Kuris labiau įtikino?

Debatai tiesiogiai: kuris labiau įtikino?

87
(atnaujinta 17:42 2019.04.09)
Kandidatų į Lietuvos prezidentus debatus aptarinėja ne tik profesionalūs politologai ir apžvalgininkai, bet pirmiausia paprasti rinkėjai, nuo kurių balsų ir priklausys rinkimų rezultatai

Debatų metu nebuvo nustatyta jokių akivaizdžių skirtumų tarp kandidatų programų. Pagrindiniu kriterijumi, pagal kurį lietuviai rinks savo naująjį prezidentą, matyt, taps kandidatų ryžtas ir charakterio bruožai.

— Rimantai, tikiuosi, tu stebėjai kandidatų debatus? Ar apsisprendei, už ką balsuosi?

— Algi, nieko naujo aš neišgirdau. Lietuva ne tokia jau didinga valstybė, kad galėtų tarptautinėje arenoje diktuoti savo politiką. Mes visuomet priklausėme ir toliau priklausysime nuo lyderių — Vašingtono ir Briuselio — nuomonių. Vienintelis dalykas, kuris išskiria mūsų kandidatus, yra ryžtas priimti Vilniaus poziciją šiuo ar anuo klausimu. Pavyzdžiui, debatų metu konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė gana atsargiai kalbėjo apie JAV Izraelio suvereniteto Golano Aukštumose pripažinimą. Jos nuomone, tokiais rimtais klausimais reikėtų stengtis išlikti ant dviejų kėdžių — Europos ir Amerikos.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis labai aiškiai nurodė, jog tokia pozicija gali nukelti į vietą tarp šių kėdžių — ant grindų... Lietuva turėtų griežtai laikytis JAV, o ne Europos Sąjungos užsienio politikos. Amerika — ilgametė ir patikima Lietuvos draugė. Ir ji visuomet palaikė lietuvių demokratinius siekius, net ir sovietmečiu.

— Būtent tai ir sukelia mums sunkumų. Viena vertus, mes jokiu būdu negalime "įžeisti" Amerikos ir, kita vertus, mes esame Europos Sąjungos nariai, turime laikytis solidarumo principo visais tarptautiniais klausimais. Štai ir Šimonytė ragina visas Baltijos šalis susivienyti santykių su Rusija atžvilgiu.

O ką, JAV ir Europos atžvilgiu mes neturėtume būti vieningi? Taigi, artimiausiu metu naujo prezidento ir užsienio reikalų ministro laukia sunkmetis. Anksčiau viskas buvo aišku — JAV ir ES ne tik NATO gretose draugai, bet ir tarptautinėse rinkose. O atėjus Donaldui Trampui, Vašingtonas tapo vos ne priešu. Štai matai, ir dėl Golano Aukštumų Vašingtonas ir Briuselis nesutaria.

— Beje, tai liečia ir būsimus Lietuvos santykius su Rusija. Man atrodo, Skvernelis ketina sekti Estijos prezidentės Kersti Kajulaid pavyzdžiu: apsilankyti Maskvoje ir išsakyti Putinui viską, ką mano Lietuva. Ak, koks būtų drąsus poelgis. Šimonytė kažkaip neaiškiai atsakinėjo į klausimus apie Rusiją. Jau nekalbu apie Gitaną Nausėdą. Mano manymu, jis dar nepasiekė to politinio lygio, kad taptų prezidentu. Kol kas jis tik ekonomistas-analitikas, kuris ir toliau stebėtų procesus iš išorės.

— Manau, gegužę turėsime balsuoti ne protu, o širdimi. Kandidatų programos beveik visos panašios, todėl teks rinkti asmenybę. Saulius Skvernelis — drastiškas vyras, laikosi savo nusistovėjusių principų, eidamas premjero pareigas įrodė, jog geba vadovauti valstybei.

Ingrida Šimonytė — nuostabi politikė-vykdytoja, ji griežtai laikosi savo politinių globėjų — konservatorių — nurodymų. Bei sėkmingai tai įrodė eidama finansų ministrės pareigas. O štai Nausėda rinkėjų akyse taip ir lieka tiesiog komercinio banko patarėju. Verta tai prisiminti gegužės 12 dieną. Detaliau svarstysime jau po pirmojo turo, kai paaiškės du stipriausi kandidatai. Tada ir analizuosime ne tik jų verslinius bruožus, bet ir žmogiškąsias savybes, šeimynines vertybes, pažiūras į sportą ir pomėgius.

87
Tegai:
Lietuvos prezidento rinkimai, debatai
Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas!

Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas. Priimtas Mobilumo paketas

(atnaujinta 17:40 2020.07.10)
Europos Parlamentas neatsižvelgė į Lietuvos ir aštuonių kitų ES valstybių poreikius ir patvirtino naują Mobilumo paketą

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jau pareiškė, kad šį sprendimą apskųs Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tačiau Lietuvos vairuotojai, priešingai nei vadovybė ir vežėjų savininkai, mano, kad naujosios taisyklės apsaugos jų socialines garantijas, padidins atlyginimus ir pagerins darbo sąlygas.

— Ramūnai, Europos įstatymų leidėjai išgirdo tavo maldas ir dabar įmonei, kurioje dirbi vairuotoju, teks padidinti tavo atlyginimą iki išsivysčiusių ES šalių vairuotojų lygio.

— Taip, ir ne tik atlyginimą pakels ir sumokės visus mokesčius, bet ir apmokės kiekvieną nakvynę viešbutyje, o ne sunkvežimio kabinoje, kaip dabar dažnai nutinka. Taip, pačios įmonės patirs didelių nuostolių, todėl jų vadovų ir savininkų pajamos mažės. Tačiau paprasti vairuotojai tarpusavyje šnabžda, kad naujos taisyklės yra skirtos jų socialinėms garantijoms apsaugoti.

— Bet juk tu supranti, kad dabar mūsų Rytų Europos krovinių gabenimo kompanijos, susidūrusios su Vakarų bendrovėmis, gali tiesiog bankrutuoti. Ir tada tu gali išvis prarasti darbą.

— Bet aš to nebijau. Jei mūsų įmonė bankrutuos, aš įsidarbinsiu Vakarų Europoje. Aš moku kelias Europos šalių kalbas, daugiau nei 20 metų dirbu vairuotoju, važinėjau po visą Europą. Toks vairuotojas visur laukiamas.

— Aš manau, kad tu klysti. Priimdamas šį sprendimą dėl naujų griežtesnių taisyklių vežėjams, Europos Parlamentas dar labiau sustiprins stratifikaciją tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių. Mes tapsime dar skurdesni, o vokiečiai, prancūzai ar tie patys italai — dar turtingesni. Tapsime dar labiau priklausomi nuo Briuselio. O visi mūsų ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasipiktinimai dėl priimto sprendimo yra tik tuščiažodžiavimas. Ir grasinimai kreiptis į teismą yra juokingi. Nejaugi mūsų ministras pirmininkas mano, kad priimdami naują Mobilumo paketą Europos Parlamento teisininkai nenumatė tokios galimybės?

— Naujosiose taisyklėse man visgi labai patinka tvarka, pagal kurią kas aštuonias dienas automobilis turi grįžti į registracijos šalį. Pirma, vairuotojai dažnai sugrįš namo. Ir, antra, įmonių savininkai nebegalės daugiau sukčiauti registruodami automobilius ir faktinę jo buvimo vietą.

— Tačiau naujoji tvarka padidins tuščių, neapkrautų reisų skaičių ir netgi padidins išmetamųjų dujų kiekį į atmosferą. Ir tai turės neigiamos įtakos klimato kaitai Europoje.

— Na, tai manęs nejaudina. Vairuotojui svarbiausia yra atlyginimas, šiltas dušas ir švari lova motelyje, o ne ant čiužinio už vairuotojo sėdynės. Taip pat manau, kad mūsų apsukrūs vežėjų kompanijų savininkai ras išeitį. Gal padidins transportavimo kainas, o tai galiausiai paveiks prekių ir gaminių kainas parduotuvėse. O gal jie tiesiog paliks Europos rinką ir persikels į trečiųjų buvusios Sovietų Sąjungos stovyklos šalių rinkas.

Tegai:
krovinių vežimas
Lietuva paminėjo 767-ąsias Mindaugo karūnavimo metines

Lietuva paminėjo 767-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines

(atnaujinta 18:23 2020.07.07)
Anot metraščių, 1253 metų liepos 6 dieną didysis kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene

Lietuvos istorikai teigia, kad karūnavimo ceremonija įvyko Kernavėje, netoli dabartinio Vilniaus. Baltarusijos istorikai nurodo kitas šiuolaikinės Baltarusijos teritorijos vietas. Karalius Mindaugas laikomas pirmuoju valdovu, kuris sugebėjo suvienyti Lietuvą ir sukurti Lietuvos valstybę. Todėl nuo 1991 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši diena švenčiama kaip Valstybės diena.

— Mindaugai, sveikinu su švente ir vardadieniu. Juk tu turi vienintelio Lietuvos istorijoje karaliaus vardą.

— Ačiū tau, Laura! Apie tai man ir mama pasakojo. Kai tik pradėjau kažką suprasti. Ji taip mane ir vadino: "mano karalaitis!". Buvau sužavėtas ir eidamas į mokyklą pirmiausia susidomėjau senovine Lietuvos ir Europos istorija. Ir šiek tiek nusivyliau...

— Kodėl teko nusivilti karališkuoju vardu?

— Na, bent jau dėl to, kad dėl kažkokių priežasčių po tariamo Mindaugo karūnavimo Lietuva istoriniuose metraščiuose niekada nebuvo vadinama karalyste, o tik Didžiąja Kunigaikštyste. O kaimyninė Lenkija visada buvo karalystė. O jei prisimeni istoriją, tai turi žinoti, kad Liublino uniją 1569 metais pasirašė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Man dar mokykloje, kai apie tai perskaičiau vadovėlyje, kilo pagrįstas klausimas — XIII amžiuje Mindaugas tapo karaliumi, o XVI amžiuje Lietuva vis dar liko tik kunigaikštyste, nors ir didžiąja.

— Na, juk tu mokeisi dar sovietmečiu mokykloje ir akivaizdu, kad tų laikų istorijos vadovėliais šiandien negalima pasitikėti. Bet kai tik Lietuva vėl tapo nepriklausoma, viskas iškart susidėliojo į savo vietas. Dabar Mindaugo karūnavimą laikome Valstybės diena.

— Bet kuo čia dėti sovietiniai ar ne sovietiniai vadovėliai? Tiesiog iš mano vaikystės pasididžiavimo, kad turiu vienintelio Lietuvos karaliaus vardą, nieko nebeliko, kai daugiau sužinojau apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą ne tik iš sovietinių vadovėlių, bet ir iš Europos archyvų. Juk pats Mindaugas atsisakė karūnos grįžęs iš katalikybės į pagonybę. Ir jo mirtis įvyko ne dėl politinio sąmokslo, o tik dėl nuskriausto vyro keršto — kunigaikščio Daumanto, iš kurio Mindaugas per prievartą paėmė žmoną tik dėl to, kad ji buvo jo mirusios žmonos sesuo. Taigi, Mindaugo didvyriškumas mano akyse tuo ir pasibaigė.

Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena

Paskelbtas vaizdo įrašas apie pirmųjų Lietuvos prezidento pirmininkavimo metų akimirkas

(atnaujinta 17:28 2020.07.12)
Siužetai surinkti iš įvairių renginių ir švenčių, kuriose Gitanas Nausėda dalyvavo nuo inauguracijos

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Facebook pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos jo pirmųjų pirmininkavimo metų akimirkos.

Vaizdo įraše buvo filmuota medžiaga iš Lietuvos vadovo inauguracijos, įvairių renginių ir švenčių, kuriose jis dalyvavo, taip pat susitikimų su kitų valstybių vadovais. Vaizdo įraše galima pamatyti Baltijos šalių prezidentus Kersti Kaljulaid ir Egils Levits, Lenkijos vadovą Andrzejų Dudą, Ukrainos lyderį Vladimirą Zelenskį ir kai kuriuos kitus šalių vadovus.

Gitanas Nausėda laimėjo Lietuvos prezidento rinkimus 2019 metų gegužę, įveikdamas konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę. Jis pradėjo eiti pareigas praėjusių metų liepos 12 dieną. Šiame poste Nausėda pakeitė Dalia Grybauskaitę, kurios kadencija tesėsi dešimt metų.

Interviu Sputnik Lietuva politologas Vadimas Volovoius pažymėjo, kad Nausėda ir toliau laikosi "gerovės valstybės" idėjos, kurią paskelbė savo rinkimų programoje. Anot jo, pirmieji dabartinio valstybės vadovo metai vyko "mokomuoju režimu" ir ieškant savo vietos politinėje sistemoje.

Tegai:
Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Kaip atgimė J. Lelevelio gimnazijos stadionas — video
Lietuvos policija papasakojo apie vyriausią policijos žirgą