalima papietauti ar apmokėti kelionę autobusu bitkoinais. O vyras tas man sakė, kad šiandien bitkoinai kaip aukso luitas, juos galima padėti kaip įndėlį banke. Dar jis sakė, kad metų pabaigoje kiekviena moneta kainuos jau po du tūkstančius. Kaip man pasisekė šį kartą Vilniuje.

— Andriau, tu tiesiog tapai sukčiaus auka, šios tavo monetos kainuoja ne brangiau už šokoladines, tai paprastas suvenyras. Matyt, neįdėmiai tu žiūrėjai televizorių ir skaitei laikraščius. Bitkoinai iš tikrųjų egzistuoja, tačiau tai virtuali valiuta. Jos negalima tiesiog nusipirkti ir laikyti rankose. Ji egzistuoja tik internete. Ja šiandien gali naudotis tik labai protingi ir išsilavinę žmonės, kurie ką nors perka ir parduoda savo kompiuterių pagalba. O tu, kaip aš suprantu, net kompiuterio neturi.

— O tai kam man kaime tas kompiuteris. Neturiu laiko aš šioms nesąmonėms. Aš dešimt karvių turiu. Mes su žmona kiekvieną dieną po 50 litrų pieno surenkame ir parduodame. O už tai gauname popierinius eurus ir leidžiame juos maistui parduotuvėje. Ką man dabar daryti su šiomis monetomis?

Padėk jas namuose gerai matomoje vietoje, kad prisimintum savo kvailystę. Kitą kartą nepasitikėk visokiais sukčiais sostinės gatvėse. Jeigu dar kartą sutiksi tokį „brangiais rūbais apsirengusį" vyrą, kviesk policiją ir skambink 112.

85
Tegai:
bitkoinas, kriptovaliuta
Skurdas - ne nuodėmė Lietuvoje?

Skurdas Lietuvoje ne nuodėmė? Ne visiems

(atnaujinta 23:02 2021.04.09)
Statistikos departamentas informuoja, kad pernai kas 13-am Lietuvos gyventojui trūko lėšų. O Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tą pačią dieną paskelbė, kad nuolatinės subsidijos — 2 milijonai 700 tūkstančių eurų — bus mokamos politinėms partijoms iš valstybės biudžeto

— Giedriau, paaiškink man... Gal aš kažko nesuprantu šiame gyvenime, bet kas pusmetį girdžiu pranešimus, kad politinėms partijoms iš mūsų bendrojo biudžeto skiriami milijonai eurų. Ir tai tuo metu, kai Statistikos departamentas praneša, kad praėjusiais metais beveik 8 % gyventojų "patiria lėšų trūkumą", paprasčiau tariant, skursta.

— Na, pirmiausia dėl subsidijų partijoms. Savo laiku mūsų išmintingi konservatoriai sukūrė tokį įstatymą, pagal kurį jie tarsi apsaugo politikus nuo žalingos verslininkų įtakos. Jie sako, kad jų — politikų — verslininkai neturėtų papirkinėti visokiomis dovanomis ir kyšiais už naudingų įstatymų priėmimą.

— Stop! Bet kaipgi tie skandalai su kyšiais buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui iš "MG Baltic", auksiniais šaukštais Krašto apsaugos ministerijoje? Taip, mes nežinome apie daugelį slaptų politikų reikalų.

— Na, tu, Domantai, visai kaip mažas vaikas samprotauji. Kas gi tau čia neaišku? Ar pameni, kaip prezidentė ir tuometinė premjerė demonstratyviai "grąžino" paramos pinigus nepatikimiems "aukotojams"? Tai reiškia, kad vis dar vyksta verslininkų rėmimo pinigais praktika rinkimų reikmėms. Tiesiog šis subsidijų įstatymas yra dar viena spraga politikams, kaip išsiurbti pinigus iš mūsų kišenės.

— Na, kaip jie tada uždirba valdžios dėka? Aš to niekaip nesuprantu.

— Viskas labai paprasta. Paklauskite, kurios įmonės laimi vyriausybinius konkursus šimtams milijonų ir milijardų eurų. Tos, kurie priklauso "rėmėjams", arba tos, kuriose vadovauja Seimo, ar vyriausybės giminaičiai ir draugai. Būtent to jiems reikia ketverius metus. Padirbėjote? Perduokite valdžią kitiems...

— Tu kalbi baisius dalykus! Kaip gali abejoti mūsų deputatų ir ministrų sąžiningumu?! Juk juos mes pasirinkome tik tam, kad pagerintume savo — paprastų lietuvių — gerovę!

— O, kad tavo žodžiai pasiektų jų širdis!

Tegai:
Lietuva, skurdas
Kam Lietuvoje rašytas karantino įstatymas?

Kam Lietuvoje rašytas karantino įstatymas?

(atnaujinta 22:59 2021.04.06)
Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad keturiems M.A.M.A. apdovanojimų ceremonijos dalyviams nustatytas koronavirusas. Visi dalyviai jau gavo 250 eurų baudas, o organizatoriams iškelta baudžiamoji byla dėl karantino režimo pažeidimo

Gyventojai tik piktinasi ir gūžčioja pečiais dėl to, kad dėl judėjimo apribojimų tarp savivaldybių negalėjo sutikti Velykų švenčių su kituose rajonuose gyvenančiais giminaičiais. Jie sako, kad vieniems — įstatymas, o kitiems — savivalė.

— Ramūnai, kaip atšventei Velykas? Ar pavyko patekti pas tėvus į Šiaulius?

— Neberk druskos ant žaizdos, Algirdai. Aš pasveikinau savo tėvus per "Skype". Policija mane "apsuko" prie išvažiavimo iš Vilniaus Kauno kryptimi. Atseit, karantinas, griežti apribojimai... draudžiama. Ir jokie argumentai, kad pagyvenę tėvai gyvena kitame rajone ir jiems kartais reikia mūsų pagalbos, nepadėjo. Kaip sakė policija — įstatymas yra įstatymas...

— Taigi mūsų šalyje įstatymas parašytas tik paprastiems žmonėms. O visokie "vagys" ir valdantieji spjauna į jį. Girdėjai, kad kai kuriems po skandalingojo M.A.M.A. jau nustatytas koronavirusas! Pasirodo, jų patikinimas, kad visi dalyviai prieš susirinkimą Kauno "Žalgirio" arenoje atliko koronaviruso testus, yra blefas ir apgaulė!

— Taip, aš jau girdėjau šią žinią apie tai, kad visiems jiems jau buvo skirtos baudos, o organizatoriams netgi iškelta baudžiamoji byla. Bet man atrodo, kad vargu ar tai suveiks. Ne veltui Lietuva vadinama "švogerių šalimi". Abejoju, ar visi mūsų ministrai, deputatai ir kiti valdovai tiesiogiai laikosi tokių karantino priemonių. Prisimink, kaip  pats Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atėjo į Seimo posėdį tuo metu, kai jis turėjo izoliuotis. Ir jis išsisuko. Jam net baudos neskyrė. O garsus superžurnalistas Tapinas, turėjęs koronavirusą ir linksminęsis privačiame vakarėlyje. Ir tai tik tie atvejai, kurie tapo žinomi visuomenei. Manau, kad tokių mūsų valdžios pažeidimų mastas yra daug didesnis.

— Sunku patikėti... Jie su tokiu įkvėpimu transliuoja iš televizoriaus ekranų ir per radiją, kaip nerimauja dėl  žmonių sveikatos Lietuvoje. Taigi galbūt visi šie parodomieji skiepai nevienareikšmiška "AstraZeneca" vakcina priešais televiziją ir kameras taip pat yra fikcija?

— Bijau užsitraukti teisėsaugos institucijų rūstybę, todėl paprasčiausiai susilaikysiu nuo atsakymo į tavo klastingą klausimą...

Tegai:
karantinas, Lietuva
Scena, archyvinė nuotrauka

Kaune planuojama steigti pirmą šalyje scenos meno mokyklą vaikams ir jaunimui

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Kauno savivaldybė planuoja įsteigti iki šiol analogų Lietuvoje neturinčią scenos meno mokyklą, rašoma savivaldybės pranešime.

Tvirtą palaikymą šiam miesto siekiui išreiškė ir pripažinti kultūros srities autoritetai, pasisakantys už sistemingą bei įvairiapusišką vaikų meninių gebėjimų ugdymą, stiprinant tarpdisciplinines programas neformaliajame ugdyme.

"Nepriklausomai nuo amžiaus tarpsnio, ar tai būtų 4 metukų vaikas, ar 24 metų jaunuolis, jam privalo būti sudarytos sąlygos augti ir pažinti labai plačią kultūrinę įvairovę, kad jis taptų kūrybinga ir laisva asmenybe. Tą pasiekti galime stiprindami visas įmanomas savybes, kurių reikia XXI amžiuje – kūrybiškumą, integralumą, emocinį intelektą bei kritinį mąstymą. Kuo daugiau ir kuo plačiau visa tai vyks, tuo daugiau visko mūsų vaikai pasiims", – įžvalgomis dalijosi edukologė ir VDU Muzikos akademijos prodekanė doc. dr. Daiva Bukantaitė.

Pasak jos, Lietuvoje ir dalyje Europos sąjungos šalių vis dar labai giliai įsišaknijusi "diržo kultūra", kuri yra orientuota į stiprų profiliavimą ir "teisingų kompetencijų" ugdymą. Tai ypač stipriai jaučiama tradicinio muzikos ir šokio ugdymo kultūroje, kur vyrauja įsitikinimas, kad svarbiausios yra būtent tos savybės, iš kurių bus "valgoma duona".

Tuo tarpu laisvojo ugdymo kryptis didžiausią dėmesį skiria įvairialypėms patirtims, kadangi jos yra kiekvieno vaiko mokymosi šaltinis. Integralus ir skirtingas kompetencijas apimantis ugdymas yra būtinas vaiko kūrybiškumo skatinimui bei saviraiškai, o bendradarbiavimas su skirtingų disciplinų atstovais gerina socialinius, komunikavimo bei meno aplinkos pažinimo įgūdžius.

VDU muzikos akademijos dekanas doc. dr. Saulius Gerulis pristatytą scenos meno mokyklos idėją vadino sveikintina.

"Koncepcija per laisvą vaikų ir tėvų pasirinkimą yra tikrai viliojanti. Ji nėra siaura – turinys aprėpia daug sričių. Pavojų čia nematau. Svarbiausia pasirūpinti žmogiškaisiais faktoriais",— sako jis.

JAV, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau kuris laikas veikia integralios scenos menų (angl. Integrated Performing Arts) mokyklos, kurios siekia didinti akredituotų programų patrauklumą, sistemingai ir nuosekliai ugdyti prigimtinius vaikų meninius gebėjimus bei formuoti suvokimą apie skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajas.

Užsienio praktika rodo, kad tokių mokyklų programos grindžiamos dualizmo principu: vaikai mokosi privalomųjų dalykų ir renkasi iš plataus spektro susijusių veiklų. Būtent tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą.

Be to, greta organizacinių darbų miestas nusiteikęs atverti turimą infrastruktūrą vaikų popamokinėms veikloms. Jie galės išbandyti atsinaujinusias legendinio „Romuvos“ kino teatro, "Girstučio" bei Kauno kultūros centro scenas, taip pat išnaudoti baigiamą rekonstruoti Kauno sporto halę. Pastaroji bus kaip tik pritaikyta neformaliajam ugdymui su multifunkcinėmis įvairaus dydžio erdvėmis.

Tegai:
neformalus ugdymas, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė