šiukšlių

Rūšiuok nerūšiavęs viskas į vieną konteinerį

78
(atnaujinta 14:19 2018.08.14)
Šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas yra vienas pelningiausių verslų šiuolaikiniame pasaulyje. Atliekų šalinimo įmonės gauna didelį pelną ne tik iš gyventojų kišenių, bet ir iš miestų ir miestelių biudžetų. Jie ragina gyventojus būti sąmoningais ir rūšiuoti atliekas, nors patys dažnai nevykdo savo sutartyje numatytų įsipareigojimų

— Marta, matau, kad beveik kiekvieną dieną ateini su paketais prie konteinerių šiukšlių rūšiavimui. Šaunuolė. Bet tu tikriausiai niekada nesi mačiusi, kaip šiuos konteinerius iškrauna šiukšlių perdirbimo įmonė. Aš, gyvendama penktame aukšte  labai gerai matau visą procesą. Kruopščiai surūšiuotos, tokių pat sąmoningų, kaip tu, gyventojų kartono, stiklo ir plastiko  atliekos iškraunamos viename sunkvežimio korpuse. Ir  panašių nuotraukų socialiniuose tinkluose yra galybė. Taigi, į mūsų sąmoningumą atliekų vežėjams yra nusispjaut.

— Man neįdomu, ką jie daro su šiukšlėmis ir kaip jos vėliau apdorojamos. Ir aš darau tai dėl savęs ir vaikus pratinu prie tvarkos. Aš penkerius metus dirbau Vokietijoje ir išmokau iš vokiečių tvarkos.

— Na, Lietuva nėra Vokietija. Pas mus atliekų rūšiavimas niekaip neprigyja. Akivaizdu, kad mūsų gyventojai dar nėra subrendę iki tokio sąmoningumo lygio. Pažvelkite į tai, kas vyksta šalia geltonų žalių mėlynų konteinerių, kurie pastaraisiais metais pasirodė beveik visuose mikrorajonuose. Jie paversti buitinių šiukšlių mini-sąvartynais. Varpelio formos konteineriuose skylės yra tokios nedidelės, kad pro jas netelpa didžiulės plastikų atliekos. Štai ir mėto mūsų nesąmoningi gyventojai  šiuos plastiko gabalus greta konteinerių. O vežėjai paima tik atliekas, esančias konteineriuose.
Visa likusi šiukšlių dalis mėtosi aplinkui, nors, kaip teigė namų vadovas, sutartys dėl šiukšlių išvežimo sako, kad rangovų kompanija turėtų palaikyti teritorijos, kurioje yra konteineriai, švarą. O kur dėti negabaritines šiukšles? Taip gerą iniciatyvą iškraipo ir gyventojai, ir šiukšlių perdirbėjai. Tačiau mokestis iš mūsų ir jūsų kišenių, taip pat iš miestų ir miestelių srauto savininkų biudžetų yra reguliariai surenkamas. Pinigai yra paimami, bet už darbo kokybę neatsakoma. Įdomu, kas kontroliuoja atliekų tvarkymo bendrovių darbą? Kas pasirašo jų grafikus?

— Žinai, Marija, tu esi labai smalsi. Kam tau kišti nosį į tamsius bendruomenės darbuotojų reikalus? Už tai tau gali įgnybti į nosį.

— Bet jei mes patys nekontroliuosime, už ką mes mokame pinigus, tai kas kitas tai padarys? Kartą, stovėdama prie lango, stebėjau kaip žalias atliekų išvežimo sunkvežimis privažiavo prie konteinerių, pastovėjo keletą minučių ir ... išvažiavo. O konteineriai liko pilni. Keista ... Tada vienas draugas man pasakė, kad visi komunalinių paslaugų automobiliai dabar aprūpinti GPS sistemomis ir dispečeris prižiūri jų judėjimą. Pasirodo, kad sunkvežimis, vertinant pagal GPS ataskaitą, ištuštino konteinerius, tačiau iš tiesų to nepadarė. Sekite mintis toliau. Ataskaitoje darbuotojai parodys, kad jie iškrovė, pavyzdžiui, šimtą konteinerių, iš tikrųjų tik 50 ... Kas tai, jei ne sukčiavimas? Tačiau pinigų iš gyventojų ir miesto komunalinių paslaugų biudžeto bus sumokėta už visą šimtą konteinerių atliekų! Noriu pasidalinti šiomis pastabomis su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba - FNTT. Gal jie gali man padėti išspręsti šį galvosūkį su atliekų rūšiavimu ir apdorojimu ...

78
Tegai:
šiukšlių rūšiavimas
Drąsuoliai

Baltarusijos opozicijos europietiški apdovanojimai ir lietuviški titulai

(atnaujinta 17:53 2020.10.23)
Europos Parlamentas Sacharovo premiją skyrė Baltarusijos opozicijai, kuriai vadovauja Lietuvoje gyvenanti Svetlana Tichanovskaja, o VDU suteikė Svetlanai Aleksijevič, Koordinacinės tarybos narei ir Nobelio literatūros premijos laureatei, Garbės daktaro laipsnį

Be to, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų bendruomenė ir Seimo nario, konservatoriaus Kazio Starkevičiaus šeima įsteigė Vilties ir laisvės premiją, kuri bus įteikta Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems įvykius šalyje.

— Donatai, pasakyk tu man, mielasis, kada pradėsime mokytis baltarusių kalbos ir kada ji bus pripažinta antrąja valstybine kalba Lietuvoje?

— Ramūnai, kokias nesąmones tu kalbi? Lietuvoje buvo, yra ir bus tik viena valstybinė kalba — lietuvių. Iš kur kilo tokios mintys?

— Tai aš pastarosiomis dienomis apie protestus Baltarusijoje, apie Svetlaną Tichanovskają, kuri gyvena mūsų šalyje, beje, mūsų sąskaita, perskaičiau daugiau nei apie tai, kas vyksta pačioje Lietuvoje. Štai šiandien skaitau — Europos Parlamentas Baltarusijos opozicionieriams skyrė laisvės premiją, baltarusių rašytojai Aleksijevič suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. Kaip vyšnaitė ant torto, Lietuvos žurnalistai kartu su konservatoriumi Starkevičiumi įsteigė premiją Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems protestus. Aišku, kokiu fonu vyksta tas nušvietimas.

— O ką, tu prieš laisvę Baltarusijoje? Ar pateisini Lukašenkos režimo smurtą prieš protestuotojus?

— Manau, kad viskas, kas vyksta Baltarusijos miestų gatvėse ir aikštėse, yra grynai pačių baltarusių vidinis reikalas. Mums nereikia ten kišti nosies ir nurodyti, kur yra laisvė, o kur trūksta laisvės. Tegul jie patys ten susitvarko, mums nedalyvaujant. Aš pamenu, kokia išsigandusi Tichanovskaja atvyko į Lietuvą. Negalėjo dviejų žodžių suregzti. O dabar ji tapo drąsesnė ir, kaip man atrodo, pradėjo kalbėti žodžiais, kuriuos vartoja Starkevičiaus bendrapartiečiai.

Beje, ji atvirai kursto savo šalininkus Baltarusijoje jėga įvykdyti valstybės perversmą. O tai jau sunkus nusikaltimas. Ir ne veltui Baltarusijos valdžia jau įtraukė ją į ieškomųjų sąrašą. Taigi, mūsų valdžia ne šiaip sau globoja tokius žmones kaip Tichanovskaja, bet taip pažeidžia visas tarptautines normas. Jie patys kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus, o paskui šnypščia apie galimą beveik paties Putino kišimąsi į JAV rinkimus! Pažvelk į mūsų rinkimų "demokratinį" pobūdį! Nesu girdėjęs tokio purvo ir oponentų persekiojimo per visus 30 nepriklausomybės metų. Taigi, kaip sako rusai, nevalia kaltinti veidrodžio, jeigu veidas kreivas.

Tegai:
Lietuva, protestai, Baltarusija
Jodo tabletės prieš Astravo AE

Jodo tabletės prieš Astravo AE

(atnaujinta 18:51 2020.10.20)
Sostinės savivaldybė paskelbė nemokamą jodo tablečių platinimą visiems be išimties vilniečiams. Norint jų gauti pakanka vaistinėje pateikti asmens tapatybės kortelę, patvirtinančią gyvenamąją vietą sostinės apylinkėse

Jodo dalijimas vyks mėnesį — iki lapkričio 17 dienos. Gavę informacijos apie avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje, kurioje jau buvo pradėta branduolinė reakcija, reikia išgerti tabletes.

— Jonai, pasiimk asmens dokumentą ir bėk į vaistinę. Žiūrėk, sprogs Baltarusijos atominė elektrinė, o mes — be tablečių! Ar prisimeni, kaip 1986 metais sprogo Černobylio atominė elektrinė ir visi Baltarusijos bei Lietuvos gyventojai gavo savo radiacijos dozę?

— Tu taip užtikrintai šneki, kad atominė elektrinė Astrave tikrai sprogs. Iš kur ištraukei šią beprotišką informaciją?

— Jokia ji ne beprotiška! Ar nežiūri televizoriaus ir neskaitai laikraščių? Net pats profesorius Landsbergis nuolat kartoja, kad Baltarusijos atominė elektrinė buvo pastatyta su šiurkščiais techniniais pažeidimais, o jos reaktoriai yra Černobylio dvyniai. Net vyriausybė ir Seimas jau priėmė įstatymus, draudžiančius pirkti ir naudoti elektrą iš Astravo AE Lietuvoje. Ji tokia kenksminga, kad gali skleisti radiaciją net per elektros lizdus butuose.

Įsivaizduok, kad vaikštai po savo butą ir net nepastebi, kaip esi apšvitinamas! Vilniaus valdžia jau pasirūpino mūsų sveikata — jodo tabletes gausime nemokamai. Koks puikus mūsų meras Remigijus Šimašius!

— Artūrai, tu, matyt, visiškai nesupranti pagrindinių ne tik atominės elektrinės, bet ir elektros paskirstymo tinklais iki tavo bute esančio elektros lizdo veikimo principų. Pati branduolinio reaktoriaus sukurta elektra jokiu būdu negali būti radioaktyvi. Astravo atominę elektrinę visos priežiūros struktūros iki TATENA pripažino saugia.

— Bet ją pastatė "Rosatom", o mūsų politikai garsiai ir ne kartą yra pareiškę, kad rusai iš tikrųjų nieko negali pastatyti. Jau nekalbant apie atominę elektrinę. O Baltarusijos atominė elektrinė yra pati pavojingiausia, nes ją pastatė rusai!

— Noriu tau priminti avariją Fukušimos elektrinėje Japonijoje. Atrodo, kad tai technologiškai pažangiausia šalis pasaulyje. O mūsų politikai, kurie šiandien rėkia apie Rusijos atominės pramonės nepažangumą, patys ketino statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje pagal "Hitachi" bendrovės, kurios reaktorius sprogo Fukušimoje, projektą. Taigi, įjunk smegenis ir pagalvok, kam naudingas šis vajus aplink Baltarusijos atominę elektrinę. Mūsų politikai tiesiog kelia ažiotažą, saugodami Europos energetikos sektorių nuo pavojingo konkurento, kuris netrukus pradės tiekti rinkai pigią elektrą.

Įsivaizduok, kiek tu ir aš mokėtume už elektrą ir komunalines paslaugas, jei mūsų elektros tiekėjai pradėtų pirkti pigią Astravo elektrą. Dabar prisimink, kad pati Lietuva kadaise turėjo savo Ignalinos atominę elektrinę, kuri aprūpindavo visą šalį pigia elektra ir dar parduodavo kaimynams, o tai užpildė biudžetą. Na, neliūdėk... Eime į vaistinę ir gaukime nemokamų jodo tablečių. Gal kam nors parduosime už alaus skardinę.

Tegai:
Astravo AE
Lietuvos Konstitucija

Lietuvos Konstitucijos dienos proga Seimas pasidalino svarbiausiais jos faktais

(atnaujinta 15:21 2020.10.25)
1992 metais priimta Konstitucija yra ketvirtoji nuolatinė Konstitucija Lietuvos istorijoje, be to, ilgiausiai veikianti Konstitucija

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Sekmadienį, spalio 25 dieną, Lietuvoje minima Lietuvos Konstitucijos diena. Šia proga Seimas savo Facebook paskyroje pasidalijo svarbiausiais jos faktais.

Seimas priminė, jog Konstitucija buvo priimta 1992 metų spalio 25 dieną, o įsigaliojo 1992 metų lapkričio 2 dieną. Ji yra ketvirtoji nuolatinė konstitucija Lietuvos istorijoje, be to, ilgiausiai veikianti konstitucija.

Iš viso Konstitucijoje yra 154 straipsniai. Per 28 metus buvo pakeisti tik 9 straipsniai.

Seimo teigimu, paskutine priimta pataisa Lietuvos piliečiams suteikta galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Konstitucija — svarbiausias ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio šalių įstatymas, užtikrinantis žmogaus teises, laisves ir pareigas valstybėje.

Spalio 25-ąją Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo "puikiu sutapimu" tą faktą, kad antrasis Seimo rinkimų turas vyksta Konstitucijos dieną.

"Juk būtent Konstitucijos dėka kiekvienas mūsų turime teisę, kurios trokšta ir dėl kurios kovoja kai kurių kaimyninių valstybių gyventojai. Mes galime demokratiškai, slaptai ir nevaržomai rinkti savo valdžią — o po to reikalauti jos atsakomybės", — pareiškė šalies vadovas savo Facebook paskyroje.

Kartu su tuo, kaip pažymėjo prezidentas, tai, kad daugelis Lietuvos gyventojų "nusprendžia nepasinaudoti šia teise, man yra ženklas, kad savo šalyje vis dar turime pernelyg daug nusivylimo".

"Tikiuosi, kad naujasis Seimas, kurį netrukus išrinksime, ne tik proginėse kalbose, bet ir praktiniame gyvenime vadovausis konstituciniu atsakingo valdymo principu. Tik taip gali būti atkurtas žmonių pasitikėjimas tiek šia ypatingai svarbia valdžios institucija, tiek ir visu įstatymų leidybos procesu", — parašė Nausėda.

Tegai:
Seimas, Lietuva, Konstitucijos diena