Sumokėk! ir miegok ramiai

Kaip nauji mokesčiai atsilieps lietuviams

56
(atnaujinta 16:09 2018.06.29)
Tačiau, turėdami karčios valstybės žaidimų patirties, paprasti Lietuvos žmonės nesitiki nieko gero iš naujovių ir rengiasi naujam savo kišenių tuštėjimo metui

Tačiau, turėdami karčios valstybės žaidimų patirties, paprasti Lietuvos žmonės nesitiki nieko gero iš naujovių ir rengiasi naujam savo kišenių tuštėjimo metui.

― Sveikas, Petrai! Kur taip skubi?

― Į Valstybinę mokesčių inspekciją. Pateiksiu ataskaitą apie tai, kiek butelių alaus išgėriau ir kiek mėsainių suvalgiau ir iš kur tam gavau pinigų. O jei rimtai, rengiuosi dar vienam  procesui su valstybe, kuri bando atimti iš manę sąžiningai uždirbtus pinigus. Šiandien pats baisiausias nusikaltimas kapitalistinėje visuomenėje yra ne žmogžudystė ar apiplėšimas, o mokesčių nuslėpimas. Mokesčių inspektoriams suteikiamos tokios plačios teisės, kurių neturi nei teismas, nei prokurorai. Jie be sąžinės graužaties gali lengvai paskelbti, kad esi nusikaltėlis, ir tu turi teisintis. O svarbiausia, kad administracinėse bylose, kurias iškelia Mokesčių inspekcija, nekaltumo prezumpcija netaikoma. Mokesčių inspektorius pasakys, kad esi pažeidėjas, o tu teisinkis, kaip nori. Pateik kvitus, kad pirkai pieną ir bandeles. Pasakok ir įrodinėk, iš kur ėmei pinigų apelsinams pirkti.

― Na ir nupiešei tu čia gąsdinantį paveikslą. Aš, pavyzdžiui, nė karto nesusidūriau su mokesčių inspekcija. Kasmet užpildau elektroninę deklaraciją.  Keletą kartų Mokesčių inspekcija net grąžino man mokesčių permokas. Žinoma, aš nieko nesuprantu apie šiuos mokesčius. Dirbu toje pačioje vietoje 15 metų ir negaunu jokių kitų pajamų, išskyrus atlyginimą.

― Tuo mes ir skiriamės. Aš turiu privatų verslą ir turiu gilintis į visus mokesčių teisės aktų pakeitimus. Priešingu atveju galiu nepastebėti, kaip atsiras naujas apmokestinimo straipsnis, ir po metų galiu gauti didelę baudą. O Vyriausybė, lyg tyčia, periodiškai priima įvairius pakeitimus, kurie, mano nuomone, daromi tik vienu tikslu: kuo daugiau lėšų atimti iš Lietuvos gyventojų. Štai ir dabar jie vyriausybėje sukūrė ir patvirtino Seime naują mokesčių reformą. Iš bendrų frazių, kurias vyriausybė pateikia žmonėms, atrodo, kad vargšams taps lengviau gyventi ir jų pajamos padidės dešimčia eurų. Tačiau jau kitu potvarkiu padidinusi akcizus tabakui, ta pati vyriausybė atims šias lėšas iš tų pačių neturtingųjų kišenių.

― O man atrodo, kad vyriausybė negali apgaudinėti žmonių ir tu labai perdedi mokesčių pokyčių reikšmę.

― Ne, neperdedu. Pažvelk, kas vyksta šalyje. Aktyvi gyventojų dalis išvyksta į kitas šalis. Dirbti, kurti BVP (bendrąjį vidaus produktą) ir papildyti Lietuvos biudžetą nebėra kam. Man neseniai vienas pareigūnas pakuždėjo, kad mokesčių rinkimas ties žlugimo riba. Net Finansų ministerija pripažino, kad jie pavasarį nesurinko planuotos sumos. O realybė, pasak to paties pareigūno, yra dar blogesnė. Negana to, 2020 metais Lietuvai iš esmės bus sumažintos subsidijo iš ES struktūrinių fondų. Taigi, vyriausybė jau dabar rengia spąstus vietos verslininkams, į kuriuos jie pateks artimiausioje ateityje. Netikiu Lietuvos valstybės nuoširdžiu siekiu, kad piliečių gyvenimas taptų gražesnis. Nenustebsiu, jei po naujos mokesčių reformos emigrantų iš Lietuvos srautas taps dar didesnis.

56
Tegai:
mokesčių reforma, Lietuva
Būti ar nebūti — štai mįslė

Vyrų ir moterų lygybė Lietuvoje yra santykinė sąvoka

(atnaujinta 16:54 2020.10.30)
Europos lyčių lygybės institutas paskelbė dar vieną ES valstybių narių reitingą — lyčių lygybės indeksą. Iš 29 ES narių patriarchalinė Lietuva yra šio sąrašo gale — 22 vietoje

Europos sociologų teigimu, dabartiniu tempu Lietuva pasieks vidurkį per 60 metų. Patys lietuviai to nesureikšmina ir mano, kad mūsų šalyje laikomasi lyčių lygybės, o moters laisvę renkantis profesiją ir vietą visuomenėje riboja tik jos požiūris į šeimą.

— Mykolai, pasakyk man — kaip tu vertini moteris?

— Ar čia toks keblus klausimas? Kaip normalus vyras gali elgtis su moterimi? Žinoma, su pagarba ir simpatija kolegoms darbe, o su šeimos narėmis — su meile.

— Bet jei tave, aukšto lygio specialistą, atleis iš darbo vien dėl to, kad tu vyras, o į tavo vietą paims moterį be patirties. Kaip tu į tai žiūrėsi?

— Žinoma, kad pasipiktinsiu! Ką bendro turi lyčių lygybė ir profesiniai įgūdžiai? Turėdami europietiškus lygybės ir visuotinės laisvės idealus, kartais peržengiame proto ribas. Patriarchalinėje Lietuvoje vis dar egzistuoja protėvių įstatymas, kad vyras yra šeimos maitintojas, o moteris — židinio saugotoja, namų šeimininkė. Beje, aš žinau daugybę šeimų, kuriose žmonos nedirba, yra atsidavusios namams ir vaikų auginimui. Ir kodėl gi ne, jei vyras uždirba pakankamai? Gal todėl nutiko taip, kad Lietuvoje yra daugiau dirbančių vyrų nei moterų. O kas čia blogo?

— O blogas dalykas yra tas, kad moterims mokama daug mažiau nei vyrams! Ir jų nelinkę skirti į vadovų pareigas!

— Laura, nesikarščiuok! Galvok be emocijų. Žiūrėk, mes turėjome moterį prezidentę. Dabar naująją valdžią šalyje formuos trys moterys — Ingrida Šimonytė ir dvi liberaliųjų partijų pirmininkės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė. Taip, mes taip pat turėjome moterų, kurios užimdavo Seimo pirmininkės pareigas. Aš asmeniškai žinau, kad daugelyje kompanijų moterys užima aukščiausias pareigas, net iki įmonių vadovų. O darbuotojo atlyginimą formuoja ne lytis, o darbo lygis ir sudėtingumas. Pabandykime palyginti vyrą-krovėją su moterimi-krovėja. Kaip manai, kas daugiau per pamainą pakraus?

— Žinoma, vyras! Net kvaila lyginti!

— Taip ir kitose mūsų laikų profesijose! Atlyginimo lygį lemia ne lytis, o profesionalumas. Ir visi šie argumentai apie moterų diskriminaciją iš vyrų pusės — iš piršto laužti, siekiant dar labiau sukelti nesantaiką ne tik tarp jų, bet ir šeimos santykiuose. Kaip man asmeniškai atrodo, visos mums įskiepytos "europietiškos" laisvės ir tolerancijos normos yra nukreiptos būtent į tradicinės šeimos — vyro ir moters santuokos — instituto ardymą ir sunaikinimą.

Tegai:
Lietuva, lyčių lygybė
Kodėl vaikštai be kaukės?

Į Lietuvą grįžta griežtas karantinas

(atnaujinta 15:21 2020.10.27)
Epidemiologinė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja. Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius per dieną jau skaičiuojamas šimtais

Tačiau šalies gyventojai į šiuos skaičius nebereaguoja taip baimingai, kaip pavasarį, per pirmąją koronaviruso plitimo bangą, ir netgi priešinasi griežtoms karantino priemonėms.

— Žygimantai, kodėl tu vaikštai be kaukės? Ar negirdėjaш, kad kiekvieną dieną šalyje koronavirusu suserga daugiau nei pusė tūkstančio žmonių? Visi didieji miestai jau paskelbti raudonąja zona.

— Žinai, Algirdai, kai pavasarį pas mus atėjo pirmoji koronaviruso banga, aš vykdžiau visus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus — dvi savaites sėdėjau užsidaręs namuose, bijodamas, užsidėjęs kaukę ir akinius, kartą per savaitę eidavau apsipirkti maisto prekių, bijojau balkone įkvėpti gryno oro. O šiandien, kai atvejų skaičius kelis kartus didesnis, man kažkaip vienodai rodo, baimė dėl "karūnos" beveik išnyko. Visi vieną kartą mirsim.

— Tu taip ramiai kalbi apie tai, kad net stebiuosi.

— O apie ką čia kalbėti. Lietuvos mokslų universiteto Sveikatos priežiūros vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas jau pareiškė, kad COVID-19 protrūkis Lietuvoje nebekontroliuojamas. Tai reiškia, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Dabar kiekvienas turi priimti sprendimą pats — arba bijoti ir vengti visų ir visko, arba pasikliauti savo imunitetu, užsikrėsti koronavirusu, persirgti ir ... gyventi toliau. Tačiau yra ir kita galimybė — skiepytis. Bet vakcinos Lietuvoje dar nėra. Ir pačios vakcinacijos šalininkų pasaulyje lieka vis mažiau. Prisiminkite, kiek tėvų pasaulyje atsisako skiepyti vaikus net dėl ​​tokių baisių ligų kaip tymai.

— O kaip tu pats elgsies toliau?

— Asmeniškai aš ir toliau laikysiuosi atsargumo priemonių. Be to, mano motina priklauso "rizikos grupei". Tai pagyvenęs žmogus, sergantis krūva ligų, koronaviruso smūgis gali būti lemtingas. Visada elgiausi pagal principą —  kas saugosi pats, tą ir Dievas saugo.

— O aš taip pat atidžiai stebėsiu Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. O dar atidžiau — kovos su koronaviruso pandemija priemones, kurias pasiūlys naujoji vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės. Ji jau pažadėjo skubiai peržiūrėti visą kontrolės sistemą, kurią sukūrė kadenciją baigianti "valstiečių" vyriausybė.

— Na, pažiūrėsime, kaip konservatoriai dabar kovos su virusu. Bepigu sėdėti opozicijoje ir kritikuoti, bet iš tikrųjų ką nors padaryti jau yra sunkiau. Manau, kad jei ne mūsų parlamento rinkimai, tai visuotinį karantiną derėtų įvesti dar rugsėjo pradžioje, o tada galbūt būtų buvę įmanoma kontroliuoti situaciją. Bet juk tada ant to paties Aurelijaus Verygos būtų išpilta tiek purvo, kad dabartiniai valdantieji būtų gavę dar mažiau balsų.

Tegai:
karantinas, Lietuva

Laivybos kompanija MSC ketina atnaujinti konteinerių paskirstymą Klaipėdoje

(atnaujinta 18:47 2020.10.30)
Uosto duomenimis, per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai 11,5 proc. mažiau nei pernai

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Pasaulinė laivybos kompanija "Mediterranean shipping company" (MSC) patvirtino savo planus dėl konteinerių paskirstymo Klaipėdos uoste atnaujinimo, praneša uosto spaudos tarnyba.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir laivybos kompanija MSC surengė nuotolinį susitikimą konteinerių srautų perspektyvų aptarti.

"Buvome patikinti, kad Klaipėdos uostas išlieka kaip svarbi vieta MSC dėmesio lauke ir artimiausiuose laivybos kompanijos veiklos planuose. Mes savo ruožtu pažadėjome užtikrinti sklandų bendradarbiavimą bei dėmesį jų poreikiams, taip pat pristatėme pradedamus ir planuojamus uosto plėtros projektus, sustiprinsiančius uosto konkurencines galimybes", — teigia Latakas.

Pokalbio metu buvo patikinta, kad MSC planai dėl konteinerių paskirstymo centro Klaipėdos uoste yra rimti. Tai rodo ir LKAB "Klaipėdos Smeltės" savininkų sprendimas įsigyti naujus STS kranus konteinerių krovai bei nemažinti darbuotojų skaičiaus.

Per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai yra 11,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet konteinerių apyvarta mažėjo visuose pagrindiniuose konteinerius kraunančiuose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose.

MSC yra viena iš konteinerinės laivybos linijų lyderių pasaulyje, savo atstovybes turinti 155 valstybėse. Jai šiuo metu priklauso 560 laivų. MSC grupei priklausanti TIL turi 65 konteinerių terminalus visame pasaulyje, taip pat ir Klaipėdos uoste veikiančią LKAB "Klaipėdos Smeltė".

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Kai kurie Klaipėdos apskrities vienkiemių gyventojai dar neatsisako pagalbos mygtukų
Gražiausias Klaipėdos simbolis — "Meridianas" — išvyko į doką remontui