Tačiau Lietuvoje, kuri pirmauja pagal visus "homofobijos reitingus", ne visi gyventojai pritaria tradicinių krikščioniškų šeimos vertybių paniekinimui. Net liberalų prastumtas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimo įstatymas per daugelį metų nesugebėjo pereiti pirmojo priėmimo etapo.

— Rimantai, matau, kad pastarosiomis dienomis ateidamas į darbą vilki vaivorykštės spalvos marškinėliais. Ar tu gėjus?

— Ne. Aš tik stebiu šį globalų judėjimą (šypsosi). Bet LGBT vaikinams ir merginoms esu lojalus. Mano mylima mergina yra biseksuali ir bandau ją suprasti. Kodėl tu klausi? Ar esi homofobas?!

— Žinai, aš buvau ramus dėl gėjų ir lesbiečių, bet kai pradėjo transliuoti iš kiekvieno kampo, iš televizoriaus ekranų ir laikraščių puslapių apie tai, kokie jie nelaimingi, tada kilo priešiškumo jausmas. Kam šaukti apie teisių pažeidimus, kurių iš principo nėra? Papasakok man, kur yra gėjai ar lesbietės, kurie engiami darbe ar visuomenėje? O pavieniai atvejai nieko nesako apie sistemą.

— Bet žiūrėk, visuose homofobijos įvertinimuose apie Lietuvą kalbama su nerimu. Atseit, čia nemėgsta tos pačios lyties atstovų. Štai ir tos pačios lyties asmenų santuokos įstatymas iki šiol nebuvo priimtas.

— Žinai, mielas drauge, sprendžiant iš statistinių skaičiavimų, mūsų visuomenėje yra apie 2 % LGBT žmonių. Taigi, kodėl ši agresyvi mažuma turėtų diktuoti, kokiais įstatymais turėtų vadovautis mūsų valstybė?! Mes esame krikščionys! Didžioji dauguma lietuvių išpažįsta šį tikėjimą. Ir kodėl turėtume savo įstatymuose daryti išnašas, prieštaraujančias mūsų gyvenimo būdui ir šeimos modeliams? Lai gėjai ir lesbietės daro, ką tik nori. Bet tegul jie nebando įtraukti mano vaikų ir anūkų į savo tinklus! Neduok Dieve! Priešingu atveju, mano kantrybė pasibaigs, o tada... Aš negaliu nieko garantuoti!

— Na, Algi, nesijaudink. Manau, kad tu nesmurtausi prieš žmogų, kuris gyvena pagal kitus įstatymus.

— Taip, aš esu taikus žmogus, bet tik tuo atveju, jei tai neliečia mano šeimos ir draugų. Tačiau nereikia manęs erzinti ir versti daryti tai, kas prieštarauja mano moralės principams.

Valdančioji koalicija netgi parengė įstatymo projektą, pagal kurį Lukiškių aikštė bus paskelbta šventa vieta ir skirta tik laisvės kovotojų atminimui.

— Vaidelute, kur čia tu eini su paplūdimio krepšiu? Nejaugi prie prie jūros važiuoji?

— Laura, atsipalaiduoti paplūdimyje su vaizdu į jūrą dabar galima pačiame Vilniaus centre! Ar dar negirdėjai apie genialią mūsų mero idėją — jūros paplūdimį Lukiškių aikštėje? Patikėk, netrukus ten atskris turistai iš viso pasaulio! Tai taip šaunu, guli ant smėlio, o ekrane keičiasi vaizdas į jūros pakrantę! Štai tu Žydrosios pakrantės paplūdimyje, o po kelių minučių jau Ramiajame vandenyne.

— Klausyk, bet kaip su automobiliais, pravažiuojančiais Gedemino prospektu? Jie ne tik sukuria triukšmą, bet ir teršia aplinką! Juk nemalonu degintis tokiame paplūdimyje!

— Na, aš manau, kad kitas Šimašiaus žingsnis bus uždrausti automobilių eismą šioje prospekto atkarpoje! Iš tiesų bus kažkaip nepatogu, kai turistai atvažiuos.

— Ar tau neatrodo, kad nepatogu bus aiškinti šiems turistams, kodėl dabar toje vietoje, kur buvo pakarti 1863–1864 metų sukilimo didvyriai, dabar yra pramogų zona? O ir kaip užsienio turistams patiks nuotraukos, kur, pavyzdžiui, užfiksuoti maudymosi kostiumėliais apsirengę žmonės priešais memorialą tremties aukoms prie buvusio Lietuvos KGB pastato, o dabar — genocido muziejaus? Tačiau visuomenėje vis dar vyksta aršios diskusijos, kurį paminklą įrengti Lukiškių aikštėje — Vyčio skulptūrą ar didelį partizanų bunkerio modelį. O čia jau paplūdimys su pusnuogiais žmonėmis. Gerai, kad mūsų meras nors nudistų paplūdimį atidarė toliau nuo visuomenės akių — Valakampių paplūdimyje, o ne Lukiškių aikštėje.

— O, kokie visi kritikai! Ir man labai patinka visos mero administracijos iniciatyvos! Prisimeni, kokią šaunią kompaniją jie organizavo, reklamuodami Vilniaus miestą turizmo versle? Mūsų sostinės susiejimas su "G tašku" — tai buvo super viešųjų ryšių kampanija! Tada apie tai rašė žymūs pasaulio bulvariniai leidiniai. Apie Vilnių žmonės sužinojo atokiausiuose planetos kampeliuose!

— Ar tau neatrodo, kad perskaitę panašius pranešimus apie mūsų gimtąjį miestą, skaitytojai ir žiūrovai tuose pačiuose atokiuose planetos kampeliuose tik pirštu prie smilkinio pasuks? Juk iš mūsų sostinės įvaizdžio ir istorinės praeities gali pasityčioti tik naujokas, kuriam Vilnius nėra gimtasis miestas. Iš kur atvyko Remigijus Šimašius? Laimei, šis ekstravagantiškas Vilniaus mero triukas jau sudomino viršininkus pačiame viršuje ir Seimas jau skubiai parengė įstatymo projektą, pagal kurį Lukiškių aikštė bus skirta tik kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimui įamžinti.