Kas kaltas ir ką daryti?

Kas kaltas ir daryti?

75
(atnaujinta 15:03 2018.12.14)
Antrą mėnesį streikuojantys mokytojai ne tik paaštrino santykius tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos, bet ir tarp ministro pirmininko ir Lietuvos prezidentės

Ant vyriausybės vadovo galvos iš prezidento rūmų liejasi kaltinimai dėl neprofesionalumo, o valdantieji primygtinai reikalauja, kad valstybės vadovė prisiimtų atsakomybę už tai, kas vyksta Lietuvos švietimo srityje ir visuomenėje.

— Mūsų dabartinė vyriausybė nieko verta! Atėjo laikas pakeisti ne tik vyriausybę, bet ir visą politinio ir visuomeninio gyvenimo struktūrą. Konstitucijoje būtina įvesti prezidento valdžią. O Dalią Grybauskaitę kuo skubiau išrinkti naujai kadencijai! Antraip be jos Lietuva nusiris į bedugnę. Šalies vadovybėje neliks nė vienos šviesios galvos.

— Arūnai, ko čia taip putoji? Kas per revoliuciniai impulsai?

— Ogi viskas įkyrėjo. Jau dvejus metus valdžioje nauji žmonės, o vežimas ― nė iš vietos. 2016 metais pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį balsavome už šviežią kraują Lietuvos politikoje — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Konservatoriai ir socdemai įgriso iki gyvo kaulo. Manėme, kad ateis jauni, energingi, ir sužėrės mūsų Lietuva ryškiomis spalvomis. Tačiau pasirodė, kad tarp jų vos keli tikri profesionalai. Nepavelka "valstiečiai" Lietuvos problemų.

— O tu tikėjaisi, kad per dvejus metus jie išmėš visą konservatorių ir socdemų per 27 nepriklausomybės metus sukrautą mėšlą? Juk žinai, kad pastato remontas visada yra brangesnis nei naujo namo statyba. Prisimeni, kaip 1917 metais bolševikai dainavo:

"Pasaulį seną išardysim,

Iš pačių pamatų ir tuo

Naujai pasaulį atstatysim –

Kas buvo nieks, tas bus viskuo".

Štai jau dvejus metus mūsų naujieji statytojai "valstiečiai" ir stengiasi sunaikinti jaukių namų gelžbetonines sienas mažos, tačiau vieningos "politinės grietinėlės" šeimos ― "Dėdulės" vaikų ir anūkų, tam, kad pastatytų daugiabutį namą visiems lietuviams. Tuo tarpu ir domisi, už kokius pinigus buvo pastatytas šis jaukus kotedžas. Štai pirmasis parlamentinis tyrimas dėl "MG Baltic" dalyvavimo šio namo statyboje jau atliktas. Dabar Seimas tiria konservatorių-liberalų vyriausybės įnirtingo darbo niuansus 2008-2012 metais. Manau, kad visiems šalies gyventojams bus įdomu sužinoti kai kurias machinacijų su biudžeto pinigais smulkmenas, ir ne tik.

— Na, manau, kad jiems (valdantiesiems ― Sputnik) vargu, ar pavyks ką nors išsiaiškinti. Ne tokie kvailiai stovėjo šitiek metų už valdžios vairo, kad paliktų pėdsakus. Beveik visus atsakingus postus ministerijose ir departamentuose užima konservatorių ir socdemų žmonės. O jie tikrai pasistengs nušluostyti nosį "smalsiems mužikams". Ir nepamiršk, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė turi daug valdžios saugumo ir kituose departamentuose, kad "sutvarkytų" apsimelavusius "valstiečius". Ir prezidentė jau atvirai sako, kad dabartinė vyriausybė ir valdančioji koalicija yra blogiausios per visą šiuolaikinės valstybės istoriją. Kokios reformos besiimtų, viskas griūva. Štai ir reformuodami mokytojų atlyginimų sistemą tiek visko primalė, kad žmonės neištvėrė ir paskelbė streiką!

— Ar tau neatrodo, kad čia muštas nemuštą neša? Jei atmintis man nemeluoja, regis, paskutinis bet kokį įstatymą ar reformą pasirašo prezidentas. Ji pasirašė įstatymą dėl naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio? Pasirašė. Vadinasi, dabar taip pat turi būti atsakinga už klaidas. "Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis apie tai atvirai pareiškė Daliai Grybauskaitei. O neklysta tik tas, kas nieko nedaro, sako liaudies išmintis... Ir nepamiršk, kad ant nosies atsakingas laikotarpis — merų ir savivaldybių tarybų, Europos parlamento ir Prezidento rinkimai. Taigi, politikai kritikuoja vieni kitus už menkiausią klaidelę. Mums belieka prieš pildant rinkimų biuletenį labai gerai visa tai apgalvoti.

75
Tegai:
ministras pirmininkas, opozicija, valdančioji koalicia, mokytojai, streikas
Skurdas - ne nuodėmė Lietuvoje?

Skurdas Lietuvoje ne nuodėmė? Ne visiems

(atnaujinta 23:02 2021.04.09)
Statistikos departamentas informuoja, kad pernai kas 13-am Lietuvos gyventojui trūko lėšų. O Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tą pačią dieną paskelbė, kad nuolatinės subsidijos — 2 milijonai 700 tūkstančių eurų — bus mokamos politinėms partijoms iš valstybės biudžeto

— Giedriau, paaiškink man... Gal aš kažko nesuprantu šiame gyvenime, bet kas pusmetį girdžiu pranešimus, kad politinėms partijoms iš mūsų bendrojo biudžeto skiriami milijonai eurų. Ir tai tuo metu, kai Statistikos departamentas praneša, kad praėjusiais metais beveik 8 % gyventojų "patiria lėšų trūkumą", paprasčiau tariant, skursta.

— Na, pirmiausia dėl subsidijų partijoms. Savo laiku mūsų išmintingi konservatoriai sukūrė tokį įstatymą, pagal kurį jie tarsi apsaugo politikus nuo žalingos verslininkų įtakos. Jie sako, kad jų — politikų — verslininkai neturėtų papirkinėti visokiomis dovanomis ir kyšiais už naudingų įstatymų priėmimą.

— Stop! Bet kaipgi tie skandalai su kyšiais buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui iš "MG Baltic", auksiniais šaukštais Krašto apsaugos ministerijoje? Taip, mes nežinome apie daugelį slaptų politikų reikalų.

— Na, tu, Domantai, visai kaip mažas vaikas samprotauji. Kas gi tau čia neaišku? Ar pameni, kaip prezidentė ir tuometinė premjerė demonstratyviai "grąžino" paramos pinigus nepatikimiems "aukotojams"? Tai reiškia, kad vis dar vyksta verslininkų rėmimo pinigais praktika rinkimų reikmėms. Tiesiog šis subsidijų įstatymas yra dar viena spraga politikams, kaip išsiurbti pinigus iš mūsų kišenės.

— Na, kaip jie tada uždirba valdžios dėka? Aš to niekaip nesuprantu.

— Viskas labai paprasta. Paklauskite, kurios įmonės laimi vyriausybinius konkursus šimtams milijonų ir milijardų eurų. Tos, kurie priklauso "rėmėjams", arba tos, kuriose vadovauja Seimo, ar vyriausybės giminaičiai ir draugai. Būtent to jiems reikia ketverius metus. Padirbėjote? Perduokite valdžią kitiems...

— Tu kalbi baisius dalykus! Kaip gali abejoti mūsų deputatų ir ministrų sąžiningumu?! Juk juos mes pasirinkome tik tam, kad pagerintume savo — paprastų lietuvių — gerovę!

— O, kad tavo žodžiai pasiektų jų širdis!

Tegai:
Lietuva, skurdas
Kam Lietuvoje rašytas karantino įstatymas?

Kam Lietuvoje rašytas karantino įstatymas?

(atnaujinta 22:59 2021.04.06)
Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad keturiems M.A.M.A. apdovanojimų ceremonijos dalyviams nustatytas koronavirusas. Visi dalyviai jau gavo 250 eurų baudas, o organizatoriams iškelta baudžiamoji byla dėl karantino režimo pažeidimo

Gyventojai tik piktinasi ir gūžčioja pečiais dėl to, kad dėl judėjimo apribojimų tarp savivaldybių negalėjo sutikti Velykų švenčių su kituose rajonuose gyvenančiais giminaičiais. Jie sako, kad vieniems — įstatymas, o kitiems — savivalė.

— Ramūnai, kaip atšventei Velykas? Ar pavyko patekti pas tėvus į Šiaulius?

— Neberk druskos ant žaizdos, Algirdai. Aš pasveikinau savo tėvus per "Skype". Policija mane "apsuko" prie išvažiavimo iš Vilniaus Kauno kryptimi. Atseit, karantinas, griežti apribojimai... draudžiama. Ir jokie argumentai, kad pagyvenę tėvai gyvena kitame rajone ir jiems kartais reikia mūsų pagalbos, nepadėjo. Kaip sakė policija — įstatymas yra įstatymas...

— Taigi mūsų šalyje įstatymas parašytas tik paprastiems žmonėms. O visokie "vagys" ir valdantieji spjauna į jį. Girdėjai, kad kai kuriems po skandalingojo M.A.M.A. jau nustatytas koronavirusas! Pasirodo, jų patikinimas, kad visi dalyviai prieš susirinkimą Kauno "Žalgirio" arenoje atliko koronaviruso testus, yra blefas ir apgaulė!

— Taip, aš jau girdėjau šią žinią apie tai, kad visiems jiems jau buvo skirtos baudos, o organizatoriams netgi iškelta baudžiamoji byla. Bet man atrodo, kad vargu ar tai suveiks. Ne veltui Lietuva vadinama "švogerių šalimi". Abejoju, ar visi mūsų ministrai, deputatai ir kiti valdovai tiesiogiai laikosi tokių karantino priemonių. Prisimink, kaip  pats Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atėjo į Seimo posėdį tuo metu, kai jis turėjo izoliuotis. Ir jis išsisuko. Jam net baudos neskyrė. O garsus superžurnalistas Tapinas, turėjęs koronavirusą ir linksminęsis privačiame vakarėlyje. Ir tai tik tie atvejai, kurie tapo žinomi visuomenei. Manau, kad tokių mūsų valdžios pažeidimų mastas yra daug didesnis.

— Sunku patikėti... Jie su tokiu įkvėpimu transliuoja iš televizoriaus ekranų ir per radiją, kaip nerimauja dėl  žmonių sveikatos Lietuvoje. Taigi galbūt visi šie parodomieji skiepai nevienareikšmiška "AstraZeneca" vakcina priešais televiziją ir kameras taip pat yra fikcija?

— Bijau užsitraukti teisėsaugos institucijų rūstybę, todėl paprasčiausiai susilaikysiu nuo atsakymo į tavo klastingą klausimą...

Tegai:
karantinas, Lietuva
Balandžio 13-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 13-osios šventės

(atnaujinta 17:03 2021.04.12)
Šią dieną gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, be to, į orbita buvo paleistas pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas

Balandžio 13-oji yra 103-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 262 dienos.

Šiandien saulė teka 06:25, leidžiasi 20:16, dienos ilgumas 13 val. 51 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Algaudė, Ida, Idalija, Liaugaudas, Liaugintė, Martynas, Mingaudas.

Balandžio 13-ąją katalikų pasaulis mini Šv. Martyną I.

Šv. Martynas (†655), popiežius, kankinys. Jis Laterano Sinode pasmerkė monotelitų ereziją. Po to, imperatoriaus Konstanto II įsakymu, egzarchui Kaliopai įsibrovus į Laterano baziliką, buvo nušalintas nuo sosto ir pervežtas į Konstantinopolį, kur grasos namuose buvo labai griežtai saugomas. Vėliau perkeltas į Chersonesą, po maždaug dvejų metų užbaigė kančias ir pasiekė amžinybės vainiką.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1871 metais gimė Katalikų bažnyčios veikėjas, arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Mirė 1927 metais. 1987 metais paskelbtas palaimintuoju.

1926 metais gimė tapytoja, dailininkė Sofija Veiverytė-Lingailienė.

1931 metais gimė žurnalistas Liubomiras Žeimantas.

1975 metais vėlų vakarą plūstant miniai iš Vilniaus koncertų ir sporto rūmų į miesto centrą sugriuvo pontoninis tiltas per Nerį. Į vandenį įkrito daug žmonių, tikslus aukų skaičius nežinomas.

1987 metais švenčiant Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju.

2000 metais Kauno miesto meru išrinktas Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas.

2003 metais mirė lietuvių teatro ir kino aktorius Balys Barauskas. Gimė 1929 metais.  

2004 metais Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, nustatančiai fiksuotą parlamento rinkimų datą (antrąjį spalio sekmadienį).

2012 metais už demokratinės ir atviros Lietuvos visuomenės, už pilietinio solidarumo, asmens ir visuomenės santykių darnos stiprinimą Niujorke gyvenančiam menininkui Jonui Mekui įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas — garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk".

Ši diena pasaulio istorijoje

1059 metais popiežius Mikalojus II išleido dekretą, kuriuo nustatė, kad popiežių rinks tik kardinolai.

1605 metais po Boriso Godunovo mirties Fiodoras II tapo Rusijos caru.

1743 metais gimė trečiasis JAV prezidentas, Virdžinijos Universiteto įkūrėjas (1801—1809) Tomas Džefersonas.

1796 metais iš Indijos į JAV atgabentas pirmasis dramblys.

1848 metais Sicilija paskelbė nepriklausomybę nuo Neapolio.

1906 metais gimė airių dramaturgas, poetas ir kritikas Semiuelis Beketas. Mirė 1989 metais.

1932 metais Vokietijos vyriausybė uždraudė karinių nacių formuočių — SS.

1941 metais Rusija ir Japonija pasirašė penkerių metų neutralumo paktą Antrajame pasauliniame kare.

1943 metais Berlyno radijas pranešė, kad Katynės miške rasti 12 000 lenkų karininkų palaikai. Taip pasaulis sužinojo apie Katynės žudynes.

1945 metais sąjungininkų karo aviacija sugriovė didesnę Tokijo miesto dalį.

1960 metais į orbita paleistas pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas.

1963 metais Baku gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas.

1975 metais prasidėjo Libano pilietinis karas.

1988 metais Estijoje įkurtas Liaudies frontas.

2010 metais amerikiečių erdvėlaivio "Discovery" astronautai Kleitonas Andersonas ir Rikas Mastračijus sėkmingai baigė jau trečią savo išėjimą, trukusį pusseptintos valandos, į atvirą kosmosą iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS).

2013 metais Lenkijoje, Čenstakavos mieste, atidengta aukščiausia pasaulyje popiežiaus Jono Pauliaus II statula. Ji sveria 10 tonų ir yra 13,8 metro aukščio.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai