Priverstinės aukos

Palaiminta duodančiojo ranka

69
(atnaujinta 12:34 2019.04.30)
Lietuva ir toliau teikia humanitarinę pagalbą šalims, kurioms reikia pagalbos. Praėjusių metų pabaigoje Vilnius šiuo tikslu skyrė Ukrainai 30 tūkst. eurų

O dabar kita 100 tūkst. eurų dalis bus siunčiama Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų (IFRC) kanalais į Venesuelą, kurios ekonomika patiria krizę. Paprasti Lietuvos gyventojai nevienareikšmiškai reaguoja į tokias biudžeto išlaidas. Kai kurie mano, kad pagalba yra dieviškas dalykas, o kiti ragina vyriausybę skirti pinigus mažas pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams.

— Tomai, aš žinau, kad tu tyliai, nesireklamuodamas padedi daugeliui vienišų pagyvenusių žmonių. Perki jiems maisto produktų ir vaistų. Padedi apmokėti komunalines paslaugas. Tai darai nuoširdžiai, iš širdies. Bet pasakyk man, kaip tu reaguoji, kai mūsų vyriausybė skiria pinigus humanitarinės pagalbos forma kitoms, dažnai turtingesnėms šalims nei Lietuva?

— Rimantai, aš visada sveikinu bet kokią labdaros formą. Tačiau manau, kad tai neturėtų būti daroma visų Lietuvos gyventojų sąskaita... Štai kai jie rengia tam tikrą labdaros koncertą, renka aukas SMS žinutėmis, tai yra teisinga ir be skriaudos neturtingiesiems. Pinigus perveda tie, kas turi galimybę. Bet kai Lietuvos pensininkui pritrūksta poros eurų, kad įsigytų maisto produktų, o vyriausybė siunčia pinigus, pavyzdžiui, sudegusios Paryžiaus katedros remontui, nepritariu. Aš ypač pasipiktinęs "materialine pagalba" Ukrainos kariuomenei, kuri kariauja Donbase, šaudmenų pavidalu. Išeina, kad mes, lietuviai, savo pinigais skatiname civilių žudymą Ukrainoje?

— Tačiau mūsų vyriausybė skyrė 100 tūkst. eurų Venesuelai, kuri šiandien patiria didelę krizę. Šiam žingsniui tu taip pat nepritari?

— Venesuelos ir Ukrainos padėtis labai panaši. Tam tikros pajėgos bando destabilizuoti padėtį naftos turinčioje valstybėje. Nuversti nepageidaujamą valdžią perversmu pagal spalvotų revoliucijų scenarijų. O humanitarinė katastrofa, apie kurią trimituoja visa Vakarų žiniasklaida, yra to pasekmė. Tai tegu ir moka tie, kas "užsakė muziką". Kodėl varginga, pagal kapitalistinio pasaulio standartus, Lietuva turi iš savo gyventojų atimti trupinius, kad galėtų paremti pasaulio galingųjų politinius žaidimus? Ir jei kažkas iš Lietuvos politikų nori "padėti" paskirtajam Venesuelos vadovui Gvaidui, lai renka aukas. Žiūrėk, gal surinks net daugiau nei 100 tūkst. eurų. Tačiau tai bus nuoširdžiai paaukoti pinigai. Be to, aš patarčiau mūsų politikams, norintiems švaistytis žmonių pinigais į kairę ir į dešinę, kad pasidalintų savo asmeninėmis santaupomis su Venesuela ar ukrainiečiais.

69
Tegai:
Ukraina, humanitarinė pagalba, Lietuva
Apklausos prieš rinkimus

Priešrinkiminės apklausos formuoja rinkėjų sąmonę

(atnaujinta 11:20 2020.09.23)
Dar vieną visuomenės nuomonės apklausą įvairiais klausimais atliko socialinių tyrimų bendrovė "Vilmorus", o rezultatus paskelbė "Lietuvos ryto" leidinys

Pažymėtina, kad dažnai tokių kompanijų atliktų apklausų rezultatai labai skiriasi. Taigi, ar verta pasitikėti tokiais socialiniais tyrimais? Ar tai nėra sąmoningas manipuliavimas rinkėjų masių sąmone lemiamo valstybės gyvenimo įvykio — Seimo rinkimų — išvakarėse?

— Mariau, ar girdėjai, kad likus trims savaitėms iki rinkimų į Seimą pagrindinių konkurentų — konservatorių, vadovaujamų Gabrieliaus Landsbergio ir "valstiečių", reitingai susilygino? Tačiau visai neseniai kitoje nuomonės apklausoje perskaičiau, kad konservatoriai besąlygiškai pirmauja reitinge ir beveik ruošiasi formuoti būsimą vyriausybę. Net prezidentas Gitanas Nausėda subtiliai užsiminė, kad norėtų, jog rinkimus į Seimą laimėtų konservatoriai.

— Linai, nustok kreipti dėmesį į šias apklausas. Prisimenu paskutinius 2016 metų rinkimus į Seimą, tada nė vienas sociologas net nekreipė dėmesio į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tačiau parašė, kad kaip visada "kova" vyks tarp konservatorių ir socialdemokratų, kurie dar nebuvo suskilę. Na, ir ką mes gavome? Didžiulį LVŽS pranašumą. Taigi, visos šios apklausos yra kai kurių politinių jėgų bandymas įtikinti ne tik savo rinkėjus, bet ir tuos, kurie dvejoja, kad jie yra patys šauniausi. Pažiūrėkite, kiek žmonių dar nėra apsisprendę net dėl ​​tokių apklausų. Tai beveik kas penktas. Be to, daugelis tiesiog nenori atsakyti į tokių apklausų klausimus. Jie bijo, kad juos užklups specialiosios tarnybos, jei jie išreikš savo politines nuostatas ar netyčia savo žodžiais įžeis tą patį prezidentą ar Lietuvos "Dalai Lamą" Vytautą Landsbergį.

— Norite pasakyti, kad visos šios apklausos yra nesąmonė?! Bet jų rezultatus komentuoja rimti žmonės — politologai ir ekonomistai. Ar nepasitikite jų nuomone?

— Visus, kaip jūs sakote, "rimtus" politologus ir ekonomistus remia valstybė arba dideli bankai. Jie negali ginčytis su darbdaviais. O kas valdo mūsų valstybę? Teisingai — tam tikros politinės jėgos, kurios yra būtent tokių apklausų užsakovės. Beje, klientas moka rimtus pinigus už šias socialines studijas. Ir ar manote, kad atlikėjas nepasaldins piliulių turtingam klientui?

— Klausant jūsų galima pamanyti, kad visi iš televizoriaus ekranų ir leidinių puslapių mums meluoja?

— Na, ne visi ir nedaug melo, o tik skiedžia melą faktais, kurie paperka. Juk, pavyzdžiui, paimkime neseniai atlikto tyrimo ištrauką, kurioje teigiama, kad Lietuvos žmonės labai pasitiki savo prezidentu Gitanu Nausėda (beveik 65 proc. apklaustųjų). Dabar pažiūrėkime, kaip rinkėjai reaguoja į Lietuvos veiksmus kaimyninės Baltarusijos atžvilgiu. Juk tai yra tarptautinės politikos sfera, už kurią atsakingas prezidentas. Taigi, 38,5 % respondentų pritaria griežtai Vilniaus pozicijai Lukašenkos vyriausybės atžvilgiu, tačiau 25 % vis dar laiko šią poziciją per sunkia, o daugiau nei 30 % Lietuvos piliečių teigė neturintys savo nuomonės šiuo klausimu. Taigi, paaiškėja, kad Nausėda pasitiki 65 %, o jo užsienio politiką palaiko mažiau nei 40 % gyventojų. Ir aš galiu jums pateikti daug tokių paslaptingų apklausų neatitikimų. Taigi, eidami į rinkimų apylinkę spalio 11 dieną, galvokite ne apie apklausų rezultatus, o žiūrėkite į kandidatų sąrašus ir "galvokite apie gėrį".

Tegai:
apklausa, rinkimai
Niūrūs debesys virš sienos

Lukašenka pasienyje pakabino spynas

(atnaujinta 17:59 2020.09.18)
Baltarusijos Respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie sienos su Lietuva ir Lenkija uždarymą bei apie sienos su Ukraina apsaugos sustiprinimą

Jis ėmėsi tokių griežtų priemonių po to, kai ES valdžia nepripažino jo teisėtu prezidentu ir pradėjo plataus masto NATO pratybas netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Lukašenka taip pat kreipėsi į šių šalių gyventojus su prašymu sustabdyti jų politikus ir neleisti sukelti karštąjį karą.

— Vladislavai, ar girdėjai? Lukašenka ketina aklinai uždaryti sieną su Lietuva! Kaip ketini savaitgaliais aplankyti savo artimuosius?

— Taip, man ši žinia yra tarsi smūgis. Tačiau pastarosiomis dienomis iš Baltarusijos valdžios tikėjausi kažko panašaus. Ir viskas dėl siautulingos mūsų ir Europos valdžios retorikos prieš Lukašenką! Tai yra jų užsienio, kaip jie patys teigia, "taiką mylinčios politikos" rezultatas! Kiek galima aiškinti baltarusiams iš Vilniaus, Varšuvos ir Briuselio, kaip jiems gyventi? Kad ir kiek kartų važiavau į Baltarusiją, ten mačiau ramius, darbščius žmones. Ir dabar visuose mūsų ekranuose kažkodėl matau agresyvią minią žmonių perkreiptais veidais, ir jie šaukia "Batka — lauk!".

— Bet juk matai, kokios tūkstančių žmonių demonstracijos vyksta visuose Baltarusijos miestuose. Tai reiškia, kad ne visi patenkinti 26 metus trunkančiu Lukašenkos valdymu.

— Per paskutinę kelionę į Baltarusiją su artimaisiais tai aptarinėjome. Ir ką jie man pasakė? Protestuoti išeina daugiausiai jauni žmonės, kuriems visada reikia išlieti energiją klubuose, o ne bulvių laukuose. O čia tokia proga — aikštes ir gatves paversti šokių aikštelėmis ir įvairiais kūrybiniais konkursais — kas garsiau riktels, gražiau apsivynios baltai-raudonu skuduru arba spjaus į policiją. Idiotizmas, kurį Vakarų politiniai strategai apgaubia gražiu "laisvės kovos" apvalkalu! Kokia čia laisvė, pasakyk tu man!

— Bet pažiūrėk į tuos pačius ukrainiečius. Juk jie pasiekė laisvę! O dabar jie kvėpuoja giliai ir savaitgaliais gali laisvai keliauti į Europos sostines, eiti į operą ar valgyti kruasanus su kava tiesiog lovoje, brangiame Europos viešbučio kambaryje.

— O dar jie gali laisvai rinkti braškes Lenkijos laukuose, laukines uogas Suomijos miškuose, ūkininkauti už euro centus Europos gamyklose. O kas jiems anksčiau draudė tai daryti? Sienos buvo atviros dar prieš Euromaidaną. Bet ne. Savo šalies ekonomiką sužlugdė, o dabar dirba Europos Sąjungos ekonomikos naudai. Tai yra pagrindinis visų maidanų uždavinys — gauti pigios darbo jėgos ir sunaikinti konkurentų ekonomiką rinkoje.

— Tačiau dabar Lukašenka atima iš baltarusių teisę laisvai judėti per sieną. Ir tai yra visų taisyklių ir nuostatų pažeidimas! Jis pats nuleidžia geležinę uždangą pasienyje.

— Na, visų pirma, jis to ėmėsi reaguodamas į "taiką mylinčią" mūsų Lino Linkevičiaus ir Gitano Nausėdos politiką, kurie jau pamiršo visas padorumo ir diplomatijos normas. Antra, nemanau, kad sienos uždarymas kažkaip paveiks paprastus baltarusius, kurių yra daug daugiau nei tų, kurie eina į mitingus. Jie tiesiog neturi laiko eikvoti savo jėgas "Baltarusijos Maidane". Ką aš galiu pasakyti? Juk pats viską matai ir supranti.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Lietuva, Baltarusija
Lietuvos rusų dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 24-osios šventės

(atnaujinta 21:41 2020.09.23)
Nuo rugsėjo 24-osios iki metų galo lieka 98 dienos, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Rugsėjo 24 yra 267-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 268-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 98 dienos.

2020 metų rugsėjo 24 dieną saulė teka 07:07, leidžiasi 19:14, dienos ilgis — 12 val. 07 min.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1621 metais Chotine (Černovcų sr.) mirė Jonas Karolis Chodkevičius, žymus Lietuvos karvedys. Gimė 1560 metais.

1706 metais Alt-Ranštato sutartimi su Švedijos karaliumi Karoliu XII Augustas II buvo priverstas atsisakyti Lenkijos ir Lietuvos sosto ir nutraukti sąjungą su Rusija.

1917 metais Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos Tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo Antanas Smetona.

1919 metais Didžioji Britanija de facto pripažino Lietuvos Vyriausybę ir Lietuvą.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Turkmėnistanas.

Taip pat 1991 metais Taline trijų Baltijos valstybių ministrai pirmininkai pirmą kartą susitiko su didžiausių pasaulio finansinių organizacijų — Europos plėtros ir rekonstrukcijos, Pasaulio ir Šiaurės šalių investicijų bankų bei Tarptautinio valiutos fondo — vadovais.

1992 metais siekiant išsaugoti Labanoro girios ir jos ežerynų kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, rytinėje Lietuvos dalyje įsteigtas Labanoro regioninis parkas.

2009 metais eidamas 68-uosius metus mirė ilgametis Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Vladimiras Jefremovas, sukūręs daug įstabių vaidmenų ir Lietuvos kine.

2010 metais Rokiškyje, ant Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko gimtojo namo Laisvės gatvėje, atidengta memorialinė lenta.

2011 metais, eidama 81-uosius metus, Vilniuje mirė pirmųjų lietuviškų filmų žvaigždė aktorė Irena Leonavičiūtė-Bratkauskienė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Gedvilas, Gedvilė, Gedvinas, Gedvinė, Geraldas, Gerardas, Haroldas, Ramūnas, Ramunė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai