Mes irgi lietuviai!

Su tolerancija Lietuvoje ne viskas gerai

70
(atnaujinta 14:49 2018.09.28)
Popiežiaus vizitas į Lietuvą apnuogino visuomenės žaizdas. Socialiniuose tinkluose kai kurie lietuviai buvo pasipiktinę tuo, kad prie lėktuvo trapo popiežių Pranciškų kartu su Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite pasitiko tamsiaodė mergaitė, o ne etninė lietuvė. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jau pavadino žmones, skleidžiančius tokias insinuacijas, niekšais

— Artūrai, aš esu pritrenktas! Pasirodo, Lietuvoje vis dar yra žmonių, kurie mano, kad juodaodžiai yra "antros rūšies žmonės"! Kaip buvo galima piktintis tuo, kad prie lėktuvo trapo popiežių kartu su prezidente pasitiko tamsiaodė mergaitė — Lietuvos pilietė?!

— O kas tave, Vytautai, stebina? Lietuvoje yra stiprios ne tik pagoniškosios šaknys, bet ir pasididžiavimas savo išskirtinumu. Galų gale, juk Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tęsėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros! Ir mūsų kunigaikščiai buvo gerbiami vasalų teritorijose. Daugelis šiandien Lietuvoje vis dar vadina save "tituline nacija". Nors, kalbant apie lietuvių skaičių, net ir pasaulyje, mes verti tik "nykstančios tautos" pavadinimo. Ačiū užsieniečiams, kurie ima lietuvaites į žmonas ir tokiu būdu padeda išsaugoti  Lietuvos gyventojus. Štai ir mergaitė, kuri pasitiko popiežių, yra lietuvaitės ir tamsiaodžio užsieniečio meilės vaisius. Ir kas tame blogo? Galų gale, susirūpinimas dėl "rasės grynumo" yra grynas nacionalizmas, besiribojantis su fašizmu. Ir mūsų ministras pirmininkas buvo teisus, pavadindamas niekšais žmones, kurie buvo pasipiktinę tamsiaode mergaite!

— Po daugiatūkstantinio žygio gėjams ir lesbietėms paremti, kuris vyko Vilniuje 2016 metais, atrodė, kad Lietuva tapo tikra Europos šalimi su demokratinėmis vertybėmis. Bet, regis, aš klydau. Tikiuosi, kad kitą vasarą, kai Lietuvos sostinė perims estafetę "Baltic Pride-2019", mes įrodysime pasauliui, kad lietuviai ― tolerantiški žmonės.

— O čia aš nesutinku su tavimi. Homoseksualumas yra Sodomos nuodėmė. Nors prieš vizitą į Lietuvą, popiežiaus Pranciškaus viename iš pamokslų ragino atsiprašyti gėjų ir lesbiečių dėl patyčių ir persekiojimo, aš su tuo kategoriškai nesutinku. Aš nieko prieš, kad kažkas, kažkur, kažką daro, bet aš kategoriškai nepritariu atvirai "vertybių" reklamai, ypač mokymosi įstaigose — mokyklose ir vaikų darželiuose. Savo lyties pasirinkimą turėtų atlikti  subrendęs asmuo, o ne vaikas, kuriam agresyviai peršama gėjų kultūra. Vaiko psichika dar nesusiformavusi ir labai jautri išorinei įtakai. Vaikas vis dar minkštas, tarsi molis, iš kurio galima pagaminti ir gražią vazą, ir naktipuodį. Taigi, su bet kokioms švietimo naujovėms turime elgtis atsargiai ir apgalvotai.

— Taip, visiškai sutinku su tavimi. Tolerancija tolerancijai nelygi. Panieka kitoms rasėms ― tai fašizmas, o pasipriešinimas psichikos luošinimui yra nacionalinių tradicijų ir krikščioniškų vertybių išsaugojimas. Ir jei fašizmo ištakas būtina rauti su šaknimis, tai ligoniams su neaiškia seksualine orientacija būtina suteikti kvalifikuotą psichologinę pagalbą...

70
Tegai:
seksualinės mažumos, fašizmas, nacionalizmas
Discussion