Putinas? O kaip gi ketvirtoji Merkel kadencija?

Kaip Lietuva nerimauja dėl Rusijos demokratijos

110
(atnaujinta 13:13 2018.03.20)
Lietuvos patriotai labai nerimauja dėl Rusijos politinės opozicijos; jie ragino ne tik boikotuoti kovo 18 dieną įvykusius prezidento rinkimus, bet ir pasirengę pavadinti savo gatves ir skverus mirusio Boriso Namcovo ir kitų oficialaus Kremliaus priešininkų garbei

— Andriau, tu juk Rusijos pilietis, kuris ilgą laiką gyvena Lietuvoje. O praeitą sekmadienį ar balsavai Rusijos prezidento rinkimuose?

— Labas, Jonai,  įvairiuose Rusijoje vykstančiuose rinkimuose aš balsuoju ne visada. Štai, pavyzdžiui, balsuoti už Valstybės Dūmos deputatus neinu iš principo. Ten biuleteniuose žmonių, apie kuriuos aš visiškai nieko nežinau, pavardės. Jie gyvena ir balotiruojasi Rusijos regionuose ir apie juos mažai kas žinoma pas mus Lietuvoje. O štai prezidento rinkimuose visada balsuoju. Tai tarptautinio masto asmenybės ir apie juos aš galiu spręsti ne tik iš Rusijos, bet ir užsienio žiniasklaidos. Aš atkreipiu ypatingą  dėmesį į kandidatų į prezidentus pasisakymus apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tai man rūpi pirmiausia. Noriu, kad Maskva ir Vilnius nesipyktų, o gyventų geranoriškoje kaimynystėje.

— O aš pasipiktinęs, kad Putinas vėl buvo išrinktas Rusijos prezidentu. Jis vadovavo šaliai 18 metų ir dar vadovaus šešis metus. Kur yra demokratija ir kartų paveldinumas? Šiek tiek pavaldei — duok kitam. Štai taip gimsta autoritarizmas. Ir teisūs Ksenija Sobčiak ir Grigorijus Javlinskis, kurie ragino nebalsuoti už Putiną. Štai ir nenugalimo kovotojo su Putino režimu Boriso Nemcovo atmintį mes Lietuvoje norime įamžinti. O kad rusai apie ji nuolat prisimintų, tai, kaip ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, manau, kad reikia skverą ir tiltą prie Rusijos ambasados pavadinti Nemcovo vardu.

— Jonai, pirmiausia atkreipkime dėmesį į pagrindinę Europos Sąjungos valstybę — Vokietiją. Kelintai kadencijai yra išrinkta kanclerė Angela Merkel? Atrodo, ketvirtai? O ji išrinkta vokiečių visuotiniu balsavimu ar užkulisiniu dviejų politinių partijų susitarimu? Štai taip. Tai kur daugiau tautinės demokratijos Vokietijoje ar Rusijoje, kurioje kiekvienas pilietis turi teisę pasisakyti už tą ar aną kandidatą į prezidentus. Kaip  matai, didžioji dauguma Rusijos piliečių balsavo už Putiną. Ir tai sąžiningai pripažino net Ksenija Sobčiak kitą dieną po balsavimo. O tai, kad Lietuvos politiniam elitui nepatinka rusų pasirinkimas — jų asmeninis reikalas. Bet nuo to, kad jūs demonstratyviai vadinsite opozicijos atstovų vardais sostinės gatves ir skverus, o taip pat priimsite savo teritorijoje Rusijos opozicijos forumus, santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos tikrai nepagerės.  Tad kam didinti politinę įtampą, jei galima gyventi draugiškai, kaimyniškai? Juk Rusijos nuo Lietuvos sienų niekur ir niekada neperkelsi. Ir su tuo reikia susitaikyti.

— Kodėl neperkelsime? Štai pasaulio bendruomenė privers Kremlių atiduoti mums Karaliaučių, kurį jūs vadinate Kaliningradu, ir tada Lietuva nebeturės bendrų sienų su Rusija. Ir mes Lietuvoje miegosime ramiai, kai pašonėje neturėsime rusiškų "S-400" ir "Iskander". Štai ir aštuonių Europos valstybių užsienio reikalų ministrai jau griežtai pareiškė Kremliui, kad jie nepripažįsta Rusijos prezidento rinkimų aneksuotoje Krymo teritorijoje. Ateis laikas, pavadinsime ir Kaliningrado sritį aneksuota teritorija. Vienaip ar kitaip mes priversime Rusiją atsiklaupti ant kelių ir grąžinti Krymą Ukrainai, o Karaliaučių Lietuvai!

— Andriau, brangusis, mano močiutė tokiais atvejais į absurdiškas mano svajones visada atsakydavo: "Kvailys mintimis turtėja…". Niekada Rusija nestos ant kelių prieš Vakarus. Daugiaamžė Rusijos valstybės istorija tai patvirtina. O apie valstybinę Kaliningrado, kaip jūs jį vadinate Karaliaučiaus, priklausomybę, reikia dar vokiečių paklausti. Jie irgi gali priminti Lietuviams apie Kenigsbergą.

110
Tegai:
Rusijos prezidento rinkimai, Rusija, Lietuva
Skurdas - ne nuodėmė Lietuvoje?

Skurdas Lietuvoje ne nuodėmė? Ne visiems

(atnaujinta 23:02 2021.04.09)
Statistikos departamentas informuoja, kad pernai kas 13-am Lietuvos gyventojui trūko lėšų. O Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tą pačią dieną paskelbė, kad nuolatinės subsidijos — 2 milijonai 700 tūkstančių eurų — bus mokamos politinėms partijoms iš valstybės biudžeto

— Giedriau, paaiškink man... Gal aš kažko nesuprantu šiame gyvenime, bet kas pusmetį girdžiu pranešimus, kad politinėms partijoms iš mūsų bendrojo biudžeto skiriami milijonai eurų. Ir tai tuo metu, kai Statistikos departamentas praneša, kad praėjusiais metais beveik 8 % gyventojų "patiria lėšų trūkumą", paprasčiau tariant, skursta.

— Na, pirmiausia dėl subsidijų partijoms. Savo laiku mūsų išmintingi konservatoriai sukūrė tokį įstatymą, pagal kurį jie tarsi apsaugo politikus nuo žalingos verslininkų įtakos. Jie sako, kad jų — politikų — verslininkai neturėtų papirkinėti visokiomis dovanomis ir kyšiais už naudingų įstatymų priėmimą.

— Stop! Bet kaipgi tie skandalai su kyšiais buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui iš "MG Baltic", auksiniais šaukštais Krašto apsaugos ministerijoje? Taip, mes nežinome apie daugelį slaptų politikų reikalų.

— Na, tu, Domantai, visai kaip mažas vaikas samprotauji. Kas gi tau čia neaišku? Ar pameni, kaip prezidentė ir tuometinė premjerė demonstratyviai "grąžino" paramos pinigus nepatikimiems "aukotojams"? Tai reiškia, kad vis dar vyksta verslininkų rėmimo pinigais praktika rinkimų reikmėms. Tiesiog šis subsidijų įstatymas yra dar viena spraga politikams, kaip išsiurbti pinigus iš mūsų kišenės.

— Na, kaip jie tada uždirba valdžios dėka? Aš to niekaip nesuprantu.

— Viskas labai paprasta. Paklauskite, kurios įmonės laimi vyriausybinius konkursus šimtams milijonų ir milijardų eurų. Tos, kurie priklauso "rėmėjams", arba tos, kuriose vadovauja Seimo, ar vyriausybės giminaičiai ir draugai. Būtent to jiems reikia ketverius metus. Padirbėjote? Perduokite valdžią kitiems...

— Tu kalbi baisius dalykus! Kaip gali abejoti mūsų deputatų ir ministrų sąžiningumu?! Juk juos mes pasirinkome tik tam, kad pagerintume savo — paprastų lietuvių — gerovę!

— O, kad tavo žodžiai pasiektų jų širdis!

Tegai:
Lietuva, skurdas
Kam Lietuvoje rašytas karantino įstatymas?

Kam Lietuvoje rašytas karantino įstatymas?

(atnaujinta 22:59 2021.04.06)
Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad keturiems M.A.M.A. apdovanojimų ceremonijos dalyviams nustatytas koronavirusas. Visi dalyviai jau gavo 250 eurų baudas, o organizatoriams iškelta baudžiamoji byla dėl karantino režimo pažeidimo

Gyventojai tik piktinasi ir gūžčioja pečiais dėl to, kad dėl judėjimo apribojimų tarp savivaldybių negalėjo sutikti Velykų švenčių su kituose rajonuose gyvenančiais giminaičiais. Jie sako, kad vieniems — įstatymas, o kitiems — savivalė.

— Ramūnai, kaip atšventei Velykas? Ar pavyko patekti pas tėvus į Šiaulius?

— Neberk druskos ant žaizdos, Algirdai. Aš pasveikinau savo tėvus per "Skype". Policija mane "apsuko" prie išvažiavimo iš Vilniaus Kauno kryptimi. Atseit, karantinas, griežti apribojimai... draudžiama. Ir jokie argumentai, kad pagyvenę tėvai gyvena kitame rajone ir jiems kartais reikia mūsų pagalbos, nepadėjo. Kaip sakė policija — įstatymas yra įstatymas...

— Taigi mūsų šalyje įstatymas parašytas tik paprastiems žmonėms. O visokie "vagys" ir valdantieji spjauna į jį. Girdėjai, kad kai kuriems po skandalingojo M.A.M.A. jau nustatytas koronavirusas! Pasirodo, jų patikinimas, kad visi dalyviai prieš susirinkimą Kauno "Žalgirio" arenoje atliko koronaviruso testus, yra blefas ir apgaulė!

— Taip, aš jau girdėjau šią žinią apie tai, kad visiems jiems jau buvo skirtos baudos, o organizatoriams netgi iškelta baudžiamoji byla. Bet man atrodo, kad vargu ar tai suveiks. Ne veltui Lietuva vadinama "švogerių šalimi". Abejoju, ar visi mūsų ministrai, deputatai ir kiti valdovai tiesiogiai laikosi tokių karantino priemonių. Prisimink, kaip  pats Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atėjo į Seimo posėdį tuo metu, kai jis turėjo izoliuotis. Ir jis išsisuko. Jam net baudos neskyrė. O garsus superžurnalistas Tapinas, turėjęs koronavirusą ir linksminęsis privačiame vakarėlyje. Ir tai tik tie atvejai, kurie tapo žinomi visuomenei. Manau, kad tokių mūsų valdžios pažeidimų mastas yra daug didesnis.

— Sunku patikėti... Jie su tokiu įkvėpimu transliuoja iš televizoriaus ekranų ir per radiją, kaip nerimauja dėl  žmonių sveikatos Lietuvoje. Taigi galbūt visi šie parodomieji skiepai nevienareikšmiška "AstraZeneca" vakcina priešais televiziją ir kameras taip pat yra fikcija?

— Bijau užsitraukti teisėsaugos institucijų rūstybę, todėl paprasčiausiai susilaikysiu nuo atsakymo į tavo klastingą klausimą...

Tegai:
karantinas, Lietuva
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai