Nuo MG Baltic mane apima stuporas

Storų piniginių teisingumas

96
(atnaujinta 14:17 2019.02.05)
Eilinės naujienos iš teismo salės sukrėtė Lietuvos žmones. Įdomios detalės atskleistos viešojoje byloje, susijusioje su liberalais ir "MG Baltic" apie korumpuotus verslininkus ir politikus. Paaiškėjo, kad Raimondas Kurlianskis, įtariamas kyšininkavimu buvusiam Lietuvos liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui... ir toliau duoda pastarajam pinigų, net teismo proceso metu

— Mariau, mane vis dažniau ištinka stuporas, kai perskaitau žinias apie garsų korupcijos skandalą — Eligijaus Masiulio ir "MG Baltic" bylą. Žmones teisia už kyšius, o jie atvirai juokiasi teisingumo akivaizdoje ir toliau daro tą patį.

— O ko tu, Vidai, nustebai? Šiandien teismo procesas — brangus dalykas. Norėdamas įrodyti savo teisumą ar paneigti kaltinimus, turi ne tik būti tikras, kad esi teisus, bet ir pasamdyti advokatą. Ir ne paprastą, o labai brangų. Tą, kuris žino visas įstatymo spragas ir gali įrodyti, kad esi teisus. O aukštos kvalifikacijos teisininkų paslaugos yra labai brangios. Štai ir išeina, kad teismai dažniausiai ne teisybės ieško, o nusikaltėlis ir auka varžosi savo piniginių storiu.

— Pasirodo, kad jei neturi daug pinigų, nėra prasmės net kreiptis į teismą?

— Na, aš to nesakyčiau. Tokiais atvejais valstybė privalo garantuoti advokato paslaugas. Tačiau, kaip taisyklė, tai yra jauni ir nepatyrę teisininkai, neseniai baigę universitetą arba advokatai-nevykėliai, kurių netrūksta bet kurioje profesijoje. Bet geras advokatas ir brangus. Nereikia toli ieškoti įrodymų. Juk supranti, kad "MG Baltic" turi pakankamai pinigų. Jie tikriausiai turi visą teisinį skyrių, kuriame dirba puikūs teisininkai. Praėjusią savaitę pirmosios instancijos teisme jie laimėjo bylą prieš Nacionalinio saugumo ir gynybos parlamentinio komiteto vadovą Vytautą Baką. Ir visa tai priklauso tam pačiam skandalingam atvejui, kai verslas daro įtaką politikai. Taigi nenustebčiau, jei galų gale Masiulio ir "MG Baltic" byla žlugtų, o įtariamieji bus išteisinti. O kas čia tokio? Vienas verslininkas skolina paprastam liberalų partijos pirmininkui didelę sumą. Argi tai nusikaltimas? Juk tas pats Raimondas Kurlianskis taip pat galėjo paskolinti didelę sumą paprastam taksi vairuotojui Vardeniui Pavardeniui.

— Norėčiau pamatyti šį paprastą taksi vairuotoją Vardenį Pavardenį, kuriam didžiausio koncerno Lietuvoje viceprezidentas už minimalų procentą skolina 10-20 ar net 30 tūkst. eurų. Ei, verslininkai! Suteikite man paskolą su mažesnėmis nei banke palūkanomis!

— Juokiesi? Tačiau šiandien patekti į teismo salę kaip ieškovui arba atsakovui tolygu bankrotui. Kai kurios bylos gali tęstis daugelį metų — kol advokatai atims viską, ką turi. Prisimink, kiek metų Darbo partijoje truko garsioji "juodosios buhalterijos" byla. Kiek advokato paslaugos kainavo Viktorui Uspaskichui ir pačiai partijai? Bet buvo verta bylinėtis. Uspaskichas — laisvėje, jam paskirta tik bauda. Ir Darbo partija vis dar egzistuoja, nors ir su mažu prefiksu, kurį mažai kas prisimena. Bet jei paprastas mirtingasis be pinigų ir gero advokato patektų į teisiamųjų suolą pagal panašų straipsnį, jis greičiausiai jau keletą metų sėdėtų kalėjime. Kapitalizmo pasaulyje, deja, jau seniai yra teismas neturtingiesiems ir turtingiesiems.

96
Tegai:
teismas, MG Baltic
Kodėl vaikštai be kaukės?

Į Lietuvą grįžta griežtas karantinas

(atnaujinta 15:21 2020.10.27)
Epidemiologinė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja. Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius per dieną jau skaičiuojamas šimtais

Tačiau šalies gyventojai į šiuos skaičius nebereaguoja taip baimingai, kaip pavasarį, per pirmąją koronaviruso plitimo bangą, ir netgi priešinasi griežtoms karantino priemonėms.

— Žygimantai, kodėl tu vaikštai be kaukės? Ar negirdėjaш, kad kiekvieną dieną šalyje koronavirusu suserga daugiau nei pusė tūkstančio žmonių? Visi didieji miestai jau paskelbti raudonąja zona.

— Žinai, Algirdai, kai pavasarį pas mus atėjo pirmoji koronaviruso banga, aš vykdžiau visus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus — dvi savaites sėdėjau užsidaręs namuose, bijodamas, užsidėjęs kaukę ir akinius, kartą per savaitę eidavau apsipirkti maisto prekių, bijojau balkone įkvėpti gryno oro. O šiandien, kai atvejų skaičius kelis kartus didesnis, man kažkaip vienodai rodo, baimė dėl "karūnos" beveik išnyko. Visi vieną kartą mirsim.

— Tu taip ramiai kalbi apie tai, kad net stebiuosi.

— O apie ką čia kalbėti. Lietuvos mokslų universiteto Sveikatos priežiūros vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas jau pareiškė, kad COVID-19 protrūkis Lietuvoje nebekontroliuojamas. Tai reiškia, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Dabar kiekvienas turi priimti sprendimą pats — arba bijoti ir vengti visų ir visko, arba pasikliauti savo imunitetu, užsikrėsti koronavirusu, persirgti ir ... gyventi toliau. Tačiau yra ir kita galimybė — skiepytis. Bet vakcinos Lietuvoje dar nėra. Ir pačios vakcinacijos šalininkų pasaulyje lieka vis mažiau. Prisiminkite, kiek tėvų pasaulyje atsisako skiepyti vaikus net dėl ​​tokių baisių ligų kaip tymai.

— O kaip tu pats elgsies toliau?

— Asmeniškai aš ir toliau laikysiuosi atsargumo priemonių. Be to, mano motina priklauso "rizikos grupei". Tai pagyvenęs žmogus, sergantis krūva ligų, koronaviruso smūgis gali būti lemtingas. Visada elgiausi pagal principą —  kas saugosi pats, tą ir Dievas saugo.

— O aš taip pat atidžiai stebėsiu Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. O dar atidžiau — kovos su koronaviruso pandemija priemones, kurias pasiūlys naujoji vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės. Ji jau pažadėjo skubiai peržiūrėti visą kontrolės sistemą, kurią sukūrė kadenciją baigianti "valstiečių" vyriausybė.

— Na, pažiūrėsime, kaip konservatoriai dabar kovos su virusu. Bepigu sėdėti opozicijoje ir kritikuoti, bet iš tikrųjų ką nors padaryti jau yra sunkiau. Manau, kad jei ne mūsų parlamento rinkimai, tai visuotinį karantiną derėtų įvesti dar rugsėjo pradžioje, o tada galbūt būtų buvę įmanoma kontroliuoti situaciją. Bet juk tada ant to paties Aurelijaus Verygos būtų išpilta tiek purvo, kad dabartiniai valdantieji būtų gavę dar mažiau balsų.

Tegai:
karantinas, Lietuva
Drąsuoliai

Baltarusijos opozicijos europietiški apdovanojimai ir lietuviški titulai

(atnaujinta 17:53 2020.10.23)
Europos Parlamentas Sacharovo premiją skyrė Baltarusijos opozicijai, kuriai vadovauja Lietuvoje gyvenanti Svetlana Tichanovskaja, o VDU suteikė Svetlanai Aleksijevič, Koordinacinės tarybos narei ir Nobelio literatūros premijos laureatei, Garbės daktaro laipsnį

Be to, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų bendruomenė ir Seimo nario, konservatoriaus Kazio Starkevičiaus šeima įsteigė Vilties ir laisvės premiją, kuri bus įteikta Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems įvykius šalyje.

— Donatai, pasakyk tu man, mielasis, kada pradėsime mokytis baltarusių kalbos ir kada ji bus pripažinta antrąja valstybine kalba Lietuvoje?

— Ramūnai, kokias nesąmones tu kalbi? Lietuvoje buvo, yra ir bus tik viena valstybinė kalba — lietuvių. Iš kur kilo tokios mintys?

— Tai aš pastarosiomis dienomis apie protestus Baltarusijoje, apie Svetlaną Tichanovskają, kuri gyvena mūsų šalyje, beje, mūsų sąskaita, perskaičiau daugiau nei apie tai, kas vyksta pačioje Lietuvoje. Štai šiandien skaitau — Europos Parlamentas Baltarusijos opozicionieriams skyrė laisvės premiją, baltarusių rašytojai Aleksijevič suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. Kaip vyšnaitė ant torto, Lietuvos žurnalistai kartu su konservatoriumi Starkevičiumi įsteigė premiją Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems protestus. Aišku, kokiu fonu vyksta tas nušvietimas.

— O ką, tu prieš laisvę Baltarusijoje? Ar pateisini Lukašenkos režimo smurtą prieš protestuotojus?

— Manau, kad viskas, kas vyksta Baltarusijos miestų gatvėse ir aikštėse, yra grynai pačių baltarusių vidinis reikalas. Mums nereikia ten kišti nosies ir nurodyti, kur yra laisvė, o kur trūksta laisvės. Tegul jie patys ten susitvarko, mums nedalyvaujant. Aš pamenu, kokia išsigandusi Tichanovskaja atvyko į Lietuvą. Negalėjo dviejų žodžių suregzti. O dabar ji tapo drąsesnė ir, kaip man atrodo, pradėjo kalbėti žodžiais, kuriuos vartoja Starkevičiaus bendrapartiečiai.

Beje, ji atvirai kursto savo šalininkus Baltarusijoje jėga įvykdyti valstybės perversmą. O tai jau sunkus nusikaltimas. Ir ne veltui Baltarusijos valdžia jau įtraukė ją į ieškomųjų sąrašą. Taigi, mūsų valdžia ne šiaip sau globoja tokius žmones kaip Tichanovskaja, bet taip pažeidžia visas tarptautines normas. Jie patys kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus, o paskui šnypščia apie galimą beveik paties Putino kišimąsi į JAV rinkimus! Pažvelk į mūsų rinkimų "demokratinį" pobūdį! Nesu girdėjęs tokio purvo ir oponentų persekiojimo per visus 30 nepriklausomybės metų. Taigi, kaip sako rusai, nevalia kaltinti veidrodžio, jeigu veidas kreivas.

Tegai:
Lietuva, protestai, Baltarusija
Baltijos šalių vėliavos

Estija nori sukurti bendrą palydovinę programą su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 12:23 2020.10.28)
Estijos kariuomenės vadas įsitikinęs, kad jei viena iš valstybių bus užpulta, kitos dvi turėtų būti pasirengusios padėti

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Estija yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Lietuva ir Latvija, sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, praneša "ERR" portalas.

Jo nuomone, trims Baltijos šalims reikia pradėti bendrą palydovinę programą, kuri realiuoju laiku apžvelgtų, kas vyksta jų ar artimiausių kaimynų teritorijose.

"Jei vieną dieną vienai iš mūsų šalių bus sunku, jei vieną iš mūsų užpuls, tada likusios dvi turėtų būti pasirengusios nedelsiant padėti. Mobilumas yra svarbus, tai yra, kaip greitai galima perkelti jėgas, taip pat ir [to] efektas", — sakė Heremas.

Kartu kariuomenės vadas pareiškė, kad jei priešas ateitų tik į Estiją, tai jis gautų "labai skaudų atkirtį", o jei "jie sukaustytų ir ką nors darytų su Latvija ir Lietuva", tada ji negalės joms padėti.

Baltijos šalių politikai periodiškai skelbia apie "grėsmę" iš Rytų. Respublikos aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, pagrįsdamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuodamos savo teritorijose NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
karinė veikla, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija