O, jūra, jūra!

Saulė kam džiaugsmas, o kam ir sielvartas

43
(atnaujinta 18:16 2018.06.22)
Saulėtas ir karštas oras Lietuvoje džiugina paplūdimio atostogų mėgėjus ir liūdina ūkininkus. Tuo metu, kai miestiečiai skuba prie ežerų, ūkininkai bando kažkaip išsaugoti derlių ir jau apskaičioja nuostolius dėl sausros. Jie jau nesitiki pagalbos iš Europos Komisijos.

— Labas, Linai! Ruoškis į paplūdimį! Šiemet pavasaris ir vasara mus labai džiugina, priešingai nei pernai, kai lijo nuo pavasario iki pat rudens. Mes su žmona ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis stengiamės nesėdėti namuose ir nuvažiuoti kur nors prie tvenkinio. Gerai, kad Vilniuje daug paplūdimių.

— Artūrai, man nepatinka degintis saulėje. Juolab, dabar Pasaulio futbolo čempionatas. Ir aš stengiuosi visus mačus pažiūrėti. Juk ne kiekvieną dieną pasaulinio lygio futbolą rodo per televiziją. Savaitgaliais važiuoju į kaimą, padedu broliui. Jis ūkininkas, augina bulves ir braškes. Dabar vyksta aktyvi kova už derlių. Šiluma ir sausra jau padarė nepataisomą žalą mūsų ūkininkams. Dabar jie bando kažkaip pristatyti vandenį į laukus. Tačiau šiandien jų pastangos yra Sizifo darbas. Bulves dar kažkaip galima išgelbėti, jei kiekvieną dieną jas laistysi, o štai ūkininkai, kurie augina grūdus, jau pradėjo skaičiuoti nuostolius. Grūdo varpa nepasiekė brandos amžiaus ir dabar tinka tik pašarui. Duonos miltų iš jų nepadarysi. Todėl neverta net tikėtis jokio pelno.

— Ko tu taip jaudinasi dėl tų ūkininkų? Jiems Vyriausybė kompensuos visus nuostolius. Neužteks savo pinigų, paprašys Briuselio. Aš žiūriu televiziją ir žiniasklaidą skaitau ir žinau, kad ūkininkams kompensuoja nuostolius ne tik dėl sausros, bet ir dėl liūties. Prezidentė net savo kasmetinėje kalboje užsiminė, kad pernai ūkininkai net 9 milijonus eurų kompensacijos gavo.

— Matyt, tu, Artūrai, nesidomi žemės ūkio tema. Priešingu atveju žinotum, kad pernai ūkininkai patyrė nuostolius mažiausiai 100 milijonų eurų. O kompensavo jiems tik 9 milijonus. Dabar palygink šiuos skaičius. Brolio beveik pusė bulvių derliaus supuvo. O pinigų už parduotas bulves jam užteko tik gamybos sąnaudoms padengti. Pasirodo, kad už savo darbą ir prarastą sveikatą jis ir jo šeima nieko negavo. O juk jie dirbo visą vasarą. Jei šiais metais sausra sudegins pasėlius, brolis turės paskelbti bankrotą ir uždaryti savo privačią įmonę. Jis jau sakė, kad ketina ateityje persikelti į Ispaniją ar Italiją ir ten dirbti vietos žemės ūkio srityje. Jau pusė mūsų kaimo dirba Vakarų Europos laukuose. O mūsų lietuviškos žemės greitai apžels piktžolėmis.

— Nedramatizuok tu taip. Galų gale mūsų parduotuvėse ir per liūtis ir sausrą visada yra duonos, daržovių ir vaisių. Taigi, mes nemirsime iš bado. Europa visada mums padės. Nesijaudink, o imk glaudes, žmoną ir vaikus ir važiuojame į paplūdimį. Ten smagu, parduoda šaltą alų, o Pasaulio čempionato rungtynes pasižiūrėsime per planšetinį kompiuterį, gulėdami ant gulto.

43
Tegai:
žemės ūkis, liūtis, oras, Lietuva
Vėl nieko gero

Lietuvos užsienio reikalų ministerija kursto baltarusius kelti protestus

(atnaujinta 15:35 2020.08.07)
Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų išvakarėse Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atvirai paragino dabartinio prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentus dalyvauti protesto akcijose iškart po rinkimų

"Diena po rinkimų ir yra pati esminė. Pačių rinkimų dieną neprognozuočiau, kad vyktų kažkas tokio ypatingo. (...) Svarbu pirmoji diena po rinkimų, kai bus paskelbti rezultatai vienokie ar kitokie. Tada labai svarbu valdžios ir opozicijos reakcija į tuos rezultatus. Čia ir matysis, kiek visuomenė subrendusi tam posūkiui, pokyčiams, kiek didesnė baimė ar negalėjimas toliau gyventi tose sąlygose, kokios yra dabar. Čia priklausys jau nuo pačių Baltarusijos žmonių ir tikrai tik jie patys gali nuspręsti", – "Žinių radijui" ketvirtadienį sakė Linkevičius.

— Lietuvos žmonėms kyla klausimas — ar Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo žodžiai nėra grubus kišimasis į kaimyninės nepriklausomos valstybės vidaus reikalus?

— Nikolajau, ar skambinai savo artimiesiems iš Baltarusijos? Ką jie šneka apie įvykius, vykstančius Baltarusijoje? Sprendžiant iš Lietuvos žiniasklaidos pateikiamos informacijos, padėtis ten labai įtempta ir gresia peraugti į tokias riaušes kaip prieš septynerius metus Kijeve.

— Jie nieko gero nepasakė. Vakar vyriausias sūnus, anksčiau tarnavęs armijoje, beveik buvo lydimas į karinės registracijos  tarnybą ir buvo informuotas, kad gali būti iškviestas į atsargos kariškių būrį. O reguliariosios armijos vienetai buvo patraukti į Minską. Mano artimieji bijo net kitą savaitgalį net išeiti iš namų. Jie sako, kad net nebalsuos.

— Man atrodo, kad mūsų užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susirūpinimas dėl Baltarusijos rinkimų skaidrumo stokos yra pagrįstas ...

— O man atrodo, kad mūsų užsienio reikalų ministerijai nederėtų daryti tokių provokuojančių pareiškimų tiesiogine prasme Baltarusijos rinkimų išvakarėse. Linkevičius kviečia baltarusius po rinkimų į barikadas? Ar jis nori, kad baltarusiai pakartotų Ukrainos "Euromaidaną", kuris paskatino kraujo praliejimą ne tik Kijeve, bet ir Ukrainos rytuose?

— Na, kodėl būtinai kraujo praliejimą? Lietuva linki tik gero baltarusiams ir kad dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka nenaudotų jėgos prieš opoziciją taikių mitingų metu.

— O ką mūsų Linas Linkevičius jau žino, kad taikūs mitingai tikrai prasidės po rinkimų? Iš kur jis įgijo tokį pasitikėjimą? Gal mūsų diplomatai Baltarusijoje jau yra pasirengę, kaip ir 2013 metais Kijeve, padėti Baltarusijos revoliucionieriams pinigais ir ginklais? Man atrodo, kad Linkevičius baltarusiams linki ne gero, o kruvinos revoliucijos! Laukiu, kol Lietuvos politikai bėgs į Minską šaukti iš opozicijos tribūnos "Šlovė Baltarusijai! Didvyriams šlovė! “.

— Manau, kad Lukašenka sandariai uždarys visas sienas ir neleis Lietuvos ir kitų politikų kurstytojams net patekti į šalį. Jis net mūsų stebėtojų neįsileido. Tik taip jis mato išgelbėjimą.

— Na, tikėkimės ir paties Lukašenkos, ir jo politinių oponentų apdairumo, kad jie neleis kraujo pralieti. Šiandien labai jaudinuosi dėl savo artimųjų ir draugų Baltarusijoje.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Linas Linkevičius
Nuo skurdžiaus iki vargšo - vos keli kepalėliai duonos

Nuo skurdžiaus iki vargšo tik keli duonos kepalėliai

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujus duomenis apie skurdą. Manipuliuojant formuluotėmis ir skaičiais skamba optimistiškos prognozės, kad "absoliučiai nuskurdusių" lietuvių mažėja

Tačiau vis daugiau yra tų, kurie iš "neturtingųjų" kategorijos nukrito žemiau "skurdo ribos" ir tapo tiesiog "neturtingi". Paprasti Lietuvos gyventojai, susipainioję tarp skaičių ir formuluočių, paneigia statistiką, žiūrėdami į savo pinigines.

— Ramute, girdėjai, kad mes — pensininkai dabar ne tokie skurdžiai. Mūsų statistai nustatė, kad esame "ne visiški vargšai", tai yra elgetos, bet tiesiog neturtingi. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas tapo geresnis. Ar jau tai pajutai?

— Miela Evelina, net tūkstantį kartų ištarusi žodį "cukrus", burnoje nepasidaro saldžiau. O visa šia statistika tikiu tiek, kiek mano protas leidžia. Jau beveik 30 metų mūsų valdžia man sako, kad kiekvienais metais gyvenimas Lietuvoje tampa geresnis ir saldesnis. Bet aš asmeniškai to niekaip nejaučiu. Kaip ir prieš dešimt ar dvidešimt metų, kai gyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo, taip ir dabar vos suduriu galą su galu. Taip, dar nebadauju, bet pasakyti, kad iš savo pajamų labai sočiai gyvenu taip pat negaliu.

— Manau, kad tu kažkaip neteisingai mąstai. Juk mūsų valdininkai ir valdovai negali mums meluoti. Jie sako, kad mes jau gyvename geriau, todėl taip ir yra. Ir jei to nepajautei, vadinasi, tai yra tavo asmeninė problema. Pažvelk, statistai apskaičiavo, kad mūsų šalyje "skurdo rizikos lygis šiais metais gali pakilti 1,1 punkto iki 21,7%, o absoliutaus skurdo lygis gali sumažėti 1,6 punkto iki 6,1%". Jie taip pat sako, kad "skurdo rizikos lygis, kai šalies gyventojo mėnesinės pajamos buvo 379 eurai, pernai buvo 20,6 proc., o absoliutus skurdo lygis, kai pajamos buvo 251 euras - 7,7 proc.".

— Evelina, ar tu pati supranti, ką sakai? Kas yra "skurdo rizikos lygis" ir "absoliutus skurdas"? Kaip suprantu, būtent jie — statistai — kalba kaip tame anekdote apie vidutinę temperatūrą ligoninėje. Kažkas karščiuoja iki 40 laipsnių, o kažkas jau atvėso morge. Vidutiniškai ligoninėje — 36,6 temperatūra... Apskritai aš laikau tokį kai kurių asmenų pasisakymus pasityčiojimu iš žmonių! Kaip galima taip akivaizdžiai meluoti ir apsimesti, kad viskas gerai.

— Na, ką dar gali veikti mūsų valdininkai be įtikinėjimų, kad gyvename vis geriau ir geriau? Taigi mūsų politikai kitų parlamento rinkimų išvakarėse mums piešia tokius gražius paveikslus, kad žadą užgniaužia. Mano anūkas kompiuteryje parodė vieną iš jų, kuris taip gražiai suokia, kad jei balsuosime už jį, tada pagal jo ekonominę programą mums iš dangaus iškart pradės kristi mana! Ir svarbiausia, kad mano anūkas tiki šiais politiko pažadais ir šaukia, kad privalau balsuoti už jį.

— Ir mano dukra džiaugiasi tuo politiku. Mes jo vardo neminėsime, kad nedarytume jam politinės reklamos, už kurią, beje, mokami dideli pinigai! Taigi šis populistas-propagandininkas visada prieš rinkimus mums žada aukso kalnus, pieno upes su meduolių krantais, o kai gauna įgaliojimus, tuoj pat —neria į krūmus ir sėdi tylesnis už vandenį iki kitų rinkimų. Tačiau nuostabiausia tai, kad aplinkiniai tiki tais pažadais ir balsuoja už jį.

— Ramuta, todėl žmonės-rinkėjai labai greitai pamiršta tokius politikų pažadus, o kai ateina laikas kitiems pažadams, jie neprisimena kas buvo praeityje ... O begėdžiai politikai-populistai tuo naudojasi. Gavę valdžią, ji įrodinėja mums tokiomis statistinėmis ataskaitomis, kad mes, pasirodo, gyvename vis geriau. Ir visa tai jų dėka.

Tegai:
politikai, skurdas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė