Oro gynyba yra svarbesnė nei mokyklos

Raketos vietoj išsilavinimo

54
(atnaujinta 14:03 2018.11.23)
Tuo metu, kai Lietuvos mokytojai streikuoja, gynybos ministras Raimundas Karoblis išdidžiai praneša apie vis didėjančias milijonines išlaidas ginkluotei. Vien šarvuotiems visureigiams planuojama išleisti 100 mln. eurų. Kiek lėšų bus skirta Oro gynybai, paaiškės po rinkimų. Ekspertai mano, kad suma bus nemaža

— Sauliau, ar tu jau leidi savo vaikus į mokyklą, ar mokytojai vis dar streikuoja? Mano vaikų mokykloje ramu. Regis, direktorius sugebėjo įtikinti mokytojus neprisijungti prie streikuojančių.

— Vaikai dar namuose. Pensininkė močiutė rūpinasi jais. O mokytojų streiką aš asmeniškai palaikau ir raginu vyriausybę persvarstyti kitų metų biudžetą. Užuot išleidę šimtus milijonų dolerių ginkluotei, galėtų padidinti mokytojų atlyginimus. Tik pagalvok, vien tik šarvuočiams pirkti jie ketina išleisti 100 milijonų eurų! O kur dar brangios oro gynybos sistemos?

— Na, valstybės apsauga nuo išorės agresoriaus (pats žinai, nuo ko) yra pagrindinis prezidentės ir vyriausybės galvos skausmas! Ir nereikia gailėti lėšų, jei kyla pavojus Lietuvos nepriklausomybei. Ar vėl nori būti po Maskvos padu?

— O kuo buvimas "po Maskvos padu" skiriasi nuo "buvimo po Briuselio padu"? Mums vadovauja iš sostinės, dabar jau Europos Sąjungos. Be to, dar ir Vašingtonas mums laužo rankas ir reikalauja vis daugiau pinigų skirti ne mūsų vaikų ugdymui, bet  Amerikos karinei įrangai. Ir kodėl tos pačios išsivysčiusios Europos šalys spjauna į Amerikos nurodymus ir pačios sprendžia, kur išleisti pinigus, o mes, lietuviai, turime kasmet vis labiau susiveržti diržus, kad mūsų prezidentę JAV vadovas retsykiais "paglostytų" ir "duotų saldainių" už tai, kad Lietuvos žmonės, nors alkani, bet aprūpinti šarvuočiais ir amerikietiškais šautuvais?!

O vyriausybė nusprendė sumokėti daugiau kaip 300 mln. eurų už suskystintų gamtinių dujų terminalą! Taigi, nuo jo tiek pat naudos, kiek "iš ožio pieno" — dujų ir elektros energijos kainos vis didėja, todėl beveik trečdalį milijardo eurų turime skolintis iš komercinių bankų, kad būtų išpirktas šis terminalas. Ir kas atiduos šias paskolas? Taip, mūsų vaikai, kurių išsilavinimui nėra lėšų biudžete. Per prezidento rinkimus pavasarį balsuosiu už kandidatą, kuris pažadės neišleisti pinigų ginklams, kad apsaugotų nuo tariamo agresoriaus.

— O aš balsuosiu už tuos kandidatus, kurie tęs Dalios Grybauskaitės ir mūsų šalies tikrųjų patriotų politiką, ragindami pasipriešinti agresoriui iš Rytų ir apginti mūsų šalį nuo naujos okupacijos.

54
Tegai:
šarvuočiai, išlaidos, Raimundas Karoblis
Nuo skurdžiaus iki vargšo - vos keli kepalėliai duonos

Nuo skurdžiaus iki vargšo tik keli duonos kepalėliai

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujus duomenis apie skurdą. Manipuliuojant formuluotėmis ir skaičiais skamba optimistiškos prognozės, kad "absoliučiai nuskurdusių" lietuvių mažėja

Tačiau vis daugiau yra tų, kurie iš "neturtingųjų" kategorijos nukrito žemiau "skurdo ribos" ir tapo tiesiog "neturtingi". Paprasti Lietuvos gyventojai, susipainioję tarp skaičių ir formuluočių, paneigia statistiką, žiūrėdami į savo pinigines.

— Ramute, girdėjai, kad mes — pensininkai dabar ne tokie skurdžiai. Mūsų statistai nustatė, kad esame "ne visiški vargšai", tai yra elgetos, bet tiesiog neturtingi. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas tapo geresnis. Ar jau tai pajutai?

— Miela Evelina, net tūkstantį kartų ištarusi žodį "cukrus", burnoje nepasidaro saldžiau. O visa šia statistika tikiu tiek, kiek mano protas leidžia. Jau beveik 30 metų mūsų valdžia man sako, kad kiekvienais metais gyvenimas Lietuvoje tampa geresnis ir saldesnis. Bet aš asmeniškai to niekaip nejaučiu. Kaip ir prieš dešimt ar dvidešimt metų, kai gyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo, taip ir dabar vos suduriu galą su galu. Taip, dar nebadauju, bet pasakyti, kad iš savo pajamų labai sočiai gyvenu taip pat negaliu.

— Manau, kad tu kažkaip neteisingai mąstai. Juk mūsų valdininkai ir valdovai negali mums meluoti. Jie sako, kad mes jau gyvename geriau, todėl taip ir yra. Ir jei to nepajautei, vadinasi, tai yra tavo asmeninė problema. Pažvelk, statistai apskaičiavo, kad mūsų šalyje "skurdo rizikos lygis šiais metais gali pakilti 1,1 punkto iki 21,7%, o absoliutaus skurdo lygis gali sumažėti 1,6 punkto iki 6,1%". Jie taip pat sako, kad "skurdo rizikos lygis, kai šalies gyventojo mėnesinės pajamos buvo 379 eurai, pernai buvo 20,6 proc., o absoliutus skurdo lygis, kai pajamos buvo 251 euras - 7,7 proc.".

— Evelina, ar tu pati supranti, ką sakai? Kas yra "skurdo rizikos lygis" ir "absoliutus skurdas"? Kaip suprantu, būtent jie — statistai — kalba kaip tame anekdote apie vidutinę temperatūrą ligoninėje. Kažkas karščiuoja iki 40 laipsnių, o kažkas jau atvėso morge. Vidutiniškai ligoninėje — 36,6 temperatūra... Apskritai aš laikau tokį kai kurių asmenų pasisakymus pasityčiojimu iš žmonių! Kaip galima taip akivaizdžiai meluoti ir apsimesti, kad viskas gerai.

— Na, ką dar gali veikti mūsų valdininkai be įtikinėjimų, kad gyvename vis geriau ir geriau? Taigi mūsų politikai kitų parlamento rinkimų išvakarėse mums piešia tokius gražius paveikslus, kad žadą užgniaužia. Mano anūkas kompiuteryje parodė vieną iš jų, kuris taip gražiai suokia, kad jei balsuosime už jį, tada pagal jo ekonominę programą mums iš dangaus iškart pradės kristi mana! Ir svarbiausia, kad mano anūkas tiki šiais politiko pažadais ir šaukia, kad privalau balsuoti už jį.

— Ir mano dukra džiaugiasi tuo politiku. Mes jo vardo neminėsime, kad nedarytume jam politinės reklamos, už kurią, beje, mokami dideli pinigai! Taigi šis populistas-propagandininkas visada prieš rinkimus mums žada aukso kalnus, pieno upes su meduolių krantais, o kai gauna įgaliojimus, tuoj pat —neria į krūmus ir sėdi tylesnis už vandenį iki kitų rinkimų. Tačiau nuostabiausia tai, kad aplinkiniai tiki tais pažadais ir balsuoja už jį.

— Ramuta, todėl žmonės-rinkėjai labai greitai pamiršta tokius politikų pažadus, o kai ateina laikas kitiems pažadams, jie neprisimena kas buvo praeityje ... O begėdžiai politikai-populistai tuo naudojasi. Gavę valdžią, ji įrodinėja mums tokiomis statistinėmis ataskaitomis, kad mes, pasirodo, gyvename vis geriau. Ir visa tai jų dėka.

Tegai:
politikai, skurdas
Ar jau paruošėte sūnų naujiems mokslo metams?

Rugpjūtis laikas suruošti vaikus į mokyklą

(atnaujinta 17:25 2020.07.31)
Lietuvos tėvų laukia karštas metas — paruošti savo vaikus naujiems mokslo metams. Labiausiai nerimaujama dėl to, kaip prasidės pamokos dėl epidemiologinės situacijos, susijusios su koronavirusu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia tris variantus — realų grįžimą į mokyklą, mišrų realaus švietimo ir nuotolinio mokymosi derinį ir trečiąjį variantą, leidžiantį dirbti nuotoliniu būdu. Po patirties, įgytos per griežtą karantiną, tėvų ir mokytojų nuomonės apie ugdymo formas skiriasi.

— Romualda, ar jau paruošei savo sūnų naujiems mokslo metams? Pasidalink patirtimi, nes mes ruošiamės leisti dukrą į pirmą klasę ir labai jaudinamės. Tai labai atsakingas momentas ne tik jai, bet ir mums.

— Taip. Jūsų dukrai "pasisekė" pradėti savo mokyklinį gyvenimą tokiu neįprastu laikotarpiu. Iš praėjusių mokslo metų pabaigos patirties pasakysiu vieną dalyką, kuris man asmeniškai labai nepatiko mokant vaikus nuotoliniu būdu. Jame yra svarbių trūkumų. Svarbiausia, kad būdama karantine aš pati galėčiau kontroliuoti mokymosi procesą ir pamatyti, kaip mano vaikas dirba ne tik per pamokas, bet ir atlikdamas namų darbus.

— Bet mes turime dirbti, nejaugi dabar teks mesti savo darbą, kad su vaiku sėdėtume prie kompiuterio?

— Taip, tai yra pagrindinė nuotolinio valdymo problema. Tėvai turi dirbti, kad turėtų iš ko pragyventi. Ir vaikas, prižiūrimas mokytojų mokykloje, geriau mokysis, nei paliktas namuose vienas su kompiuteriu "tete-a-tete". Tikėkimės, kad Švietimo ministerija padarys teisingas išvadas iš karantino metu įgytos patirties. Iš tiesų, daugelis mokytojų nesugebėjo tinkamai organizuoti mokymosi proceso kompiuteriu. Kai kurie iš jų negalėjo to padaryti dėl prastų žinių apie šiuolaikines technologijas ir kompiuterius.

— Perskaičiau, kad ministerija beveik visą rugpjūtį skirs mokytojams, aiškins kaip organizuoti nuotolinio mokymosi procesą, jei dėl koronaviruso vėl būtų paskelbtas karantinas. Tam skirta net 12 milijonų eurų. Net įdomu, ar tėvai bus kažkaip įtraukti į šį procesą? Galų gale, mūsų nuomonė yra svarbi organizuojant vaikų mokymą nuotoliniu būdu.

— Beje, jūs tiesiog pabandykit išmokyti dukrą greitai ir teisingai prisijungti prie pamokų per skirtingas nuotolinio mokymosi platformas. Be to, pripratinkite vaiką prie dviejų dienotvarkės variantų. Jei bus karantinas, būtina protingai naudoti laiką. O jei karantino nebus, tai yra antrasis variantas, kuris turės įtakos ir jums. Juk pradinių klasių mokinius į mokyklą paprastai vežioja tėvai. Taip pat norėčiau patarti mūsų švietimo pareigūnams išbandyti du mokymo variantus šiais metais. Įdiekite vaizdo kameras klasėse ir tuo pačiu metu transliuokite pamoką klasėje internetu. Tėvai galės stebėti savo vaiko elgesį ir žinias gyvai, o jei vaikas serga, jis gali automatiškai prisijungti prie ugdymo proceso net gulėdamas lovoje. Tikiuosi, kad Švietimo ministerija išgirs mano norus.

Tegai:
karantinas, mokykla
 Merilina Monro, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 5-osios šventės

(atnaujinta 16:53 2020.08.04)
Prieš 58-erius metus rugpjūčio 5 dieną sulaukusi vos 36 metų amžiaus mirė aktorė Merilina Monro

Rugpjūčio 5 yra 217-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 218-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 148 dienos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

Šią dieną 1506 metais Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. XV a. pab. – XVI a. pr.  totoriai buvę pagrindiniu ir nuolatiniu LDK ramybę drumsčiusiu priešininku. Jų kariaunos plėšikaudamos atsibastydavo net iki Vilniaus. Miestas iki tol buvęs toks saugus, kad net neturėjęs gynybinių miesto sienų, kurias dėl totorių grėsmės visgi pasistatė. Po Klecko kautynių totorių galia buvo amžiams pakirsta, o Vilniaus siena ilgainiui pasitarnavo ir mokesčių bei muitų surinkimo pagerinimui.

1772 metų rugpjūčio 5 dieną įvyko pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. Ketverius metus vykusio pilietinio karo nualintą Abiejų Tautų Respubliką pasidalijo trys kaimyninės monarchijos — Prūsija, Austrija ir Rusija. Pagrindine padalinimo iniciatore buvo Prūsija, o sutartys sudarytos Sankt Peterburge.

O 1991 metais atsisakant Sovietinių rublių įvesta pirmoji laikina Lietuvos valiuta — bendrieji talonai. Kartu su sovietų rubliais naudoti laikinieji lietuviški pinigai — bendrieji talonai ( vagnorkės ) tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės. Laikinieji pinigai buvo primityviai pagaminti ir mažai apsaugoti nuo klastojimo.

Ši diena pasaulio istorijoje

1895 metais Londone mirė Frydrichas Engelsas — vokiečių socialistas, politikas, rašytojas, kartu su Karlu Marksu kūręs šiuolaikinio komunizmo teoriją.

Šią dieną 1930 metais gimė amerikietis Neilas Armstrongas — astronautas, pirmasis Žemės žmogus, žengęs pirmuosius žingsnius Mėnulyje. Tai įvyko 1969 metų liepos 20 dieną, Mėnulyje nutūpus "Apollo-11" misijos moduliui "Erelis" ("Eagle").

1962 metais, sulaukusi vos 36 metų amžiaus, Los Andželo mieste mirė legendinė JAV kino aktorė modelis ir dainininkė Merilina Monro.

Savo vardadienius rugpjūčio 5 dieną švenčia Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaida, Vaidas, Vilija.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai