Mus vėl nori užgrobti

"Maskvos namai" šnipų rezidencija

91
(atnaujinta 15:21 2018.12.21)
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kategoriškai pareiškė, kad Lietuvos sotinėje nebus "Maskvos namų"

Miesto vadovas nurodo Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją, kurioje teigiama, kad "Maskvos kultūros ir verslo centras", beveik paruoštas eksploatuoti, taps "Kremliaus propagandos" rezidencija. O kitą dieną Šimašiaus žodžius patvirtino ir pats VSD vadovas bei Lietuvos generalinis komisaras. Jie atskleidė Rusijos šnipų tinklą.

— Albina, girdėjai baisią naujieną? Lietuvoje veikė Rusijos šnipų tinklas, jie ruošėsi užgrobti mūsų valstybę. O jų būstinė įsteigta dar neužbaigtų "Maskvos namų" rūsiuose! Matyt, naktimis jie susirinkdavo ten ir Morzės abėcėle siuntinėjo šifruotas žinutes į Maskvą, pačiam Putinui! Jie rinko mūsų valstybės paslaptis.

—  Nejuokink manęs, Laura. Kokios Lietuvoj gali būti paslaptys, apie kurias nieko nežino mūsų kaimynai? Kiek mes turime "Maximų" arba kiek kainuoja avižos? Net negaliu įsivaizduoti, kas galėtų mūsų šalyje sudominti Rusijos žvalgybą. Gal požeminės perėjos iš Prezidentūros iki Gedimino pilies planas?

—  Štai tu, Albina, juokiesi iš manęs, o čia rimtas dalykas. Rusija vėl nori mus užgrobti. Ir tai įvyks artimiausiu metu. Kai tik ji užkariaus Ukrainą, jos tankai iškart pajudės link Lietuvos. Todėl Rusijai reikia žinoti, kur yra mūsų patrankos ir raketos, kokie mūsų palydovai galėtų smūgiuoti Kremliaus bokštus. O dar šie šnipai rinko duomenis apie Lietuvos povandeninius laivus, kurie stovi Šventojoje. Jau nekalbant apie mūsų tankų su viršgarsinėmis raketomis ir lazeriais divizijas. Ir kad visų šių paslapčių nepasiektų priešas, mūsų genialus meras Remigijus Šimašius uždraudė šiems šnipams užeiti į nebaigtus "Maskvos namus", nes tai — darbo saugos pažeidimas. Todėl šiems šnipams teko siųsti savo šifruotas žinutes iš netoliese esančios kavinės. O ten juos pastebėjo patriotai ir pranešė, kur dera. Tada mūsų drąsūs saugumo pareigūnai juos visus ir pričiupo.

—  Čia tu pasakoji man Holivudo filmo apie Rusijos šnipus siužetą?

—  Aš pasakoju tau ne filmą, o apie tikrą mūsų gyvenimą, žiniose pranešė apie šiuos baisius šnipus. Ar žinai, kas yra jų vadas?

—  Matyt, kažkoks Ivanas Ivanovičius su ausinėmis ir balalaika.

—  Štai tau vėl juokas. Bet jiems vadovavo Algirdas Paleckis. Tas, kuris sakė, kad Sausio 13-ąją "savi šaudė į saviškius". Jis ir yra baisiausias priešas, nes savo žodžiais kėlė lietuviams abejones dėl mūsų istorijos. O tai net baisiau už bombas ir raketas.

—  Aš pažįstu Algirdą Paleckį. Balsavau už jį. Manau, kad jis yra sąžiningas ir padorus žmogus, tikras Lietuvos patriotas. Labai abejoju, kad jis galėtų tapti išdaviku. Ir net jei bus pateiktas jo "nuoširdus prisipažinimas", prisiminsiu, kaip Sovietų KGB pareigūnai panašius prisipažinimus galėjo išgauti iš mūsų didvyrio — partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago. Ir aš taip pat prisimenu vieno tarybinio vadovo frazę, neva būtų žmogus, o kodekso straipsnį jam visada surasime... O dar galima prisiminti Rolando Pakso atvejį.

— Ai, tik nepradėkime dar ir apie Paksą...

91
Dar šia tema
Paleckis ir kitų asmenų grupė kaltinami šnipinėjimu Rusijos naudai
Lietuvoje vėl aptikta "Kremliaus ranka"
Politologas: Vilnius mano, kad pats žodis "Maskva" gali sutraiškyti Lietuvą
Vilnius neišduos statybos leidimo "Maskvos namams"
Apklausos prieš rinkimus

Priešrinkiminės apklausos formuoja rinkėjų sąmonę

(atnaujinta 11:20 2020.09.23)
Dar vieną visuomenės nuomonės apklausą įvairiais klausimais atliko socialinių tyrimų bendrovė "Vilmorus", o rezultatus paskelbė "Lietuvos ryto" leidinys

Pažymėtina, kad dažnai tokių kompanijų atliktų apklausų rezultatai labai skiriasi. Taigi, ar verta pasitikėti tokiais socialiniais tyrimais? Ar tai nėra sąmoningas manipuliavimas rinkėjų masių sąmone lemiamo valstybės gyvenimo įvykio — Seimo rinkimų — išvakarėse?

— Mariau, ar girdėjai, kad likus trims savaitėms iki rinkimų į Seimą pagrindinių konkurentų — konservatorių, vadovaujamų Gabrieliaus Landsbergio ir "valstiečių", reitingai susilygino? Tačiau visai neseniai kitoje nuomonės apklausoje perskaičiau, kad konservatoriai besąlygiškai pirmauja reitinge ir beveik ruošiasi formuoti būsimą vyriausybę. Net prezidentas Gitanas Nausėda subtiliai užsiminė, kad norėtų, jog rinkimus į Seimą laimėtų konservatoriai.

— Linai, nustok kreipti dėmesį į šias apklausas. Prisimenu paskutinius 2016 metų rinkimus į Seimą, tada nė vienas sociologas net nekreipė dėmesio į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tačiau parašė, kad kaip visada "kova" vyks tarp konservatorių ir socialdemokratų, kurie dar nebuvo suskilę. Na, ir ką mes gavome? Didžiulį LVŽS pranašumą. Taigi, visos šios apklausos yra kai kurių politinių jėgų bandymas įtikinti ne tik savo rinkėjus, bet ir tuos, kurie dvejoja, kad jie yra patys šauniausi. Pažiūrėkite, kiek žmonių dar nėra apsisprendę net dėl ​​tokių apklausų. Tai beveik kas penktas. Be to, daugelis tiesiog nenori atsakyti į tokių apklausų klausimus. Jie bijo, kad juos užklups specialiosios tarnybos, jei jie išreikš savo politines nuostatas ar netyčia savo žodžiais įžeis tą patį prezidentą ar Lietuvos "Dalai Lamą" Vytautą Landsbergį.

— Norite pasakyti, kad visos šios apklausos yra nesąmonė?! Bet jų rezultatus komentuoja rimti žmonės — politologai ir ekonomistai. Ar nepasitikite jų nuomone?

— Visus, kaip jūs sakote, "rimtus" politologus ir ekonomistus remia valstybė arba dideli bankai. Jie negali ginčytis su darbdaviais. O kas valdo mūsų valstybę? Teisingai — tam tikros politinės jėgos, kurios yra būtent tokių apklausų užsakovės. Beje, klientas moka rimtus pinigus už šias socialines studijas. Ir ar manote, kad atlikėjas nepasaldins piliulių turtingam klientui?

— Klausant jūsų galima pamanyti, kad visi iš televizoriaus ekranų ir leidinių puslapių mums meluoja?

— Na, ne visi ir nedaug melo, o tik skiedžia melą faktais, kurie paperka. Juk, pavyzdžiui, paimkime neseniai atlikto tyrimo ištrauką, kurioje teigiama, kad Lietuvos žmonės labai pasitiki savo prezidentu Gitanu Nausėda (beveik 65 proc. apklaustųjų). Dabar pažiūrėkime, kaip rinkėjai reaguoja į Lietuvos veiksmus kaimyninės Baltarusijos atžvilgiu. Juk tai yra tarptautinės politikos sfera, už kurią atsakingas prezidentas. Taigi, 38,5 % respondentų pritaria griežtai Vilniaus pozicijai Lukašenkos vyriausybės atžvilgiu, tačiau 25 % vis dar laiko šią poziciją per sunkia, o daugiau nei 30 % Lietuvos piliečių teigė neturintys savo nuomonės šiuo klausimu. Taigi, paaiškėja, kad Nausėda pasitiki 65 %, o jo užsienio politiką palaiko mažiau nei 40 % gyventojų. Ir aš galiu jums pateikti daug tokių paslaptingų apklausų neatitikimų. Taigi, eidami į rinkimų apylinkę spalio 11 dieną, galvokite ne apie apklausų rezultatus, o žiūrėkite į kandidatų sąrašus ir "galvokite apie gėrį".

Tegai:
apklausa, rinkimai
Niūrūs debesys virš sienos

Lukašenka pasienyje pakabino spynas

(atnaujinta 17:59 2020.09.18)
Baltarusijos Respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie sienos su Lietuva ir Lenkija uždarymą bei apie sienos su Ukraina apsaugos sustiprinimą

Jis ėmėsi tokių griežtų priemonių po to, kai ES valdžia nepripažino jo teisėtu prezidentu ir pradėjo plataus masto NATO pratybas netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Lukašenka taip pat kreipėsi į šių šalių gyventojus su prašymu sustabdyti jų politikus ir neleisti sukelti karštąjį karą.

— Vladislavai, ar girdėjai? Lukašenka ketina aklinai uždaryti sieną su Lietuva! Kaip ketini savaitgaliais aplankyti savo artimuosius?

— Taip, man ši žinia yra tarsi smūgis. Tačiau pastarosiomis dienomis iš Baltarusijos valdžios tikėjausi kažko panašaus. Ir viskas dėl siautulingos mūsų ir Europos valdžios retorikos prieš Lukašenką! Tai yra jų užsienio, kaip jie patys teigia, "taiką mylinčios politikos" rezultatas! Kiek galima aiškinti baltarusiams iš Vilniaus, Varšuvos ir Briuselio, kaip jiems gyventi? Kad ir kiek kartų važiavau į Baltarusiją, ten mačiau ramius, darbščius žmones. Ir dabar visuose mūsų ekranuose kažkodėl matau agresyvią minią žmonių perkreiptais veidais, ir jie šaukia "Batka — lauk!".

— Bet juk matai, kokios tūkstančių žmonių demonstracijos vyksta visuose Baltarusijos miestuose. Tai reiškia, kad ne visi patenkinti 26 metus trunkančiu Lukašenkos valdymu.

— Per paskutinę kelionę į Baltarusiją su artimaisiais tai aptarinėjome. Ir ką jie man pasakė? Protestuoti išeina daugiausiai jauni žmonės, kuriems visada reikia išlieti energiją klubuose, o ne bulvių laukuose. O čia tokia proga — aikštes ir gatves paversti šokių aikštelėmis ir įvairiais kūrybiniais konkursais — kas garsiau riktels, gražiau apsivynios baltai-raudonu skuduru arba spjaus į policiją. Idiotizmas, kurį Vakarų politiniai strategai apgaubia gražiu "laisvės kovos" apvalkalu! Kokia čia laisvė, pasakyk tu man!

— Bet pažiūrėk į tuos pačius ukrainiečius. Juk jie pasiekė laisvę! O dabar jie kvėpuoja giliai ir savaitgaliais gali laisvai keliauti į Europos sostines, eiti į operą ar valgyti kruasanus su kava tiesiog lovoje, brangiame Europos viešbučio kambaryje.

— O dar jie gali laisvai rinkti braškes Lenkijos laukuose, laukines uogas Suomijos miškuose, ūkininkauti už euro centus Europos gamyklose. O kas jiems anksčiau draudė tai daryti? Sienos buvo atviros dar prieš Euromaidaną. Bet ne. Savo šalies ekonomiką sužlugdė, o dabar dirba Europos Sąjungos ekonomikos naudai. Tai yra pagrindinis visų maidanų uždavinys — gauti pigios darbo jėgos ir sunaikinti konkurentų ekonomiką rinkoje.

— Tačiau dabar Lukašenka atima iš baltarusių teisę laisvai judėti per sieną. Ir tai yra visų taisyklių ir nuostatų pažeidimas! Jis pats nuleidžia geležinę uždangą pasienyje.

— Na, visų pirma, jis to ėmėsi reaguodamas į "taiką mylinčią" mūsų Lino Linkevičiaus ir Gitano Nausėdos politiką, kurie jau pamiršo visas padorumo ir diplomatijos normas. Antra, nemanau, kad sienos uždarymas kažkaip paveiks paprastus baltarusius, kurių yra daug daugiau nei tų, kurie eina į mitingus. Jie tiesiog neturi laiko eikvoti savo jėgas "Baltarusijos Maidane". Ką aš galiu pasakyti? Juk pats viską matai ir supranti.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Lietuva, Baltarusija
Lietuvos rusų dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 24-osios šventės

(atnaujinta 21:41 2020.09.23)
Nuo rugsėjo 24-osios iki metų galo lieka 98 dienos, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Rugsėjo 24 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 268-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 98 dienos.

2020 metų rugsėjo 24 dieną saulė teka 07:07, leidžiasi 19:14, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1621 metais Chotine (Černovcų sr.) mirė Jonas Karolis Chodkevičius, žymus Lietuvos karvedys. Gimė 1560 metais.

1706 metais Alt-Ranštato sutartimi su Švedijos karaliumi Karoliu XII Augustas II buvo priverstas atsisakyti Lenkijos ir Lietuvos sosto ir nutraukti sąjungą su Rusija.

1917 metais Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos Tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo Antanas Smetona.

1919 metais Didžioji Britanija de facto pripažino Lietuvos Vyriausybę ir Lietuvą.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Turkmėnistanas.

Taip pat 1991 metais Taline trijų Baltijos valstybių ministrai pirmininkai pirmą kartą susitiko su didžiausių pasaulio finansinių organizacijų — Europos plėtros ir rekonstrukcijos, Pasaulio ir Šiaurės šalių investicijų bankų bei Tarptautinio valiutos fondo — vadovais.

1992 metais siekiant išsaugoti Labanoro girios ir jos ežerynų kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, rytinėje Lietuvos dalyje įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

2009 metais eidamas 68-uosius metus mirė ilgametis Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Vladimiras Jefremovas, sukūręs daug įstabių vaidmenų ir Lietuvos kine.

2010 metais Rokiškyje, ant Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gimtojo namo Laisvės gatvėje, atidengta memorialinė lenta.

2011 metais, eidama 81-uosius metus, Vilniuje mirė pirmųjų lietuviškų filmų žvaigždė aktorė Irena Leonavičiūtė-Bratkauskienė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Gedvilas, Gedvilė, Gedvinas, Gedvinė, Geraldas, Gerardas, Haroldas, Ramūnas, Ramunė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai