Priverstinės aukos

Palaiminta duodančiojo ranka

69
(atnaujinta 12:34 2019.04.30)
Lietuva ir toliau teikia humanitarinę pagalbą šalims, kurioms reikia pagalbos. Praėjusių metų pabaigoje Vilnius šiuo tikslu skyrė Ukrainai 30 tūkst. eurų

O dabar kita 100 tūkst. eurų dalis bus siunčiama Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų (IFRC) kanalais į Venesuelą, kurios ekonomika patiria krizę. Paprasti Lietuvos gyventojai nevienareikšmiškai reaguoja į tokias biudžeto išlaidas. Kai kurie mano, kad pagalba yra dieviškas dalykas, o kiti ragina vyriausybę skirti pinigus mažas pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams.

— Tomai, aš žinau, kad tu tyliai, nesireklamuodamas padedi daugeliui vienišų pagyvenusių žmonių. Perki jiems maisto produktų ir vaistų. Padedi apmokėti komunalines paslaugas. Tai darai nuoširdžiai, iš širdies. Bet pasakyk man, kaip tu reaguoji, kai mūsų vyriausybė skiria pinigus humanitarinės pagalbos forma kitoms, dažnai turtingesnėms šalims nei Lietuva?

— Rimantai, aš visada sveikinu bet kokią labdaros formą. Tačiau manau, kad tai neturėtų būti daroma visų Lietuvos gyventojų sąskaita... Štai kai jie rengia tam tikrą labdaros koncertą, renka aukas SMS žinutėmis, tai yra teisinga ir be skriaudos neturtingiesiems. Pinigus perveda tie, kas turi galimybę. Bet kai Lietuvos pensininkui pritrūksta poros eurų, kad įsigytų maisto produktų, o vyriausybė siunčia pinigus, pavyzdžiui, sudegusios Paryžiaus katedros remontui, nepritariu. Aš ypač pasipiktinęs "materialine pagalba" Ukrainos kariuomenei, kuri kariauja Donbase, šaudmenų pavidalu. Išeina, kad mes, lietuviai, savo pinigais skatiname civilių žudymą Ukrainoje?

— Tačiau mūsų vyriausybė skyrė 100 tūkst. eurų Venesuelai, kuri šiandien patiria didelę krizę. Šiam žingsniui tu taip pat nepritari?

— Venesuelos ir Ukrainos padėtis labai panaši. Tam tikros pajėgos bando destabilizuoti padėtį naftos turinčioje valstybėje. Nuversti nepageidaujamą valdžią perversmu pagal spalvotų revoliucijų scenarijų. O humanitarinė katastrofa, apie kurią trimituoja visa Vakarų žiniasklaida, yra to pasekmė. Tai tegu ir moka tie, kas "užsakė muziką". Kodėl varginga, pagal kapitalistinio pasaulio standartus, Lietuva turi iš savo gyventojų atimti trupinius, kad galėtų paremti pasaulio galingųjų politinius žaidimus? Ir jei kažkas iš Lietuvos politikų nori "padėti" paskirtajam Venesuelos vadovui Gvaidui, lai renka aukas. Žiūrėk, gal surinks net daugiau nei 100 tūkst. eurų. Tačiau tai bus nuoširdžiai paaukoti pinigai. Be to, aš patarčiau mūsų politikams, norintiems švaistytis žmonių pinigais į kairę ir į dešinę, kad pasidalintų savo asmeninėmis santaupomis su Venesuela ar ukrainiečiais.

69
Tegai:
Ukraina, humanitarinė pagalba, Lietuva
Vėl nieko gero

Lietuvos užsienio reikalų ministerija kursto baltarusius kelti protestus

(atnaujinta 15:35 2020.08.07)
Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų išvakarėse Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atvirai paragino dabartinio prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentus dalyvauti protesto akcijose iškart po rinkimų

"Diena po rinkimų ir yra pati esminė. Pačių rinkimų dieną neprognozuočiau, kad vyktų kažkas tokio ypatingo. (...) Svarbu pirmoji diena po rinkimų, kai bus paskelbti rezultatai vienokie ar kitokie. Tada labai svarbu valdžios ir opozicijos reakcija į tuos rezultatus. Čia ir matysis, kiek visuomenė subrendusi tam posūkiui, pokyčiams, kiek didesnė baimė ar negalėjimas toliau gyventi tose sąlygose, kokios yra dabar. Čia priklausys jau nuo pačių Baltarusijos žmonių ir tikrai tik jie patys gali nuspręsti", – "Žinių radijui" ketvirtadienį sakė Linkevičius.

— Lietuvos žmonėms kyla klausimas — ar Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo žodžiai nėra grubus kišimasis į kaimyninės nepriklausomos valstybės vidaus reikalus?

— Nikolajau, ar skambinai savo artimiesiems iš Baltarusijos? Ką jie šneka apie įvykius, vykstančius Baltarusijoje? Sprendžiant iš Lietuvos žiniasklaidos pateikiamos informacijos, padėtis ten labai įtempta ir gresia peraugti į tokias riaušes kaip prieš septynerius metus Kijeve.

— Jie nieko gero nepasakė. Vakar vyriausias sūnus, anksčiau tarnavęs armijoje, beveik buvo lydimas į karinės registracijos  tarnybą ir buvo informuotas, kad gali būti iškviestas į atsargos kariškių būrį. O reguliariosios armijos vienetai buvo patraukti į Minską. Mano artimieji bijo net kitą savaitgalį net išeiti iš namų. Jie sako, kad net nebalsuos.

— Man atrodo, kad mūsų užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susirūpinimas dėl Baltarusijos rinkimų skaidrumo stokos yra pagrįstas ...

— O man atrodo, kad mūsų užsienio reikalų ministerijai nederėtų daryti tokių provokuojančių pareiškimų tiesiogine prasme Baltarusijos rinkimų išvakarėse. Linkevičius kviečia baltarusius po rinkimų į barikadas? Ar jis nori, kad baltarusiai pakartotų Ukrainos "Euromaidaną", kuris paskatino kraujo praliejimą ne tik Kijeve, bet ir Ukrainos rytuose?

— Na, kodėl būtinai kraujo praliejimą? Lietuva linki tik gero baltarusiams ir kad dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka nenaudotų jėgos prieš opoziciją taikių mitingų metu.

— O ką mūsų Linas Linkevičius jau žino, kad taikūs mitingai tikrai prasidės po rinkimų? Iš kur jis įgijo tokį pasitikėjimą? Gal mūsų diplomatai Baltarusijoje jau yra pasirengę, kaip ir 2013 metais Kijeve, padėti Baltarusijos revoliucionieriams pinigais ir ginklais? Man atrodo, kad Linkevičius baltarusiams linki ne gero, o kruvinos revoliucijos! Laukiu, kol Lietuvos politikai bėgs į Minską šaukti iš opozicijos tribūnos "Šlovė Baltarusijai! Didvyriams šlovė! “.

— Manau, kad Lukašenka sandariai uždarys visas sienas ir neleis Lietuvos ir kitų politikų kurstytojams net patekti į šalį. Jis net mūsų stebėtojų neįsileido. Tik taip jis mato išgelbėjimą.

— Na, tikėkimės ir paties Lukašenkos, ir jo politinių oponentų apdairumo, kad jie neleis kraujo pralieti. Šiandien labai jaudinuosi dėl savo artimųjų ir draugų Baltarusijoje.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Linas Linkevičius
Nuo skurdžiaus iki vargšo - vos keli kepalėliai duonos

Nuo skurdžiaus iki vargšo tik keli duonos kepalėliai

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujus duomenis apie skurdą. Manipuliuojant formuluotėmis ir skaičiais skamba optimistiškos prognozės, kad "absoliučiai nuskurdusių" lietuvių mažėja

Tačiau vis daugiau yra tų, kurie iš "neturtingųjų" kategorijos nukrito žemiau "skurdo ribos" ir tapo tiesiog "neturtingi". Paprasti Lietuvos gyventojai, susipainioję tarp skaičių ir formuluočių, paneigia statistiką, žiūrėdami į savo pinigines.

— Ramute, girdėjai, kad mes — pensininkai dabar ne tokie skurdžiai. Mūsų statistai nustatė, kad esame "ne visiški vargšai", tai yra elgetos, bet tiesiog neturtingi. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas tapo geresnis. Ar jau tai pajutai?

— Miela Evelina, net tūkstantį kartų ištarusi žodį "cukrus", burnoje nepasidaro saldžiau. O visa šia statistika tikiu tiek, kiek mano protas leidžia. Jau beveik 30 metų mūsų valdžia man sako, kad kiekvienais metais gyvenimas Lietuvoje tampa geresnis ir saldesnis. Bet aš asmeniškai to niekaip nejaučiu. Kaip ir prieš dešimt ar dvidešimt metų, kai gyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo, taip ir dabar vos suduriu galą su galu. Taip, dar nebadauju, bet pasakyti, kad iš savo pajamų labai sočiai gyvenu taip pat negaliu.

— Manau, kad tu kažkaip neteisingai mąstai. Juk mūsų valdininkai ir valdovai negali mums meluoti. Jie sako, kad mes jau gyvename geriau, todėl taip ir yra. Ir jei to nepajautei, vadinasi, tai yra tavo asmeninė problema. Pažvelk, statistai apskaičiavo, kad mūsų šalyje "skurdo rizikos lygis šiais metais gali pakilti 1,1 punkto iki 21,7%, o absoliutaus skurdo lygis gali sumažėti 1,6 punkto iki 6,1%". Jie taip pat sako, kad "skurdo rizikos lygis, kai šalies gyventojo mėnesinės pajamos buvo 379 eurai, pernai buvo 20,6 proc., o absoliutus skurdo lygis, kai pajamos buvo 251 euras - 7,7 proc.".

— Evelina, ar tu pati supranti, ką sakai? Kas yra "skurdo rizikos lygis" ir "absoliutus skurdas"? Kaip suprantu, būtent jie — statistai — kalba kaip tame anekdote apie vidutinę temperatūrą ligoninėje. Kažkas karščiuoja iki 40 laipsnių, o kažkas jau atvėso morge. Vidutiniškai ligoninėje — 36,6 temperatūra... Apskritai aš laikau tokį kai kurių asmenų pasisakymus pasityčiojimu iš žmonių! Kaip galima taip akivaizdžiai meluoti ir apsimesti, kad viskas gerai.

— Na, ką dar gali veikti mūsų valdininkai be įtikinėjimų, kad gyvename vis geriau ir geriau? Taigi mūsų politikai kitų parlamento rinkimų išvakarėse mums piešia tokius gražius paveikslus, kad žadą užgniaužia. Mano anūkas kompiuteryje parodė vieną iš jų, kuris taip gražiai suokia, kad jei balsuosime už jį, tada pagal jo ekonominę programą mums iš dangaus iškart pradės kristi mana! Ir svarbiausia, kad mano anūkas tiki šiais politiko pažadais ir šaukia, kad privalau balsuoti už jį.

— Ir mano dukra džiaugiasi tuo politiku. Mes jo vardo neminėsime, kad nedarytume jam politinės reklamos, už kurią, beje, mokami dideli pinigai! Taigi šis populistas-propagandininkas visada prieš rinkimus mums žada aukso kalnus, pieno upes su meduolių krantais, o kai gauna įgaliojimus, tuoj pat —neria į krūmus ir sėdi tylesnis už vandenį iki kitų rinkimų. Tačiau nuostabiausia tai, kad aplinkiniai tiki tais pažadais ir balsuoja už jį.

— Ramuta, todėl žmonės-rinkėjai labai greitai pamiršta tokius politikų pažadus, o kai ateina laikas kitiems pažadams, jie neprisimena kas buvo praeityje ... O begėdžiai politikai-populistai tuo naudojasi. Gavę valdžią, ji įrodinėja mums tokiomis statistinėmis ataskaitomis, kad mes, pasirodo, gyvename vis geriau. Ir visa tai jų dėka.

Tegai:
politikai, skurdas
Darbininkai Vilniaus gatvėse, archyvinė nuotrauka

ULAC vadovas: ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos trečiųjų šalių

(atnaujinta 08:27 2020.08.10)
Jo manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Saulius Čaplinskas Facebook paskyroje svarsto, ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Pasak jo, vis pasigirsta tokių siūlymų.

"Iš karto sakau – nepritariu tokiems draudimams. Koronaviruso yra visur. Jau seniai aišku, kad vietinių užsikrėtimo atvejų yra daugiau, negu įvežtinių", — rašo ULAC vadovas.

Jo teigimu, prioritetas yra akcentuotis į vietinius viruso nešiotojus suteikiant žmonėms galimybę sužinoti savo COVIDo statusą, nustatant viruso cirkuliavimo grandines. O atvykstančius žmones reikia tinkamai testuoti įvairiais tyrimo metodais.

"Tai reiškia – keisti testavimo strategiją. Mano manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas", — apibendrina Čaplinskas.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar Lietuvoje galioja ekstremali situacija. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas
VMVT ignoruoja zoologijos soduose uždarytų gyvūnų riziką užsikrėsti koronavirusu
Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija"