Visi mes Lietuvos piliečiai!

Dvikalbės lentelės įteisintos

110
(atnaujinta 13:36 2019.01.25)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas legalizavo dvikalbes lenteles su užrašais užsienio kalbomis. Temidės tarnams Lietuvoje prireikė kelerių metų, kad išspręstų tokį sudėtingą klausimą

Nacionalinių patriotų teigimu, tokios lentelės kursto tautinę nesantaiką. Tačiau Lietuvos tautinių mažumų atstovai sako priešingai — lentelės vienija tautas ir skatina jas gerbti ir toleruoti kitų tautybių atstovus, gyvenančius buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.

— Laura, tu gyveni Varšuvos gatvėje, o aš — Karaimų. Ar pameni, kaip prieš porą metų Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius mūsų gatvėse pakabino lenteles su gatvių pavadinimais dviem kalbomis — lietuvių ir tų pačių lenkų ir karaimų valstybine kalba? Be to, tokie užrašai atsirado Olandų, Žydų, Totorių, Rusų, Vokiečių, Islandijos, Latvių gatvėse. Lecho Kačinskio, Boriso Nemcovo gatvių ir Vašingtono aikštės pavadinimuose.

— Žinoma, prisimenu. Mes, kai kurie gatvės gyventojai, tuo pasipiktinome ir pareikalavome nuimti šias lenteles. Galų gale, sostinės meras net nepasitarė su mumis — ar mes to norime, ar ne. Manau, kad Lietuvoje ne tik visi dokumentai, bet ir viešieji ženklai turėtų būti tik lietuvių kalba! Perskaityk Konstituciją ir įstatymą dėl valstybinės kalbos! O tokiais veiksmais Šimašius tik provokuoja lietuvių tautos atstovų priešiškumą "nelietuviams". Ir jei kam nors iš kitataučių nepatinka mūsų įstatymai, tada — "lagaminas, traukinių stotis, Varšuva ar Maskva!"

— Kodėl tu taip kalbi, Laura? Prisimink mūsų valstybės istoriją, kai daugybė tautų gyveno po vienu stogu — Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Galų gale, LDK buvo Europos Sąjungos ateities prototipas, kuriame visos tautos gyvena taikiai ir draugiškai, kurdamos bendrus jaukius namus.

— Ir tu prisimink, kaip tuo pačiu laikotarpiu Varšuva engė Vilnių. XX a. pradžioje lenkai netgi pakėlė ranką prieš Lietuvą, atėmė Vilnių bei Vilniaus kraštą! Negalima pasitikėti lenkais! Jie miega ir svajoja, kaip atsiimti mūsų sostinę! Aš jau nekalbu apie Rusiją, kuri taip pat nori užkariauti ne tik Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Nenuostabu, kad mūsų prezidentė apie tai kasdien įspėja. O mes tuo tarpu keliaklupsčiaujame prieš vietinius rusus ir rusų kalba netgi rašome Rusų gatvės pavadinimą.

— O ką tau blogo padarė vietiniai rusai ar lenkai? Beje, daugelis iš jų jau ne pirmoje kartoje yra Lietuvos piliečiai. Kai kurių žmonių protėviai gyveno čia dar LDK laikais. Taigi, jie taip pat turi teisę laikyti mūsų žemę savo tėvyne ir sakyti jiems "lagaminas, traukinių stotis, Varšuva ar Maskva" tiesiog nepadoru. Galų gale, niekas nepanaikino Baudžiamojo kodekso straipsnio "dėl neapykantos kurstymo". Tautinės — taip pat... Ir šiuo gatvės pavadinimų rašymo užsienio kalbomis klausimu teismas tarė savo galutinį žodį — išteisinamąjį.

110
Tegai:
dvikalbės lentelės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Būti ar nebūti — štai mįslė

Vyrų ir moterų lygybė Lietuvoje yra santykinė sąvoka

(atnaujinta 16:54 2020.10.30)
Europos lyčių lygybės institutas paskelbė dar vieną ES valstybių narių reitingą — lyčių lygybės indeksą. Iš 29 ES narių patriarchalinė Lietuva yra šio sąrašo gale — 22 vietoje

Europos sociologų teigimu, dabartiniu tempu Lietuva pasieks vidurkį per 60 metų. Patys lietuviai to nesureikšmina ir mano, kad mūsų šalyje laikomasi lyčių lygybės, o moters laisvę renkantis profesiją ir vietą visuomenėje riboja tik jos požiūris į šeimą.

— Mykolai, pasakyk man — kaip tu vertini moteris?

— Ar čia toks keblus klausimas? Kaip normalus vyras gali elgtis su moterimi? Žinoma, su pagarba ir simpatija kolegoms darbe, o su šeimos narėmis — su meile.

— Bet jei tave, aukšto lygio specialistą, atleis iš darbo vien dėl to, kad tu vyras, o į tavo vietą paims moterį be patirties. Kaip tu į tai žiūrėsi?

— Žinoma, kad pasipiktinsiu! Ką bendro turi lyčių lygybė ir profesiniai įgūdžiai? Turėdami europietiškus lygybės ir visuotinės laisvės idealus, kartais peržengiame proto ribas. Patriarchalinėje Lietuvoje vis dar egzistuoja protėvių įstatymas, kad vyras yra šeimos maitintojas, o moteris — židinio saugotoja, namų šeimininkė. Beje, aš žinau daugybę šeimų, kuriose žmonos nedirba, yra atsidavusios namams ir vaikų auginimui. Ir kodėl gi ne, jei vyras uždirba pakankamai? Gal todėl nutiko taip, kad Lietuvoje yra daugiau dirbančių vyrų nei moterų. O kas čia blogo?

— O blogas dalykas yra tas, kad moterims mokama daug mažiau nei vyrams! Ir jų nelinkę skirti į vadovų pareigas!

— Laura, nesikarščiuok! Galvok be emocijų. Žiūrėk, mes turėjome moterį prezidentę. Dabar naująją valdžią šalyje formuos trys moterys — Ingrida Šimonytė ir dvi liberaliųjų partijų pirmininkės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė. Taip, mes taip pat turėjome moterų, kurios užimdavo Seimo pirmininkės pareigas. Aš asmeniškai žinau, kad daugelyje kompanijų moterys užima aukščiausias pareigas, net iki įmonių vadovų. O darbuotojo atlyginimą formuoja ne lytis, o darbo lygis ir sudėtingumas. Pabandykime palyginti vyrą-krovėją su moterimi-krovėja. Kaip manai, kas daugiau per pamainą pakraus?

— Žinoma, vyras! Net kvaila lyginti!

— Taip ir kitose mūsų laikų profesijose! Atlyginimo lygį lemia ne lytis, o profesionalumas. Ir visi šie argumentai apie moterų diskriminaciją iš vyrų pusės — iš piršto laužti, siekiant dar labiau sukelti nesantaiką ne tik tarp jų, bet ir šeimos santykiuose. Kaip man asmeniškai atrodo, visos mums įskiepytos "europietiškos" laisvės ir tolerancijos normos yra nukreiptos būtent į tradicinės šeimos — vyro ir moters santuokos — instituto ardymą ir sunaikinimą.

Tegai:
Lietuva, lyčių lygybė
Kodėl vaikštai be kaukės?

Į Lietuvą grįžta griežtas karantinas

(atnaujinta 15:21 2020.10.27)
Epidemiologinė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja. Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius per dieną jau skaičiuojamas šimtais

Tačiau šalies gyventojai į šiuos skaičius nebereaguoja taip baimingai, kaip pavasarį, per pirmąją koronaviruso plitimo bangą, ir netgi priešinasi griežtoms karantino priemonėms.

— Žygimantai, kodėl tu vaikštai be kaukės? Ar negirdėjaш, kad kiekvieną dieną šalyje koronavirusu suserga daugiau nei pusė tūkstančio žmonių? Visi didieji miestai jau paskelbti raudonąja zona.

— Žinai, Algirdai, kai pavasarį pas mus atėjo pirmoji koronaviruso banga, aš vykdžiau visus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus — dvi savaites sėdėjau užsidaręs namuose, bijodamas, užsidėjęs kaukę ir akinius, kartą per savaitę eidavau apsipirkti maisto prekių, bijojau balkone įkvėpti gryno oro. O šiandien, kai atvejų skaičius kelis kartus didesnis, man kažkaip vienodai rodo, baimė dėl "karūnos" beveik išnyko. Visi vieną kartą mirsim.

— Tu taip ramiai kalbi apie tai, kad net stebiuosi.

— O apie ką čia kalbėti. Lietuvos mokslų universiteto Sveikatos priežiūros vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas jau pareiškė, kad COVID-19 protrūkis Lietuvoje nebekontroliuojamas. Tai reiškia, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Dabar kiekvienas turi priimti sprendimą pats — arba bijoti ir vengti visų ir visko, arba pasikliauti savo imunitetu, užsikrėsti koronavirusu, persirgti ir ... gyventi toliau. Tačiau yra ir kita galimybė — skiepytis. Bet vakcinos Lietuvoje dar nėra. Ir pačios vakcinacijos šalininkų pasaulyje lieka vis mažiau. Prisiminkite, kiek tėvų pasaulyje atsisako skiepyti vaikus net dėl ​​tokių baisių ligų kaip tymai.

— O kaip tu pats elgsies toliau?

— Asmeniškai aš ir toliau laikysiuosi atsargumo priemonių. Be to, mano motina priklauso "rizikos grupei". Tai pagyvenęs žmogus, sergantis krūva ligų, koronaviruso smūgis gali būti lemtingas. Visada elgiausi pagal principą —  kas saugosi pats, tą ir Dievas saugo.

— O aš taip pat atidžiai stebėsiu Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. O dar atidžiau — kovos su koronaviruso pandemija priemones, kurias pasiūlys naujoji vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės. Ji jau pažadėjo skubiai peržiūrėti visą kontrolės sistemą, kurią sukūrė kadenciją baigianti "valstiečių" vyriausybė.

— Na, pažiūrėsime, kaip konservatoriai dabar kovos su virusu. Bepigu sėdėti opozicijoje ir kritikuoti, bet iš tikrųjų ką nors padaryti jau yra sunkiau. Manau, kad jei ne mūsų parlamento rinkimai, tai visuotinį karantiną derėtų įvesti dar rugsėjo pradžioje, o tada galbūt būtų buvę įmanoma kontroliuoti situaciją. Bet juk tada ant to paties Aurelijaus Verygos būtų išpilta tiek purvo, kad dabartiniai valdantieji būtų gavę dar mažiau balsų.

Tegai:
karantinas, Lietuva
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 1-osios šventės

(atnaujinta 19:14 2020.10.31)
Nuo lapkričio 1 dienos iki metų galo lieka 60 dienų, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 306-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 60 dienų.

2020 metų lapkričio 1 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Visų šventųjų diena

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją — Visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją — Vėlinės.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur — nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Pasaulinė veganų diena

Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. 1994 metais Didžiosios Britanijos veganų bendruomenei suėjo 50 metų.

Veganai — žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautinė kovos su narkomanija diena.

Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Kasmet narkotikus vartojančių žmonių amžius vis jaunėja.

Narkotikai — tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją (apnuodijimą) ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkomanija — tai liga, kuri atsiranda dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo.

Šiandien savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas.

Ši diena istorijoje

1512 metais pirmą kartą Vatikane viešai eksponuoti Mikelandželo kūriniai.

1695 — veiklą pradėjo pirmasis bankas Škotijoje — "The Bank of Scotland".

Šią dieną 1755 metais žemės drebėjimo aukomis Lisabonoje tapo mažiausiai 60 000 gyventojų; stichijos metu buvo sugriauti du trečdaliai miesto.

1894 — mirė Rusijos caras Aleksandras III, šalies monarchu tapo Nikolajus II.

1936 — Benitas Musolinis paskelbė Romos-Berlyno sąjungą.

1945 metais britai pranešė, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

1979 — gimė lenkų kilmės Lietuvos krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Šią dieną 1993 metais įsigaliojo Mastrichto sutartis, sukūrusi Europos Sąjungą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai