Neužčiaupkite burnos

Visi ginti prezidentės!

102
(atnaujinta 15:03 2018.09.14)
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasmerkė valdančiosios koalicijos planus ištirti dviejų vyriausybių — konservatorių ir socialdemokratų — veiklą 2008-2016 metų laikotarpiu. Valstybės vadovė pareiškė, kad šiuo tyrimu valdantiesiems nepavyks "užčiaupti jai burną"

"Aš galiu labai aiškiai pasakyti, kad jei komisijos tikslas yra išgąsdinti mane ar priversti mane tylėti, kad aš nekritikuočiau valdančiosios koalicijos veiksmų, tai to tikrai nebus", — sakė Grybauskaitė interviu Nacionaliniam radijui.

Pabrėžtina, kad be prezidentės atvirai prieštarauja tyrimui tik konservatoriai. Jų vadovas Gabrielius Landsbergis visiškai palaiko Grybauskaitės nepasitenkinimą ir sako, kad Seimo darbas bus paralyžuotas šio tyrimo metu.

— Gediminai, atėjo laikas išeiti į gatves, organizuoti mitingus ir protestus, tam, kad apgintume mūsų prezidentę Dalią Grybauskaitę ir tikruosius Lietuvos patriotus — konservatorius. Valdantieji visai gėdą prarado ir ketina ištraukti į viešumą politinio elito intrigų "skeletus" ir "nešvarius aukščiausios valdžios skalbinius".

— Vytautai, aš nesuprantu, kas blogo tame, jei dabartinė vyriausybė atliks ankstesnių institucijų darbo auditą? Tai yra įprasta praktika demokratinėje visuomenėje. Jei visa, kas buvo padaryta ankstesnės vyriausybės ir asmeniškai prezidentės Dalios Grybauskaitės, buvo tik Lietuvos ir jos gyventojų labui, tuomet nėra ko bijoti. Aš nesuprantu, kodėl prezidentė taip susijaudino, sužinojusi apie planus pradėti parlamentinį tyrimą. Galų gale, rezoliucijoje dėl specialios komisijos įsteigimo kalbama apie vyriausybių darbą, o ne asmeniškai prezidentės. Dar daugiau, pagal Konstituciją prezidentas yra atsakingas tik už užsienio politiką ir neturėtų kištis į valstybės reikalus. Juk Dalia Grybauskaitė taip ir elgėsi? Juk ji kiekvieną dieną siekia pagerinti savo piliečių gerovę, duodama nurodymus ministrams ir ministrams?

— Na, Gediminai, neperlenk lazdos. Pats supranti, kad prezidentė negalėjo ramiai žiūrėti į visokius pareigūnų bandymus įlįsti į valstybės kišenę ir paveikti Seimo ir Vyriausybės priimamus sprendimus.

— Negalėjo? O kaipgi jos glaudaus bendradarbiavimo faktai, atskleisti per pastarąjį parlamentinį tyrimą, su politikais ir verslininkais (tarp liberalų ir koncerno "MG Baltic")? Ir kaip galima įvertinti Grybauskaitės dalyvavimą tokių privačių kompanijų kaip "Ikea" ar "Hitachi" palaikyme? Tegu parlamentarai pasidomi, kaip buvo patvirtinti tokie projektai, kaip Visagino atominės elektrinės statybos, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kokiomis sąlygomis į Lietuvą atėjo didžiulės kompanijos, tokios kaip "Ikea", "Samsung", "IBM"? Kodėl taip atsitiko, kad visą prekybą Lietuvoje monopolizavo trys ar keturi dideli mažmeninės prekybos tinklai, o smulkios ir vidutinės įmonės buvo beveik pašalintos? Taip, vis dar gali kilti keletas klausimų, pavyzdžiui, kodėl Lietuva per 14 metų ES taip ir velkasi atsiliekančių šalių narių sąrašo gale pagal gyvenimo lygį, pajamas ir socialinę apsaugą. Aš labai noriu sužinoti atsakymus į visus šiuos klausimus.

— Nejaugi tu nesupranti, kad didelėje politikoje kartais reikia priimti sprendimus, kurių nauda šaliai bus tik po 10-20 metų? Jei mūsų prezidentė ir konservatoriai nuolat nerėktų apie Rusijos keliamą pavojų, seniausiai vėl būtume Rusijos imperijos sudėtyje, o šiandien Lietuva laisva ir nepriklausoma šalis — ES ir NATO narė! Vardan to visi žmonės turėtų atsisakyti kai kurių materialių vertybių. Dalia Grybauskaitė tame pačiame interviu "LRT" atsakingai pasakė: "Galiu labai aiškiai pasakyti, kad jei tarp komisijos tikslų bus ir tikslas mane išgąsdinti arba nutildyti, kad nekritikuočiau valdančiųjų veiksmų, tai tokia komisija šio tikslo tikrai nepasieks. Jei matysiu antikonstitucinę elgseną, žmogaus teisių ir laisvių ribojimą bei neraštingus ar korumpuotus sprendimus, tai labai aiškiai ir įvardinsiu bei stabdysiu tokius veiksmus savo kompetencijos ir konstitucinių galių rėmuose". Bravo, prezidente! Aš su Jumis, Jūsų ekselencija!

102
Tegai:
parlamentas, tyrimas, konservatoriai, Dalia Grybauskaitė
Vakcina iš po prekystalio

Vakcina "iš po prekystalio"

(atnaujinta 18:12 2021.01.22)
Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba informuoja, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, aktyviai formuojama vakcinų nuo koronaviruso COVID-19 "juodoji rinka"

Nepaisant to, kad vakcinų laikymo ir gabenimo sąlygos yra labai griežtos, o bet koks temperatūros režimo pažeidimas gali paversti vakciną iš vaisto mirtinu nuodu. Žmonės, sutikę su tokiomis avantiūromis ir net už savo pinigus, dažnai nesupranta viso "juodųjų maklerių" skiepijimo pavojaus.

— Rimantai, ar prisimeni stambaus verslininko šeimos narių skiepijimo skandalą? Taigi, dabar nereikia bijoti prezidento rūstybės. Yra žmonių, kurie už tam tikrą sumą garantuoja jums skiepijimą nuo koronoviruso be eilės.

— Taigi, tu turi omenyje, kad dabar galima gauti vakciną iš po prekystalio? Bet aš girdėjau, kad vakcinos tiekimo iš gamintojo paskiepytam asmeniui logistika yra labai sudėtinga ir net minimalus temperatūros režimo pažeidimas gali sunaikinti gydomąsias vakcinos savybes! O sprendžiant iš to, ką tu man siūlai, nelegali vakcina yra katė maiše. O kas atsakys, jei aš ar kas nors, kas sutiks, pasiskiepys?

— Nebijok! Viskas apgalvota — tai amerikietiška vakcina, ji yra jautri ir transportavimo metu jai reikalinga ypatinga temperatūra. Tačiau yra ir kitų vakcinų, ne tokių įnoringų. Taigi, suprantu, kad tie, kurie pradėjo tiekti kontrabandines vakcinas, parduos būtent tokias vakcinas.

— Na, apie narkotikų, cigarečių ir alkoholio kontrabandą žinome jau seniai. Tačiau organizuoti juodąją vakcinų rinką yra neįtikėtina.

— Kodėl neįtikėtina? Visą laiką kontrabandininkai prekiaudavo tuo, kam yra paklausa, tačiau pasiūlos yra mažai. Dabar pirmasis pasaulyje produktas yra vakcina. Net skaičiau, kad ukrainiečiai buvo pirmieji pogrindžio juodieji vakcinatoriai. Štai iniciatyvūs žmonės! Vyriausybės lygiu jie atsisako Rusijos siūlomos vakcinos "Sputnik V", o patys suorganizavo pogrindinę privačią kliniką, kurioje jie skiepijo savo politinį elitą.

Tiesa, ten medžiagoje buvo pasakyta apie kinų vakciną. Bet manau, kad normalus verslininkas visada išpildys pirkėjo norus ir pristatys jam norimą produktą. Juk Ukraina, ES ir JAV dar nėra pasirengusios tiekti savo vakcinų, o tai reiškia, kad ten už didelius pinigus klestės pogrindinė vakcinacija. Kalbama, kad Ukrainoje skiepijimas abejotina vakcina kainuoja iki 3 tūkst. Įsivaizduoju, kiek kainuos garantuotas tos pačios "Sputnik V" ar šiuolaikinės Vokietijos vakcinos originalas.

Ir nenustebčiau, jei šioje juodojoje rinkoje netrukus pasirodys buteliukai — pakuotės, imituojančios gerai žinomas vakcinas, ir į jas bus pumpuojamas paprastas cukraus sirupas. Taigi, norėčiau būti kantrus, palaukti savo eilės ir pasiskiepyti pagal visas mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos ir vyriausybės patvirtintas taisykles.

Tegai:
vakcina
O kaipgi suverenitetas?

Lietuva belaukiant Baideno inauguracijos

(atnaujinta 18:47 2021.01.19)
Lietuva kartu su kitomis Rytų Europos regiono valstybėmis nekantriai laukia JAV prezidento Džo Baideno inauguracijos

Baltai tikisi, kad naujoji Vašingtono administracija imsis radikalių veiksmų, kad kariai nuolat būtų dislokuoti buvusiose sovietinėse valstybėse. Tai jau paskelbė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

— Petrai, kaip tu jautiesi dėl to, kad Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje jau skelbiama, kad būtų gerai, jei Amerikos kariškiai šimtmečiams pasiliktų mūsų šalyje?

— Na, juk reikia kažkaip apsiginti nuo Rytų agresoriaus? Mes negalėsime apsiginti, net jei pakelsime moteris, kūdikius ir pagyvenusius žmones. Jau informacinėje erdvėje daug kalbama, kad į privalomą tarnybą kartu su vaikinais reikia šaukti ir merginas.

— Nemanau, kad taip bus. Štai krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad gal ir atkurs visuotinį šaukimą, tačiau merginos dar nebus šaukiamos. O optimaliausias Lietuvos gynybos variantas, sprendžiant iš jo pareiškimų, yra paraginti naująjį JAV prezidentą Džo Baideną dislokuoti mūsų šalyje ne tik karius su tankais ir šarvuotomis transporto priemonėmis, bet ir raketas su branduolinėmis galvutėmis.

— Bet kaip su Lietuvos Konstitucija, kurioje juodu ant balto parašyta, jog mūsų šalyje negali būti užsienio karinių bazių, juolab su branduoliniais ginklais?

— Tai juk Konstitucija parašyta ant popieriaus, o tai reiškia, kad ją bet kada galima perrašyti. Be to, vertinant, kaip mūsų politikai balsuoja už visokias gynybos iniciatyvas, už tokias pataisas bus dar daugiau balsų nei būtina konstitucinė dauguma — du trečdaliai balsų. Taigi, manau, jau valdant liberalų-konservatorių daugumai, tokio sprendimo galima tikėtis.

— Bet kaip suverenitetas, nepriklausomybė ir kiti pompastiški žodžiai apie Lietuvos laisvę? Juk rusai savo karinėje doktrinoje jau atvirai pareiškė, kad "jei staiga kažkas nutiks", jie nedelsdami paleis raketas ne tik prieš agresoriaus karių dislokavimo vietas, bet ir prieš vietas, kuriose priimami "sprendimai dėl smūgio". O mūsų Krašto apsaugos ministerija yra įsikūrusi pačiame sostinės centre. Taigi, rusai savo raketomis gali bombarduoti visą Vilnių ne tik iš Kaliningrado srities, bet ir iš Baltarusijos teritorijos?

— Bjauriausia tai, kad tie, kurie nuspręs dislokuoti amerikiečių karius "visam laikui" Lietuvoje, patys karo atveju turės laiko pabėgti iš Lietuvos, kaip kadaise spėjo pabėgti su besitraukiančiais fašistais į Vakarus. O paprasta Lietuvos tauta pati mokės už savo valdovų politikavimą.

Tegai:
NATO kariai, kariai, JAV, Lietuva, Džo Baidenas
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai