Mama, važiuojame sauskelnių pirkti?

Zloto kurso kritimas: vėl apsipirkti į Lenkiją

110
(atnaujinta 17:40 2018.05.29)
Lenkija, sėkmingai manevruodama zloto kursu, vėl kviečia lietuvius apsipirkti Lenkijos parduotuvėse

Kitaip nei Baltijos šalys, Varšuva nesiruošia atsisakyti savo valiutos euro labui, o reguliuodama kursą leidžia suaktyvinti eksportą ir importą. Lietuvos vartotojai bankuose pirmiausia atkreipia dėmesį į Lenkijos valiutos kursą, kuris iš dalies formuoja ir vartotojų krepšelį Lietuvoje.

— Laura, nieko neplanuok kitam savaitgaliui. Varysime į Lenkiją. Zloto kursas nukrito, už mūsų eurus ten galėsime dar daugiau prisipirkti. Jovita suskaičiavo, kad vėl naudinga važiuoti apsipirkti pas kaimynus.

— Aš visada pasiruošusi, kai kalbama apie materialinę naudą. Pastaruoju metu vis dažniau ieškojau lenkiškų produktų rinkoje Gariūnuose arba pas smulkius prekybininkus. Bet jei jau Jovita suskaičiavo, tai aš visiškai pasitikiu ja. Ji yra taupi mergina ir visada seka kainas ir valiutų kursą. Juk ne veltui banke dirba.

— Aš vakar kaip tik apsilankiau pas ją banke, ji man ir pasakė, kad pats metas važiuoti į Lenkiją. Kaip tik jau baigiasi mano buitinės chemijos atsargos, kurių prisipirkau prieš pusmetį.

— Siūlau visiems važiuoti mano vyro automobiliu. Jame telpa net septyni asmenys. O pirkinius sudėsime į priekabą. Sutaupysime kurui. O dar vyras turi didelį automobilio šaldytuvą, galėsime ten sudėti užšaldytą mėsą ir sviestą. Ar matei, kiek sviestas kainuoja mūsų prekybos centruose?! Kas gi čia vyksta?!

— Mano vyrai sviestą labai mėgsta. Taigi, nusipirkusi Lenkijoje kelis pakelius, kaip tik ir susitaupysiu kurui. Jau nekalbant apie kitas maisto prekes.

— Aš visuomet Lenkijoje ir maistą savo šunims perku. Jis ten pusantro karto pigesnis. Du mano aviganiai 15 kilogramų sauso ėdalo per savaitę suvalgo.

— Štai ir sutarėm. Šeštadienį iš ryto kaip visuomet susitinkame prie mano laiptinės ir keliaujame į Lenkiją. Penktadienio vakarą užsuksime pas Jovitą ir pakeisime  eurus į zlotus. Ne visada naudinga atsiskaityti kortele. Kursas, nors nelabai, bet skiriasi.

— Aš penktadienį aplėksiu mūsų parduotuves ir užsirašysiu pagrindinių prekių kainas, galėsime palyginti su lenkiškomis. Praeitą kartą pastebėjau, kad Lenkijos parduotuvėse buvo ir brangesnių prekių. Juk lenkai atidžiai stebi mūsų kainas ir reaguoja į pasikeitimus. Iki susitikimo šaštadienį.

110
Tegai:
apsipirkimas, apsipirkinėjimas, Lenkija, Lietuva
Ne visi paprasti lietuviai palaiko Abiejų tautų Konstituciją

Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją

(atnaujinta 22:41 2021.05.05)
Tuo metu, kai valdantysis Lietuvos elitas rodo mandagumą Lenkijos valdžiai ir pompastiškai švenčia 230-ąsias Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos metines, ne visi paprasti lietuviai palaiko Vilniaus ir Varšuvos suartėjimą

— Dimanai, laimingos šventės tau! Pirmoji Europos Sąjungos Konstitucija, su kuria mūsų šalis yra tiesiogiai susijusi.

— Tadeušai, kodėl tu toks laimingas? Asmeniškai aš, išskyrus siautulingą rusofobiją, nematau džiaugsmo eiliniame Lenkijos ir Lietuvos suartėjime. Pirmiausia prisiminkime, kaip valdantieji liberalieji konservatoriai žvelgia į vietos lenkus. Ar pameni skandalą su šou atstovu, buvusiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, kuris prieš rinkimus paragino nužudyti (!) lenkų lyderį Valdemarą Tomaševskį ir sušaudyti jo šalininkus? Tie patys konservatoriai tik nusišypsojo, o Generalinė prokuratūra šiame raginime nužudyti net nematė nusikalstamos veikos. Bet kai "palietė" LGBT atstovą Seime, jie nedelsdami iškėlė baudžiamąsias bylas ir rado nusikalstamą veiką. Tad labai abejoju, kad lietuviai pagal įsakymą vėl pradės mylėti vietinius lenkus.

— Na, tai yra bendra mūsų istorija. Juk Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė prieš 230 metų gyveno taikiai ir draugiškai.

— O kiek ilgai galiojo ta garsioji Konstitucija? Tik 19 mėnesių. Taigi, net tais senovės laikais lenkų ir lietuvių draugystė truko neilgai. Taigi, šiandien aš asmeniškai matau tik vieną momentą, jungiantį ne tik abi mūsų valstybes, bet ir Latviją, Estiją ir Ukrainą. Tai yra nežabota neapykanta Maskvai. Bendrai mūsų interesai skiriasi. Kaip pavyzdys — tų pačių latvių ir estų požiūris į mūsų boikotuojamą Baltarusijos atominės elektrinę. Be to, galima pateikti daugybę pavyzdžių, pagal kuriuos "baltų vienybė" yra nedidelės dalies politinio elito sukurtas mitas.

— Tikriausiai dėl kažko esi teisus. Dauguma lietuvių, švelniai tariant, nemėgsta vietinių lenkų. Iki šiol daugeliui jų žemės negrąžino. Aš taip pat prisimenu, kiek purvo tie patys konservatoriai pylė ant lenkų lyderių per rinkimų kampaniją rajonuose, kuriuose daugiausia gyvena lenkų mažumos atstovai. Ir dabar ta pati Ingrida Šimonytė apsikabina su Lenkijos ministru pirmininku ir prisiekia jam "amžiną meilę". Visa tai yra kažkaip nenuoširdu.

— Matai, net pats tai pajautei. Ir dar atidžiau pažvelk į šią "rytų rusofobų sąjungą". Kas ten yra? Tai yra visi dabartinės Europos Sąjungos išlaikytiniai. Pagrindinės ES šalys donorės bando kaip nors pagerinti santykius su Maskva, o Baltijos šalių limitrofai sunaikina šias pastangas. Beje, apie kokią šiltą Varšuvos ir Vilniaus draugystę galime kalbėti, kai Lenkijoje pažeidžiamos LGBT teisės, o Lietuvoje, priešingai, tai yra svarbiausia valdančiųjų liberalų tema? Mūsų vietos elitas jau keletą kartų atkreipė dėmesį į šią problemą lenkams. Ir jūs manote, kad išdidūs Lenkijos valdovai užmerkia į tai akis. Atmink, šie nerangūs bandymai diktuoti lenkams, "kaip gyventi ir ką daryti", dar atsieis Lietuvai.

Tegai:
Lenkija, Lietuva
Ir apskritai ši konvencija - fikcija!

Stambulo konvencija nesantaika Lietuvoje

(atnaujinta 19:22 2021.04.30)
Žiniasklaida paskelbė apklausos rezultatus, kurie nuvylė valdančiąją koaliciją. Sociologai paprašė Lietuvos gyventojų išreikšti savo požiūrį į prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją, kurią Lietuvos valdžia pasirašė dar 2013 metais, tačiau dar neratifikavo Seime

 Tik vienas iš penkių lietuvių teigė "palaikantis" konvencijos postulatų įteisinimą Lietuvoje, o beveik pusė respondentų buvo prieš.

— Laura, neseniai man skambino sociologai ir prašė atsakyti tik į vieną klausimą — kokia mano nuomonė dėl Stambulo konvencijos? Aš atsakiau, kad kadangi dokumentą pasirašė valdžios institucijos, kodėl gi jo nepriėmus. Kaip atsakytum į šį klausimą, jei klaustų tavęs?

— Aš bandžiau įsigilinti į šios konvencijos tekstą, bet nesusidariau vienareikšmės nuomonės apie tai. Yra daugybė paslėptų momentų, kuriuos galima interpretuoti dvejopai. Man asmeniškai kategoriškai nepriimtina ištrinti tradicinės šeimos, kaip moters ir vyro sąjungos, sampratą. Esu religingas žmogus ir manau, kad žmogus neturi teisės keisti gyvenimo būdo, duoto mums iš viršaus. Kalbant apie lygias vyrų ir moterų teises, asmeniškai aš kažkaip nepatyriau jokių pažeidimų. Smurtas šeimoje paprastai patenka į baudžiamosios teisės sritį. Todėl manau, kad ši konvencija yra tiesiog fikcija.

— Pastebėjau, kad kiekvienais metais konvencijos oponentų skaičius Lietuvoje mažėja ir šiandien jų yra mažiau nei pusė. Tiksliau — 48,8 %.

— Bet aš nelabai tikiu šiais skaičiais. Kiekvienoje apklausoje yra užsakovas. Šiandien mūsų valdantieji liberalai metė visas jėgas į šios konvencijos priėmimą Seime. Jie yra pagrindiniai LGBT vertybių propaguotojai. O sociologai dažnai manipuliuoja skaičiais. Dabar, pažiūrėjus į 48,8 % skaičių, paaiškėja, kad mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra konvencijos priešininkai. Ir jei prie šio skaičiaus pridėsime 3 % paklaidos, kurią visada deklaruoja sociologai, paaiškėja, kad daugiau nei pusė yra prieš ją. Ir jei atsižvelgsime į beveik trečdalį (29,2 %) "abejojančių", tai galime manyti, kad didžioji dauguma lietuvių nepritaria šiai Stambulo konvencijai.

— Bet už konvencijos įteisinimą Lietuvoje pasisakė 22,1 %.

— O ką, pas pas mus dabar mažuma nurodo didumai, kaip gyventi? Aš visada maniau, kad tikroji demokratija yra daugumos, o ne mažumos valia.

— Bet juk demokratija turėtų ginti ir mažumų teises!

— Bet kodėl šiame kontekste akcentuojamos tik seksualinių mažumų teisės, o kalbant apie tautines mažumas, valdžia iš karto kaip stručiai slepia galvas smėlyje? Kodėl jie jau daugiau nei 10 metų negali priimti Tautinių mažumų įstatymo, o Stambulo konvencija propaguojama su tokiu atkaklumu?

Tegai:
Stambulo konvencija
Arktis, archyvinė nuotrauka

"Mes pralaimėjome": amerikiečiai įvertino susidūrimo Arktyje perspektyvas

(atnaujinta 09:51 2021.05.11)
Pasak JAV Valstybės departamento pareigūno, Vašingtonas yra susirūpinęs dėl didėjančios Kinijos įtakos šioje Žemės dalyje, o Arkties saugumo instituto įkūrėjas Nickas Solheimas pabrėžė, kad JAV reikia ledlaužių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. "Fox News" skaitytojai įvertino JAV perspektyvas Arktyje.

Televizijos kanalas paskelbė straipsnį apie Arkties regiono padėtį. Taigi, pasak JAV Valstybės departamento pareigūno, Vašingtonas yra susirūpinęs dėl didėjančios Kinijos įtakos šioje Žemės dalyje, o Arkties saugumo instituto įkūrėjas Nickas Solheimas pabrėžė, kad JAV reikia ledlaužių.

Straipsnis sukėlė karštų medžiagos skaitytojų diskusijų.

"Gana jau! Mes jau pralaimėjome. Kinijos ir Rusijos tautos turi valios ir ryžto daryti tai, ką reikia padaryti. <...> Kinija ir Rusija mato galimybes dabar, kai Baltieji rūmai turi silpną lyderį, ir jie pasinaudos tuo", — sakė skaitytojas Hmmmandas.

"Vyriausybė išleis milijardą dolerių ledlaužio statybai. Į šią sumą įeina ir šimtas milijonų dolerių, kurie bus išleisti įvairovės mokymo centro statybai, kur jūreiviams bus mokoma tokių disciplinų kaip ledynų tirpimas šiltėjantis klimatas, iššūkiai transseksualiems žmonėms Arkties regione ir kursas apie sisteminį rasizmą Šiaurės ašigalyje", — sarkastiškai parašė vartotojas Greyhorse'as 1964736.

Kai kurie vartotojai prisiminė istoriją.

"Per Antrąjį pasaulinį karą Amerikai prireikė dviejų mėnesių, kad pastatytų ledlaužį. Šiandien tereikia dvejų metų, kad susitartume dėl jo projekto", — sakė "Either1or300".

Kiti amerikiečiai pasiūlė atkreipti dėmesį į šių dienų savo valstybės problemas.

"Kadangi išleidome trilijonus dolerių programoms, skirtoms skatinti politinį korektiškumą ir suteikti finansinę pagalbą žlungančioms demokratinėms šalims, neturime lėšų nė vienai irklinei valčiai įsigyti", — rašė "Moodymac".

"Kinai sukūrė ilgalaikę viziją, strategiją ir veiksmų planus. Jungtinės Valstijos daugiausia dėmesio skyrė ketvirčio pelnui, kitiems rinkimams ir partijos vidinės kovos planams. Mes visi suprantame, kas laimės šias lenktynes", — priėjo išvados "ForTheObservations".

"Baideno Amerika, kadaise pirmaujanti karinė ir ekonominė galia, dabar labiau panaši į trečiojo pasaulio šalį, kur prasideda nesibaigiančios riaušės, kur auga gatvių nusikalstamumas, kur minios gąsdina teisėjus ir žiuri, kur pažeidžiami infliacijos rodikliai, mokesčių našta ir masinis nedarbas ir pilietines laisves", — apibendrino davidcjones45988.

Tegai:
Arktis, Rusija, JAV