šiukšlių

Rūšiuok nerūšiavęs viskas į vieną konteinerį

77
(atnaujinta 14:19 2018.08.14)
Šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas yra vienas pelningiausių verslų šiuolaikiniame pasaulyje. Atliekų šalinimo įmonės gauna didelį pelną ne tik iš gyventojų kišenių, bet ir iš miestų ir miestelių biudžetų. Jie ragina gyventojus būti sąmoningais ir rūšiuoti atliekas, nors patys dažnai nevykdo savo sutartyje numatytų įsipareigojimų

— Marta, matau, kad beveik kiekvieną dieną ateini su paketais prie konteinerių šiukšlių rūšiavimui. Šaunuolė. Bet tu tikriausiai niekada nesi mačiusi, kaip šiuos konteinerius iškrauna šiukšlių perdirbimo įmonė. Aš, gyvendama penktame aukšte  labai gerai matau visą procesą. Kruopščiai surūšiuotos, tokių pat sąmoningų, kaip tu, gyventojų kartono, stiklo ir plastiko  atliekos iškraunamos viename sunkvežimio korpuse. Ir  panašių nuotraukų socialiniuose tinkluose yra galybė. Taigi, į mūsų sąmoningumą atliekų vežėjams yra nusispjaut.

— Man neįdomu, ką jie daro su šiukšlėmis ir kaip jos vėliau apdorojamos. Ir aš darau tai dėl savęs ir vaikus pratinu prie tvarkos. Aš penkerius metus dirbau Vokietijoje ir išmokau iš vokiečių tvarkos.

— Na, Lietuva nėra Vokietija. Pas mus atliekų rūšiavimas niekaip neprigyja. Akivaizdu, kad mūsų gyventojai dar nėra subrendę iki tokio sąmoningumo lygio. Pažvelkite į tai, kas vyksta šalia geltonų žalių mėlynų konteinerių, kurie pastaraisiais metais pasirodė beveik visuose mikrorajonuose. Jie paversti buitinių šiukšlių mini-sąvartynais. Varpelio formos konteineriuose skylės yra tokios nedidelės, kad pro jas netelpa didžiulės plastikų atliekos. Štai ir mėto mūsų nesąmoningi gyventojai  šiuos plastiko gabalus greta konteinerių. O vežėjai paima tik atliekas, esančias konteineriuose.
Visa likusi šiukšlių dalis mėtosi aplinkui, nors, kaip teigė namų vadovas, sutartys dėl šiukšlių išvežimo sako, kad rangovų kompanija turėtų palaikyti teritorijos, kurioje yra konteineriai, švarą. O kur dėti negabaritines šiukšles? Taip gerą iniciatyvą iškraipo ir gyventojai, ir šiukšlių perdirbėjai. Tačiau mokestis iš mūsų ir jūsų kišenių, taip pat iš miestų ir miestelių srauto savininkų biudžetų yra reguliariai surenkamas. Pinigai yra paimami, bet už darbo kokybę neatsakoma. Įdomu, kas kontroliuoja atliekų tvarkymo bendrovių darbą? Kas pasirašo jų grafikus?

— Žinai, Marija, tu esi labai smalsi. Kam tau kišti nosį į tamsius bendruomenės darbuotojų reikalus? Už tai tau gali įgnybti į nosį.

— Bet jei mes patys nekontroliuosime, už ką mes mokame pinigus, tai kas kitas tai padarys? Kartą, stovėdama prie lango, stebėjau kaip žalias atliekų išvežimo sunkvežimis privažiavo prie konteinerių, pastovėjo keletą minučių ir ... išvažiavo. O konteineriai liko pilni. Keista ... Tada vienas draugas man pasakė, kad visi komunalinių paslaugų automobiliai dabar aprūpinti GPS sistemomis ir dispečeris prižiūri jų judėjimą. Pasirodo, kad sunkvežimis, vertinant pagal GPS ataskaitą, ištuštino konteinerius, tačiau iš tiesų to nepadarė. Sekite mintis toliau. Ataskaitoje darbuotojai parodys, kad jie iškrovė, pavyzdžiui, šimtą konteinerių, iš tikrųjų tik 50 ... Kas tai, jei ne sukčiavimas? Tačiau pinigų iš gyventojų ir miesto komunalinių paslaugų biudžeto bus sumokėta už visą šimtą konteinerių atliekų! Noriu pasidalinti šiomis pastabomis su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba - FNTT. Gal jie gali man padėti išspręsti šį galvosūkį su atliekų rūšiavimu ir apdorojimu ...

77
Tegai:
šiukšlių rūšiavimas
Laikas reikalauti kompensacijų už BelAE

Laikas reikalauti kompensacijos BelAE

(atnaujinta 17:52 2020.05.26)
Baltarusijos AE priešininkai Lietuvoje gali ramiai miegoti — pasirašyta sutartis, pagal kurią Baltarusijos valdžia įsipareigoja nedelsdama pranešti savo kaimynams apie bet kokį pavojų ar avarinę situaciją, kuri gali kilti reaktorių veikimo metu

Atrodytų, kad ilgalaikiame Lietuvos kare prieš Astravo AE galima padėti tašką. Bet tai pagaliau bus galima spręsti tik po spalio mėnesio Seimo rinkimų.

— Ką gi, Audroniau, Lietuvą galima pasveikinti su maža, bet vis tik pergale prieš Baltarusijos AE? Girdėjau, kad aukščiausiu lygiu tarp Lietuvos ir Baltarusijos buvo pasirašytas susitarimas dėl skubaus pranešimo įvykus net pačiai mažiausiai avarijai Astravo AE?

— Dar per anksti džiaugtis, Laurynai! Kova dar nesibaigė! Nors Lietuvos valstybinė atominės energijos saugos inspekcija yra pasirašiusi sutartį su Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija, ji pareiškė, kad "nepaisant šio susitarimo, visi Lietuvos iškelti klausimai dėl aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos išlieka. kad Baltarusijos AE (BelAE) nebus pradėta eksploatuoti tol, kol bus įgyvendinti visi tarptautiniai aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos reikalavimai". Ir mes primygtinai reikalausime, kad būtų laikomasi visų saugos standartų pačiame branduoliniame objekte prie pat Lietuvos sienų.

— Na, tada turbūt turime reikalauti iš Baltarusijos valdžios institucijų, kad jie "BelAE" sukurtų dešimt ar net dvidešimt etatų ombudsmenams iš Lietuvos, kurie dieną naktį sėdės pasienyje ir stebės atominę elektrinę. Ir jiems reikia mokėti gerus vidutinio Europos dydžio atlyginimus!

— Bus dar geriau, jei Minskas sumokės mums už visas pratybas, kurios vyks Lietuvos sostinėje avarijos Astravo AE atveju. Ir šie pinigai turėtų būti nemaži. Bent jau dėl prarasto pelno už mūsų atsisakymą pirkti elektrą iš šios atominės elektrinės.

— Išties vertas dėmesio pasiūlymas! Turime konkrečiai numatyti, kad mes, pavyzdžiui, nuo 2025 metų pirksime trūkstamą elektros energiją iš kaimyninės Lenkijos. Už metus sumokėsime jai, sakykim, du milijardus. O jei pirktume tiesiai iš Astravo AE, sumokėtumėte tik vieną milijardą. Taigi, tegul baltarusiai kompensuoja mums prarastą milijardą!

— Aš siūlau visa tai surašyti į naujų politinių partijų, ketinančių dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, pasiūlymus ir programas. Ir jei kas nors nenori pasirašyti tokios naujos rezoliucijos, tada tiesiog reikia neleist jiems dalyvauti rinkimuose.

— Bravo, Audroniau! Mes reikalavome sustabdyti "BelAE" statybą, bet kai net mūsų prezidentas suprato, kad tai neįmanoma, dabar žmones išgąsdinsime nauja siaubo istorija. Dar geriau, pateikite Baltarusijos atominės elektrinės kompensavimo įstatymą, panašų į tą, kurį mes sukurpėme dėl "kompensacijos už okupaciją", ir reikalaujame jos iš Rusijos. Taigi, paaiškėja, kad Rusija mums bus skolinga milijardus už okupaciją, o Baltarusija — už tai, kad netoli mūsų sienų ji pastatė savo atominę elektrinę. Ir kai tik gausime visus šiuos didžiulius pinigus, ar gali įsivaizduoti, kaip gyvensime?!

— Visi Lietuvos gyventojai galės trejus metus nedirbti ir atostogauti Kanarų salose!

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija
Tebūnie prakeiktas tas nelemtas koronavirusas

Karantino metu darbo migrantai nereikalingi?

(atnaujinta 14:51 2020.05.22)
Atsižvelgiant į didėjantį nedarbą Baltijos šalyse, Estijos ūkininkams nerimą kelia Ukrainos darbo migrantų likimas

Estai kreipėsi į valdžios institucijas dėl leidimo įvažiuoti į respubliką iki pusantro tūkstančio ukrainiečių, kurie padės estams nuimti braškių derlių. Kodėl jie nesikviečia dirbti artimiausių kaimynų iš Lietuvos ir Latvijos, kurie taip pat ieško darbo bent sezonui?

— Rimantai, jau trečią kartą matau tave išeinantį iš Užimtumo tarnybos pastato. Ar per du mėnesius taip ir nesugebėjo pasiūlyti tau tinkamo darbo?

— Velniop tą koronavirusą! Turėjau stabilų darbą, o dabar netrukus galiu tapti net benamiu. Juk reikia sumokėti paskolą už butą, o man jau susidarė skola už du mėnesius.

— Bet vyriausybė pažadėjo, kad bankai supratingai reaguos į tokias skolas, kurios susidarė dėl karantino ir skolininkų darbo netekimo. Ar buvai banke?

— Paskambinau ir paklausiau, ką turėčiau daryti. Bet man atsakė, kad niekuo negali padėti, ir paprašė paskubėti grąžinant skolą. Aš jau sutinku su bet kokiu darbu, bet Užimtumo tarnyba man nieko nesiūlo.

— Klausyk, aš čia perskaičiau, kad kaimyninėje Estijoje, su kuria sienos jau atidarytos, ūkininkai verkia, kad nėra kam skinti braškių. Gal gali vykti pas juos sezoniniam darbui?

— Taip, aš mačiau tą skelbimą. Mane tik nustebino, kad dėl kažkokių priežasčių estai mūsų nekviečia — pirmiausia kviečia ne lietuvius, bet ukrainiečius. Matyt, jie sukalbamesni dėl kainų ir nepretenzingi buičiai. Galų gale, tie patys estai sako, kad negali rasti darbuotojų vien todėl, kad vietiniai nesutinka rinkti braškių už siūlomą atlyginimą, o ukrainiečiai sutinka.

— Taip... Mūsų broliai, kovodami su Rusija, sužlugdė savo ekonomiką mainais į asociacijos susitarimą su ES ir bevizį režimą. O dabar jie blaškosi po visą Europą ir "numušinėja" įkainius vietiniams gyventojams. Jau girdėjau iš savo viršininkų, kad jei reikalausite didesnio atlyginimo, visus išvaikysime ir... įdarbinsime ukrainiečius. Jie dirbs dvigubai daugiau už mažesnius pinigus nei lietuviai už dabartinius atlyginimus.

— Teisingai, ir estai taip pat apie tai kalba atvirai. Dar prieš pandemiją perskaičiau keletą pranešimų, kuriuose Estijos politikai ir aukšto rango pareigūnai pasipiktino Ukrainos darbuotojų dominavimu Europos darbo rinkoje ir reikalavo atšaukti bevizį režimą su ES. Laukiu, kol bent vienas iš mūsų kandidatų į Seimo narius prabils apie tai. Aš balsuosiu už jį kitą rudenį. Laikas sutvarkyti mūsų darbo rinką. Be to, mes reikalaujame sąžiningai mokėti atlyginimus, o ukrainiečiai dažnai gauna juos vokeliuose. Kur teisingumas?

Tegai:
Ukraina, Estija, migrantai
Antrankiai, archyvinė nuotrauka

Uzbekijos pilietis ir jo dėdė bus teisiami dėl fiktyvios santuokos su lietuvaite

(atnaujinta 18:26 2020.05.28)
Kaip pažymi prokuroras, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių

VILNIUS, gegužės 28 - Sputnik. Du vyrai iš Uzbekijos Respublikos, kaltinami organizavę vieno jų fiktyvią santuoką su lietuve, kad jaunavedys gautų Lietuvos Respublikos pilietybę, sės į kaltinamųjų suolą, praneša Prokuratūros spaudos tarnyba. 

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas byloje dėl galimos prekybos žmonėmis.

Teisėsaugos pareigūnai informacijos, kad 2019 metų pradžioje sudaryta santuoka yra galimai fiktyvi, gavo bendradarbiaudami su vieno Utenos apskrities rajono socialinių paslaugų centro specialistais. Dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis darbuotojams apie tai pasakė pati nukentėjusioji.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad iš Uzbekijos Respublikos kilęs, bet daug metų Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis 63 metų I. G., veikdamas bendrininkų grupėje su savo 31 metų sūnėnu Z. G., suorganizavo pastarajam fiktyvią santuoką su vieno Utenos apskrities rajono gyventoja. Artimųjų neturinti, socialiai pažeidžiama ir vargingai gyvenanti jauna moteris sutiko sudaryti fiktyvią santuoką 3 metams su Z. G., kad šis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Už tai jaunajai kas mėnesį buvo pažadėta mokėti po 100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai po santuokos įregistravimo iš tiesų buvo mokami pinigai, nors ir nereguliariai, ne visa sutarta suma. Tačiau ištekėjusi už užsieniečio moteris neteko kai kurių pašalpų, kitos jai iki tol skiriamos paramos ir suprato padariusi klaidą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijaus Navicko, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių. 

"Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, prasta finansine padėtimi ir įkalbėjo sudaryti fiktyvią santuoką", – sakė prokuroras. 

Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. Bylas perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Tegai:
Lietuva, Uzbekistanas
Dar šia tema
Lietuva nori išplėsti tranzitą iš Uzbekistano ir Kazachstano
Uzbekas mėgino kirsti Lietuvos sieną panaudodamas foliją