Labas, Nastja, kaip sekasi?

Priekabiavimas ir klastingas kerštas

85
(atnaujinta 17:08 2018.03.13)
Lietuvos gyventojai susirūpino dėl dažnai viešai pateikiamų kaltinimų seksualiniu priekabiavimu gerai žinomiems kultūros darbuotojams, politikams ir visuomenės veikėjams

Vieni mano, kad kaltinimus turi ištirti teisėsaugos pareigūnai, kurie ir skirs bausmę tokiems moterų suvedžiotojams, kiti priešingai — gina ir teigia, kad žmogaus reputacija neturėtų nukentėti iki tol, kol prievarta bus įrodyta teisme.

— Justinai, kodėl tu toks liūdnas?

— Prisiminiau laikus, kai prieš 5-10 metų aš dar buvau nevedęs ir turėjau daug moterų. Šiandien aš turiu nuostabią šeimą, mylimą žmoną, vaikus. O kas jei staiga vienai iš mano buvusiųjų kils pavydas ir ji apkaltins mane socialiniuose tinkluose seksualiniu priekabiavimu? Įsivaizduok, kaip jausis mano žmona.

— Nejaugi tavo gyvenime yra tokių tamsių dėmių, kurias ir prisiminti baisu?

— Kiekvienas spintoje turi savo skeletų. Žinoma, nieko nusikalstamo aš gyvenime nepadariau. Bet juk šiandien pasaulis apvirto aukštyn kojomis ir jau negalime tiksliai nubrėžti ribos tarp susidomėjimo ir nusikaltimo. Turėjau aš tarnybinių romanų. Neneigsiu. Bet iš tiesų, kaip šiandien galima įrodyti, kad visa tai buvo abipusiu sutarimu?

Pavyzdžiui, garsiausias istorijoje neištikimybės faktas — Monikos Levinski ir Bilo Klintono romanas. Manau, kad iš pradžių jaunai merginai patiko, kad į ją atkreipė dėmesį galingiausios pasaulio šalies prezidentas. Apie jų santykius sužinojo specialiosios pajėgos. Klintono priešai nusprendė pasinaudoti tokia informacija. Pasikalbėjo su Monika, privertė išsaugoti suknelę su Bilo sperma. Ir taip mylimoji tapo klastinga gyvate.

Neseniai perskaičiau Monikos išpažintį, kur jis "dar kartą apmąstė savo santykius su Bilu". Neva, jeigu tais laikais nepavyko paskelbti Klintonui apkaltos, tai dar ir šiendien galima vargšą pensininką pasodinti už grotų, bet jau pagal naują baudžiamojo kodekso straipsnį — priekabiavimas.

Visų pasaulio šalių Baudžiamasis kodeksas neturi tokios sąvokos kaip "senaties terminas". Jis galioja net įvykdžius kur kas sunkesnius nusikaltimus. Taigi, kodėl šiandien visi taip nori skalbti gerbiamų žmonių nešvarius baltinius?

— Manau, visas šis skandalas, kuris prasidėjo nuo Vainšteino ir pasklido po visą pasaulį, ne kas kita kaip eksperimentas, skirtas kontroliuoti žmonių sąmonę. Ilgai visuomenė pakluso nusistovėjusiai moraliniam įstatymui. Apie karalių meilužes rašė romanus.

O šiandien man plaukai juda ant galvos, kai aš skaitau, kad kažkokia eskorto "Rybka" ruošiasi atskleisti didžiųjų verslininkų paslaptis. Ir apie visa tai pasaulio žiniasklaida rašo labai rimtai. Aš taip pat šiandien galiu paskelbti, kad vieša LGBT propaganda yra prievarta prieš nesusiformavusią paauglių sąmonę. Ir pabandyk man įrodyti, kad taip nėra!

85
Tegai:
seksualinis priekabiavimas, Lietuva
Tu tik įsivaizduok,  Lietuva padeda JAV!

Lietuva padės JAV įveikti koronavirusą

(atnaujinta 18:53 2020.07.14)
Lietuva humanitarinę pagalbą teiks ne bet kam, o JAV. Apsaugos nuo koronaviruso priemonės bus perkamos už 100 tūkstančių eurų ir išsiųstos į Pensilvaniją

O išsiuntus pagalbą amerikiečiams, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija su trigubu užmoju pradės ruoštis antrajai COVID-19 pandemijos bangai, kuri, pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, gali apimti Lietuvą rugpjūčio mėnesį.

— Laurynai, žiūriu į tave su purvinu marlės tvarsčiu. Ar tikrai nėra pinigų naujam nusipirkti? Juk parduotuvėse jų yra labai daug.

— Mano žmona ir aš taupome naujus tvarsčius, jei rudenį paūmėtų koronavirusas. Dabar atrodo, kad Lietuvoje COVID-19 padėtis yra daugiau ar mažiau palanki. Tačiau kokia bus antroji banga, dar neaišku. Ministras Veryga sako, kad mes neišvengsime antrosios viruso bangos. Ir turime tam pasiruošti — įsigyti apsauginių ir dezinfekcinių priemonių ateičiai.

— Na, aš manau, kad Vyriausybė tuo pasirūpins. Net visagalei Amerikai mes dabar padedame. Įsivaizduoji, Lietuva padeda JAV! Tai labai simboliška. Jie padeda mums apsiginti nuo Rusijos, siųsdami savo kareivius ir tankus, o mes taip pat padedame jiems! Aš tuo labai didžiuojuosi.

— Aš kažkodėl nesu tuo labai patenkintas. Visų pirma, reikia galvoti apie savo piliečius, kaip, beje, daro JAV prezidentas Donaldas Trampas. O mūsų vadovai užsiima pigiu populizmu ir siunčia simbolinę pagalbą Ukrainai, Armėnijai arba JAV. Aš suprantu, kad tai teisinga didžiosios politikos požiūriu. Bet širdyje aš vis dar nerimauju dėl savo piliečių. Kažkaip nepamenu, kad amerikiečiai kovo–balandžio mėnesiais būtų siuntę mums humanitarinę pagalbą. Prisimenu, kaip kinai, kuriuos mes kaip ir Rusiją vadiname grėsme nacionaliniam saugumui, padėjo mums apsauginėmis priemonėmis. O štai amerikiečių — neprisimenu.

— Na, ką tu sakai?! Kaip galima daryti tokius lyginimus?! JAV Lietuvai yra žmonės-dievai, o kinai tiesiog privalo mums padėti, kitaip mes atsisakysime jų elektronikos ir remsime Tibeto ir Honkongo nepriklausomybę! Todėl jie bando mus papirkti savo humanitarine pagalba.

— Na, taip, dėl amerikiečių esame pasirengę nusimauti paskutines kelnes ir likti nuoga subine. Prisimenu, kaip nepriklausomybės aušroje tie patys amerikiečiai mus apiplėšė nupirkdami naftos koncerną Mažeikiuose. Taip, galima pateikti dar daug pavyzdžių. Taigi, aš nelabai tikiu draugyste su Amerika.

— Na, neverta laikyti akmens užantyje.

— O kodėl mes nuolat "laikome akmenį užantyje" kalbėdami apie Rusiją? Juk rusai mums per visą istoriją padarė daug daugiau naudos nei amerikiečiai, kurie mums padeda žodžiais, o ne darbais.

Tegai:
pagalba, koronavirusas, Lietuva, JAV
Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas!

Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas. Priimtas Mobilumo paketas

(atnaujinta 17:40 2020.07.10)
Europos Parlamentas neatsižvelgė į Lietuvos ir aštuonių kitų ES valstybių poreikius ir patvirtino naują Mobilumo paketą

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jau pareiškė, kad šį sprendimą apskųs Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tačiau Lietuvos vairuotojai, priešingai nei vadovybė ir vežėjų savininkai, mano, kad naujosios taisyklės apsaugos jų socialines garantijas, padidins atlyginimus ir pagerins darbo sąlygas.

— Ramūnai, Europos įstatymų leidėjai išgirdo tavo maldas ir dabar įmonei, kurioje dirbi vairuotoju, teks padidinti tavo atlyginimą iki išsivysčiusių ES šalių vairuotojų lygio.

— Taip, ir ne tik atlyginimą pakels ir sumokės visus mokesčius, bet ir apmokės kiekvieną nakvynę viešbutyje, o ne sunkvežimio kabinoje, kaip dabar dažnai nutinka. Taip, pačios įmonės patirs didelių nuostolių, todėl jų vadovų ir savininkų pajamos mažės. Tačiau paprasti vairuotojai tarpusavyje šnabžda, kad naujos taisyklės yra skirtos jų socialinėms garantijoms apsaugoti.

— Bet juk tu supranti, kad dabar mūsų Rytų Europos krovinių gabenimo kompanijos, susidūrusios su Vakarų bendrovėmis, gali tiesiog bankrutuoti. Ir tada tu gali išvis prarasti darbą.

— Bet aš to nebijau. Jei mūsų įmonė bankrutuos, aš įsidarbinsiu Vakarų Europoje. Aš moku kelias Europos šalių kalbas, daugiau nei 20 metų dirbu vairuotoju, važinėjau po visą Europą. Toks vairuotojas visur laukiamas.

— Aš manau, kad tu klysti. Priimdamas šį sprendimą dėl naujų griežtesnių taisyklių vežėjams, Europos Parlamentas dar labiau sustiprins stratifikaciją tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių. Mes tapsime dar skurdesni, o vokiečiai, prancūzai ar tie patys italai — dar turtingesni. Tapsime dar labiau priklausomi nuo Briuselio. O visi mūsų ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasipiktinimai dėl priimto sprendimo yra tik tuščiažodžiavimas. Ir grasinimai kreiptis į teismą yra juokingi. Nejaugi mūsų ministras pirmininkas mano, kad priimdami naują Mobilumo paketą Europos Parlamento teisininkai nenumatė tokios galimybės?

— Naujosiose taisyklėse man visgi labai patinka tvarka, pagal kurią kas aštuonias dienas automobilis turi grįžti į registracijos šalį. Pirma, vairuotojai dažnai sugrįš namo. Ir, antra, įmonių savininkai nebegalės daugiau sukčiauti registruodami automobilius ir faktinę jo buvimo vietą.

— Tačiau naujoji tvarka padidins tuščių, neapkrautų reisų skaičių ir netgi padidins išmetamųjų dujų kiekį į atmosferą. Ir tai turės neigiamos įtakos klimato kaitai Europoje.

— Na, tai manęs nejaudina. Vairuotojui svarbiausia yra atlyginimas, šiltas dušas ir švari lova motelyje, o ne ant čiužinio už vairuotojo sėdynės. Taip pat manau, kad mūsų apsukrūs vežėjų kompanijų savininkai ras išeitį. Gal padidins transportavimo kainas, o tai galiausiai paveiks prekių ir gaminių kainas parduotuvėse. O gal jie tiesiog paliks Europos rinką ir persikels į trečiųjų buvusios Sovietų Sąjungos stovyklos šalių rinkas.

Tegai:
krovinių vežimas
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, archyvinė nuotrauka

Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje

(atnaujinta 15:27 2020.07.15)
Vaičiūnas pažymėjo, kad Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie "elektros energijos srauto iš Rytų" srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. 

Lietuvos energetikos ministras vakar Varšuvoje susitiko su už energetiką atsakingu Lenkijos klimato ministru Michału Kurtyka ir aptarė Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto pažangą, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties "Harmony Link" ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungties GIPL įgyvendinimą.

Ministrų susitikime akcentuota gegužės pabaigoje pasirašyto Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinimo susitarimo "Harmony Link" jungčiai tiesti svarba. Šis susitarimas leidžia toliau sklandžiai įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros tinklais projektą. Susitikime pabrėžta, kad dabar yra kritiškai svarbu užsitikrinti ES finansavimą šiam projektui įgyvendinti, todėl visos dvišalės ir Baltijos šalių pastangos turi būti nukreiptos šiam tikslui pasiekti.

Vaičiūnas taip pat pakvietė Lenkiją aktyviai dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų integracija per šiuo metu sėkmingai įgyvendinamus energetinius infrastruktūrinius projektus sukuria galimybes Lenkijos energijos rinkos dalyviams dalyvauti ir Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose.

"Neabejoju, kad Lenkijos biržos operatoriaus ir konkrečių įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose prisidėtų prie kertinių strateginių tikslų įgyvendinimo — pirmiausia, priklausomybės nuo elektros energijos importo iš Rytų mažinimo, o taip pat ir didesnės konkurencijos dujų rinkoje bei šiuo metu tiesiamo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL panaudojimo efektyviausiu būdu", — pabrėžė Vaičiūnas, kviesdamas Lenkijos ministrą akcentuoti šias naujas galimybes Lenkijos operatoriui TGE.  

Susitikime Vaičiūnas akcentavo, kad sinchronizacijos projektas yra "efektyviausia apsauga nuo elektros energijos srauto iš Rytų", o Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie šio srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais, todėl jau dabar svarbu Lenkijos įmonėms ieškoti įvairių dalyvavimo Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkoje būdų ir formų.  

Energetikos ministras Vaičiūnas vakar ir šiandien kartu su Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija dalyvauja susitikimuose Lenkijoje ir Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energetika, Baltijos šalys, Lenkija