Sumaišysiu jiems kortas

ir prieš Paksą

146
(atnaujinta 14:22 2018.09.21)
Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas gali sugrįžti į didžiąją politiką ir supainioti visas kortas kovoje dėl pagrindinės šalies vietos — prezidento posto. Dauguma valdančiosios koalicijos Seimo narių linkę laikytis Europos Žmogaus Teisių Teismo nuosprendžio ir atkurti Pakso teises. Tarp paprastų rinkėjų yra tiek šios idėjos priešininkų, tiek šalininkų

— Ričardai, kaip tu vertini idėją, kad tarp kandidatų į prezidentus 2019 metais vėl gali atsirasti Pakso pavardė?

— Manau, kad Paksui nėra vietos šiame sąraše. Juk 2004 metais Konstitucinis Teismas, aukščiausiasis teismų sistemos organas, visiems laikams prikalė Paksą prie gėdos stulpo su užrašu "pažeidė Konstituciją". Tokiems žmonėms negalima patikėti aukščiausių valstybės pareigų!

— Bet tuomet Lietuva dar nebuvo ES narė, ir mes galėjome nekreipti dėmesio į Europos teismus. Bet šiandien mes privalome vykdyti EŽTT sprendimą, kuris gal Lietuvoje ir ne visiems patinka. Tačiau toks jau tas Europos Sąjungos įstatymas. Jei mes 2004 metais neįstotume į ES, nebūtų jokių diskusijų dėl Pakso. Bet mes, deja, privalome paklusti "centro" valiai.

— Ar tu įsivaizduoji, kas gali atsitikti, jei Paksui leis vėl dalyvauti prezidento rinkimuose? Juk yra didelė tikimybė, kad jis vėl laimės ir įsikurs Daukanto aikštės rūmuose. Bet juk jis supykęs ant viso politinio elito ir gali tiek košės privirti! Net baisu tai įsivaizduoti. Maža to, kad 2016 metais valdžią Seime paėmė nesisteminiai "valstiečiai", taigi dabar paskutinė konservatorių valdžios tvirtovė — Prezidentūra — gali atitekti arba "valstiečių" statytiniui, arba, dar blogiau, Rolandui Paksui! Tai bus baisiau nei bet kokia spalvotoji revoliucija. Ne, aš balsuosiu už kandidatą, į kurį nuorodys mūsų nuolatinis vairininkas — Vytautas Landsbergis ir sąžiningiausia partija — konservatoriai.

— Manau, kad žmonės 2016 metais kaip tik ir balsavo už permainas? Nes jiems atsibodo siauros politikų grupės dvilypė valdžia — konservatorių ir socialdemokratų, kurie 1991 metais pasiglemžė visą valdžią Lietuvoje, paskirstė ją tarpusavyje ir dabar bijo ją prarasti. Visi valstybės nuosavybės gardūs kąsneliai jų rankose. Pasižiūrėk, kas pas mus darosi? Pagal visus socialinius ir ekonominius rodiklius Lietuva užima paskutines vietas tarp visų Europos Sąjungos šalių. Ta pati "lėta" Estija, su kuria kartu palikome TSRS ir kartu įstojome į ES, jau išsiveržė į priekį. O mūsų valdovai — socialdemokratai ir konservatoriai — įsikibo į valdžios lovį ir nebenori prisileisti paprastų piliečių. Tik apie savo pinigines ir galvoja.

Pasiklausyk, ką žmonės sako apie Landsbergių šeimynėlę, kuri jau tiek suįžūlėjo, kad atvirai kiša rankas į valstybės biudžetą. Maža to, kad Austėjos Landsbergienės privačių darželių tinklas gavo iš Vilniaus biudžeto kelis milijonus "kompensacijoms" tėvams sumokėti. Tai dabar jie dar nori, kad jiems iš biudžeto atitektų "mokinio krepšelis". O tai mūsų — mokesčių mokėtojų — pinigai.

— Apie ką tu čia šneki? Juk pradėjome kalbėti apie Pakso galimybes grįžti į valdžią ir vėl tapti prezidentu, o tu pavertei viską kalbomis apie socialdemokratų ir konservatorių asmenybes...

— Visa tai susiję tarpusavyje. Kas baltais siūlais siuvo Paksui apkaltą? Šis politinis elitas, kuris iki mirties priešinsis jo grįžimui į Prezidento rūmus. Bet paprasti rinkėjai — ne durniai ir visa tai mato. Ir laukia, kol kandidatų sąraše vėl atsiras pavardė "Paksas", o ne "Landsbergis"...

146
Tegai:
prezidento rinkimai, Rolandas Paksas
Nuo skurdžiaus iki vargšo - vos keli kepalėliai duonos

Nuo skurdžiaus iki vargšo tik keli duonos kepalėliai

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujus duomenis apie skurdą. Manipuliuojant formuluotėmis ir skaičiais skamba optimistiškos prognozės, kad "absoliučiai nuskurdusių" lietuvių mažėja

Tačiau vis daugiau yra tų, kurie iš "neturtingųjų" kategorijos nukrito žemiau "skurdo ribos" ir tapo tiesiog "neturtingi". Paprasti Lietuvos gyventojai, susipainioję tarp skaičių ir formuluočių, paneigia statistiką, žiūrėdami į savo pinigines.

— Ramute, girdėjai, kad mes — pensininkai dabar ne tokie skurdžiai. Mūsų statistai nustatė, kad esame "ne visiški vargšai", tai yra elgetos, bet tiesiog neturtingi. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas tapo geresnis. Ar jau tai pajutai?

— Miela Evelina, net tūkstantį kartų ištarusi žodį "cukrus", burnoje nepasidaro saldžiau. O visa šia statistika tikiu tiek, kiek mano protas leidžia. Jau beveik 30 metų mūsų valdžia man sako, kad kiekvienais metais gyvenimas Lietuvoje tampa geresnis ir saldesnis. Bet aš asmeniškai to niekaip nejaučiu. Kaip ir prieš dešimt ar dvidešimt metų, kai gyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo, taip ir dabar vos suduriu galą su galu. Taip, dar nebadauju, bet pasakyti, kad iš savo pajamų labai sočiai gyvenu taip pat negaliu.

— Manau, kad tu kažkaip neteisingai mąstai. Juk mūsų valdininkai ir valdovai negali mums meluoti. Jie sako, kad mes jau gyvename geriau, todėl taip ir yra. Ir jei to nepajautei, vadinasi, tai yra tavo asmeninė problema. Pažvelk, statistai apskaičiavo, kad mūsų šalyje "skurdo rizikos lygis šiais metais gali pakilti 1,1 punkto iki 21,7%, o absoliutaus skurdo lygis gali sumažėti 1,6 punkto iki 6,1%". Jie taip pat sako, kad "skurdo rizikos lygis, kai šalies gyventojo mėnesinės pajamos buvo 379 eurai, pernai buvo 20,6 proc., o absoliutus skurdo lygis, kai pajamos buvo 251 euras - 7,7 proc.".

— Evelina, ar tu pati supranti, ką sakai? Kas yra "skurdo rizikos lygis" ir "absoliutus skurdas"? Kaip suprantu, būtent jie — statistai — kalba kaip tame anekdote apie vidutinę temperatūrą ligoninėje. Kažkas karščiuoja iki 40 laipsnių, o kažkas jau atvėso morge. Vidutiniškai ligoninėje — 36,6 temperatūra... Apskritai aš laikau tokį kai kurių asmenų pasisakymus pasityčiojimu iš žmonių! Kaip galima taip akivaizdžiai meluoti ir apsimesti, kad viskas gerai.

— Na, ką dar gali veikti mūsų valdininkai be įtikinėjimų, kad gyvename vis geriau ir geriau? Taigi mūsų politikai kitų parlamento rinkimų išvakarėse mums piešia tokius gražius paveikslus, kad žadą užgniaužia. Mano anūkas kompiuteryje parodė vieną iš jų, kuris taip gražiai suokia, kad jei balsuosime už jį, tada pagal jo ekonominę programą mums iš dangaus iškart pradės kristi mana! Ir svarbiausia, kad mano anūkas tiki šiais politiko pažadais ir šaukia, kad privalau balsuoti už jį.

— Ir mano dukra džiaugiasi tuo politiku. Mes jo vardo neminėsime, kad nedarytume jam politinės reklamos, už kurią, beje, mokami dideli pinigai! Taigi šis populistas-propagandininkas visada prieš rinkimus mums žada aukso kalnus, pieno upes su meduolių krantais, o kai gauna įgaliojimus, tuoj pat —neria į krūmus ir sėdi tylesnis už vandenį iki kitų rinkimų. Tačiau nuostabiausia tai, kad aplinkiniai tiki tais pažadais ir balsuoja už jį.

— Ramuta, todėl žmonės-rinkėjai labai greitai pamiršta tokius politikų pažadus, o kai ateina laikas kitiems pažadams, jie neprisimena kas buvo praeityje ... O begėdžiai politikai-populistai tuo naudojasi. Gavę valdžią, ji įrodinėja mums tokiomis statistinėmis ataskaitomis, kad mes, pasirodo, gyvename vis geriau. Ir visa tai jų dėka.

Tegai:
politikai, skurdas
Ar jau paruošėte sūnų naujiems mokslo metams?

Rugpjūtis laikas suruošti vaikus į mokyklą

(atnaujinta 17:25 2020.07.31)
Lietuvos tėvų laukia karštas metas — paruošti savo vaikus naujiems mokslo metams. Labiausiai nerimaujama dėl to, kaip prasidės pamokos dėl epidemiologinės situacijos, susijusios su koronavirusu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia tris variantus — realų grįžimą į mokyklą, mišrų realaus švietimo ir nuotolinio mokymosi derinį ir trečiąjį variantą, leidžiantį dirbti nuotoliniu būdu. Po patirties, įgytos per griežtą karantiną, tėvų ir mokytojų nuomonės apie ugdymo formas skiriasi.

— Romualda, ar jau paruošei savo sūnų naujiems mokslo metams? Pasidalink patirtimi, nes mes ruošiamės leisti dukrą į pirmą klasę ir labai jaudinamės. Tai labai atsakingas momentas ne tik jai, bet ir mums.

— Taip. Jūsų dukrai "pasisekė" pradėti savo mokyklinį gyvenimą tokiu neįprastu laikotarpiu. Iš praėjusių mokslo metų pabaigos patirties pasakysiu vieną dalyką, kuris man asmeniškai labai nepatiko mokant vaikus nuotoliniu būdu. Jame yra svarbių trūkumų. Svarbiausia, kad būdama karantine aš pati galėčiau kontroliuoti mokymosi procesą ir pamatyti, kaip mano vaikas dirba ne tik per pamokas, bet ir atlikdamas namų darbus.

— Bet mes turime dirbti, nejaugi dabar teks mesti savo darbą, kad su vaiku sėdėtume prie kompiuterio?

— Taip, tai yra pagrindinė nuotolinio valdymo problema. Tėvai turi dirbti, kad turėtų iš ko pragyventi. Ir vaikas, prižiūrimas mokytojų mokykloje, geriau mokysis, nei paliktas namuose vienas su kompiuteriu "tete-a-tete". Tikėkimės, kad Švietimo ministerija padarys teisingas išvadas iš karantino metu įgytos patirties. Iš tiesų, daugelis mokytojų nesugebėjo tinkamai organizuoti mokymosi proceso kompiuteriu. Kai kurie iš jų negalėjo to padaryti dėl prastų žinių apie šiuolaikines technologijas ir kompiuterius.

— Perskaičiau, kad ministerija beveik visą rugpjūtį skirs mokytojams, aiškins kaip organizuoti nuotolinio mokymosi procesą, jei dėl koronaviruso vėl būtų paskelbtas karantinas. Tam skirta net 12 milijonų eurų. Net įdomu, ar tėvai bus kažkaip įtraukti į šį procesą? Galų gale, mūsų nuomonė yra svarbi organizuojant vaikų mokymą nuotoliniu būdu.

— Beje, jūs tiesiog pabandykit išmokyti dukrą greitai ir teisingai prisijungti prie pamokų per skirtingas nuotolinio mokymosi platformas. Be to, pripratinkite vaiką prie dviejų dienotvarkės variantų. Jei bus karantinas, būtina protingai naudoti laiką. O jei karantino nebus, tai yra antrasis variantas, kuris turės įtakos ir jums. Juk pradinių klasių mokinius į mokyklą paprastai vežioja tėvai. Taip pat norėčiau patarti mūsų švietimo pareigūnams išbandyti du mokymo variantus šiais metais. Įdiekite vaizdo kameras klasėse ir tuo pačiu metu transliuokite pamoką klasėje internetu. Tėvai galės stebėti savo vaiko elgesį ir žinias gyvai, o jei vaikas serga, jis gali automatiškai prisijungti prie ugdymo proceso net gulėdamas lovoje. Tikiuosi, kad Švietimo ministerija išgirs mano norus.

Tegai:
karantinas, mokykla

Kultūra, literatūra ir šokiai: "Ispaniškas savaitgalis" Vilniuje

(atnaujinta 14:28 2020.08.05)
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
  • Испанские каникулы в Вильнюсе
Renginio svečiai mokėsi šokti pasadoblį, salsą ir bačatą bei ragavo aštrias ispaniškas sriubas. Išsamesnė informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Liepos 31 - rugpjūčio 2 dienomis sostinėje vyko ispaniškas savaitgalis. Sostinės gyventojai ir svečiai galėjo artimiau susipažinti su Ispanijos kultūra, papročiais ir virtuve.

Vilniuje jau vyko Prancūzijos, Indijos, Italijos ir JAV dienos.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Liepos 31– rugpjūčio 2 dienomis Vilniuje vyko ispaniškas savaitgalis. Nuotraukoje: žmonės renkasi Sirvydo parke.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Organizatoriai tikrą Ispaniją nusprendė parodyti šokių, muzikos ir nacionalinių patiekalų pagalba.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Taip pat buvo galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Vedėjas susirinkusiai auditorijai pasakoja apie Ispanijos kultūrą ir literatūrą.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šiek tiek daugiau dėmesio sulaukė ispaniškų šokių pamokos: pasadoblis, flamenko, salsa, bačata, o fitneso mėgėjams - zumba.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šokių programa prasidėjo penktadienį Sirvydo aikštėje su flamenko šokių grupės "Tienta" pasirodymu.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šeštadienį pasirodymus pratęsė flamenko šokių grupė "Duo Flame".

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Sekmadienį vyko šokių vakaras po atviru dangumi. Susidomėję turėjo galimybę išmokti salsos ir bačtos žingsnelius.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Norintys galėjo paragauti ispaniškų patiekalų ir aštrių ispaniškų sriubų.

  • Испанские каникулы в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Renginio svečiams labai patiko neįprastas sriubos su česnakais ir dešrelėmis skonis.

Tegai:
nuotraukos, Ispanija, Vilnius
Dar šia tema
"Ispaniškos atostogos" Vilniuje: pačių įdomiausių renginių gidas
Nuo flamenko iki pasadoblio: kaip praėjo "ispaniškasis savaitgalis" Vilniuje