Priverstinės aukos

Palaiminta duodančiojo ranka

68
(atnaujinta 12:34 2019.04.30)
Lietuva ir toliau teikia humanitarinę pagalbą šalims, kurioms reikia pagalbos. Praėjusių metų pabaigoje Vilnius šiuo tikslu skyrė Ukrainai 30 tūkst. eurų

O dabar kita 100 tūkst. eurų dalis bus siunčiama Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų (IFRC) kanalais į Venesuelą, kurios ekonomika patiria krizę. Paprasti Lietuvos gyventojai nevienareikšmiškai reaguoja į tokias biudžeto išlaidas. Kai kurie mano, kad pagalba yra dieviškas dalykas, o kiti ragina vyriausybę skirti pinigus mažas pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams.

— Tomai, aš žinau, kad tu tyliai, nesireklamuodamas padedi daugeliui vienišų pagyvenusių žmonių. Perki jiems maisto produktų ir vaistų. Padedi apmokėti komunalines paslaugas. Tai darai nuoširdžiai, iš širdies. Bet pasakyk man, kaip tu reaguoji, kai mūsų vyriausybė skiria pinigus humanitarinės pagalbos forma kitoms, dažnai turtingesnėms šalims nei Lietuva?

— Rimantai, aš visada sveikinu bet kokią labdaros formą. Tačiau manau, kad tai neturėtų būti daroma visų Lietuvos gyventojų sąskaita... Štai kai jie rengia tam tikrą labdaros koncertą, renka aukas SMS žinutėmis, tai yra teisinga ir be skriaudos neturtingiesiems. Pinigus perveda tie, kas turi galimybę. Bet kai Lietuvos pensininkui pritrūksta poros eurų, kad įsigytų maisto produktų, o vyriausybė siunčia pinigus, pavyzdžiui, sudegusios Paryžiaus katedros remontui, nepritariu. Aš ypač pasipiktinęs "materialine pagalba" Ukrainos kariuomenei, kuri kariauja Donbase, šaudmenų pavidalu. Išeina, kad mes, lietuviai, savo pinigais skatiname civilių žudymą Ukrainoje?

— Tačiau mūsų vyriausybė skyrė 100 tūkst. eurų Venesuelai, kuri šiandien patiria didelę krizę. Šiam žingsniui tu taip pat nepritari?

— Venesuelos ir Ukrainos padėtis labai panaši. Tam tikros pajėgos bando destabilizuoti padėtį naftos turinčioje valstybėje. Nuversti nepageidaujamą valdžią perversmu pagal spalvotų revoliucijų scenarijų. O humanitarinė katastrofa, apie kurią trimituoja visa Vakarų žiniasklaida, yra to pasekmė. Tai tegu ir moka tie, kas "užsakė muziką". Kodėl varginga, pagal kapitalistinio pasaulio standartus, Lietuva turi iš savo gyventojų atimti trupinius, kad galėtų paremti pasaulio galingųjų politinius žaidimus? Ir jei kažkas iš Lietuvos politikų nori "padėti" paskirtajam Venesuelos vadovui Gvaidui, lai renka aukas. Žiūrėk, gal surinks net daugiau nei 100 tūkst. eurų. Tačiau tai bus nuoširdžiai paaukoti pinigai. Be to, aš patarčiau mūsų politikams, norintiems švaistytis žmonių pinigais į kairę ir į dešinę, kad pasidalintų savo asmeninėmis santaupomis su Venesuela ar ukrainiečiais.

68
Tegai:
Ukraina, humanitarinė pagalba, Lietuva
Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas!

Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas. Priimtas Mobilumo paketas

(atnaujinta 17:40 2020.07.10)
Europos Parlamentas neatsižvelgė į Lietuvos ir aštuonių kitų ES valstybių poreikius ir patvirtino naują Mobilumo paketą

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jau pareiškė, kad šį sprendimą apskųs Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tačiau Lietuvos vairuotojai, priešingai nei vadovybė ir vežėjų savininkai, mano, kad naujosios taisyklės apsaugos jų socialines garantijas, padidins atlyginimus ir pagerins darbo sąlygas.

— Ramūnai, Europos įstatymų leidėjai išgirdo tavo maldas ir dabar įmonei, kurioje dirbi vairuotoju, teks padidinti tavo atlyginimą iki išsivysčiusių ES šalių vairuotojų lygio.

— Taip, ir ne tik atlyginimą pakels ir sumokės visus mokesčius, bet ir apmokės kiekvieną nakvynę viešbutyje, o ne sunkvežimio kabinoje, kaip dabar dažnai nutinka. Taip, pačios įmonės patirs didelių nuostolių, todėl jų vadovų ir savininkų pajamos mažės. Tačiau paprasti vairuotojai tarpusavyje šnabžda, kad naujos taisyklės yra skirtos jų socialinėms garantijoms apsaugoti.

— Bet juk tu supranti, kad dabar mūsų Rytų Europos krovinių gabenimo kompanijos, susidūrusios su Vakarų bendrovėmis, gali tiesiog bankrutuoti. Ir tada tu gali išvis prarasti darbą.

— Bet aš to nebijau. Jei mūsų įmonė bankrutuos, aš įsidarbinsiu Vakarų Europoje. Aš moku kelias Europos šalių kalbas, daugiau nei 20 metų dirbu vairuotoju, važinėjau po visą Europą. Toks vairuotojas visur laukiamas.

— Aš manau, kad tu klysti. Priimdamas šį sprendimą dėl naujų griežtesnių taisyklių vežėjams, Europos Parlamentas dar labiau sustiprins stratifikaciją tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių. Mes tapsime dar skurdesni, o vokiečiai, prancūzai ar tie patys italai — dar turtingesni. Tapsime dar labiau priklausomi nuo Briuselio. O visi mūsų ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasipiktinimai dėl priimto sprendimo yra tik tuščiažodžiavimas. Ir grasinimai kreiptis į teismą yra juokingi. Nejaugi mūsų ministras pirmininkas mano, kad priimdami naują Mobilumo paketą Europos Parlamento teisininkai nenumatė tokios galimybės?

— Naujosiose taisyklėse man visgi labai patinka tvarka, pagal kurią kas aštuonias dienas automobilis turi grįžti į registracijos šalį. Pirma, vairuotojai dažnai sugrįš namo. Ir, antra, įmonių savininkai nebegalės daugiau sukčiauti registruodami automobilius ir faktinę jo buvimo vietą.

— Tačiau naujoji tvarka padidins tuščių, neapkrautų reisų skaičių ir netgi padidins išmetamųjų dujų kiekį į atmosferą. Ir tai turės neigiamos įtakos klimato kaitai Europoje.

— Na, tai manęs nejaudina. Vairuotojui svarbiausia yra atlyginimas, šiltas dušas ir švari lova motelyje, o ne ant čiužinio už vairuotojo sėdynės. Taip pat manau, kad mūsų apsukrūs vežėjų kompanijų savininkai ras išeitį. Gal padidins transportavimo kainas, o tai galiausiai paveiks prekių ir gaminių kainas parduotuvėse. O gal jie tiesiog paliks Europos rinką ir persikels į trečiųjų buvusios Sovietų Sąjungos stovyklos šalių rinkas.

Tegai:
krovinių vežimas
Lietuva paminėjo 767-ąsias Mindaugo karūnavimo metines

Lietuva paminėjo 767-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines

(atnaujinta 18:23 2020.07.07)
Anot metraščių, 1253 metų liepos 6 dieną didysis kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene

Lietuvos istorikai teigia, kad karūnavimo ceremonija įvyko Kernavėje, netoli dabartinio Vilniaus. Baltarusijos istorikai nurodo kitas šiuolaikinės Baltarusijos teritorijos vietas. Karalius Mindaugas laikomas pirmuoju valdovu, kuris sugebėjo suvienyti Lietuvą ir sukurti Lietuvos valstybę. Todėl nuo 1991 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši diena švenčiama kaip Valstybės diena.

— Mindaugai, sveikinu su švente ir vardadieniu. Juk tu turi vienintelio Lietuvos istorijoje karaliaus vardą.

— Ačiū tau, Laura! Apie tai man ir mama pasakojo. Kai tik pradėjau kažką suprasti. Ji taip mane ir vadino: "mano karalaitis!". Buvau sužavėtas ir eidamas į mokyklą pirmiausia susidomėjau senovine Lietuvos ir Europos istorija. Ir šiek tiek nusivyliau...

— Kodėl teko nusivilti karališkuoju vardu?

— Na, bent jau dėl to, kad dėl kažkokių priežasčių po tariamo Mindaugo karūnavimo Lietuva istoriniuose metraščiuose niekada nebuvo vadinama karalyste, o tik Didžiąja Kunigaikštyste. O kaimyninė Lenkija visada buvo karalystė. O jei prisimeni istoriją, tai turi žinoti, kad Liublino uniją 1569 metais pasirašė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Man dar mokykloje, kai apie tai perskaičiau vadovėlyje, kilo pagrįstas klausimas — XIII amžiuje Mindaugas tapo karaliumi, o XVI amžiuje Lietuva vis dar liko tik kunigaikštyste, nors ir didžiąja.

— Na, juk tu mokeisi dar sovietmečiu mokykloje ir akivaizdu, kad tų laikų istorijos vadovėliais šiandien negalima pasitikėti. Bet kai tik Lietuva vėl tapo nepriklausoma, viskas iškart susidėliojo į savo vietas. Dabar Mindaugo karūnavimą laikome Valstybės diena.

— Bet kuo čia dėti sovietiniai ar ne sovietiniai vadovėliai? Tiesiog iš mano vaikystės pasididžiavimo, kad turiu vienintelio Lietuvos karaliaus vardą, nieko nebeliko, kai daugiau sužinojau apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą ne tik iš sovietinių vadovėlių, bet ir iš Europos archyvų. Juk pats Mindaugas atsisakė karūnos grįžęs iš katalikybės į pagonybę. Ir jo mirtis įvyko ne dėl politinio sąmokslo, o tik dėl nuskriausto vyro keršto — kunigaikščio Daumanto, iš kurio Mindaugas per prievartą paėmė žmoną tik dėl to, kad ji buvo jo mirusios žmonos sesuo. Taigi, Mindaugo didvyriškumas mano akyse tuo ir pasibaigė.

Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena
Vilnius

Į Lietuvą atvyko dvigubai daugiau žmonių, nei išvyko

(atnaujinta 16:13 2020.07.11)
Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gy­ven­­­tojų

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Birželį į Lietuvą atvyko 4206 žmonės, iš jų 2401 — tai Lietuvos pilietis, praneša Statistikos departamentas.

Tuo tarpu gegužę jų buvo tik 3069 ir 1176 atitinkamai.

Praėjusį mėnesį iš šalies išvyko 2053 žmonės, iš jų 1136 — lietuviai. Gegužę ir balandį emigravo tik 680 ir 581 žmogus. Tai galėjo būti susiję dėl koronaviruso pandemijos ir dėl to įvestų apribojimų.

Taigi birželio mėnesį Lietuvoje buvo teigiama migracija, o grįžusių žmonių buvo dvigubai daugiau nei emigravusiu.

Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2794207 nuolatinių gy­ven­­­tojų.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą tarp ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Vilnius šią situaciją gali įveikti tik kitų šalių migrantų sąskaita.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta greičiausiai augančia populiacija Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Tuo tarpu JT prognozavo, kad per 30 metų Lietuvos gyventojų skaičius bus lygus 2,1 milijono žmonių. Iš jų trečdalis bus žmonės vyresni nei 65 metai.

 

Tegai:
gyventojai, Statistikos departamentas, Lietuva
Dar šia tema
Europos Sąjungos visuomenės senėjimas
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje