Valstybės vizos

Valstybinės vizos per privačias įmones

59
(atnaujinta 15:29 2019.06.11)
Lietuvos užsienio reikalų ministerija informuoja, kad artimiausioje ateityje Lietuvos vizas visame pasaulyje išduos... privati bendrovė. Ji įsteigs vizų centrus daugiau nei 50 šalių

Pranešama, kad tokiu būdu bus gerokai supaprastintas Lietuvos vizų užsieniečiams išdavimas. Tačiau toks radikalus Užsienio reikalų ministerijos sprendimas kelia nemažai klausimų apie galimas korupcijos apraiškas tarp pačių Lietuvos gyventojų. Kodėl tai spręs privačios, o ne valstybės struktūros?

— Sauliau, mano giminaičiai — tremtinių palikuonys — ketina aplankyti savo protėvių istorinę tėvynę. Jie yra Rusijos piliečiai, gyvenantys Sibire, ir susiduria su problema, norėdami gauti Lietuvos vizą. Tai užtruks per ilgai. O jie nori Lietuvoje suspėti pamatyti savo senelį, kuris jau serga ir tuoj paliks šį pasaulį...

— Mariau, netrukus tokios problemos bus išspręstos per dvi ar tris dienas. Vienas draugas man pasakė, kad jis tapo įdomios privačios bendrovės, kuri visame pasaulyje išduos Lietuvos vizas, akcininku. Dažniausiai posovietinėje erdvėje, kurioje gyvena daugybė lietuvių tremtinių palikuonių. Todėl Lietuvos vizą bus galima gauti greičiau.

— Palaukit, kodėl privačios įmonės spręs šį klausimą? Galų gale, nuo vizų išdavimo pinigai patenka į valstybės biudžetą ir tai yra valstybės prerogatyva!

— Tačiau iš tikrųjų privatus verslas visada yra efektyvesnis. Be to, įmonė savo lėšomis atliks aiškinamąjį darbą tose šalyse, kuriose ji ketina tvarkyti Lietuvos vizas.

— Suprantu, kad privatus verslas negali būti nepelningas. Ir jei įmonė gavo sutartį tokiam atsakingam verslui, tai reiškia, kad ji žino, kokį ji gaus pelną. Tad kodėl neįmanoma įsteigti valstybei priklausančios bendrovės, kuri atliktų tą patį, bet gindama valstybės interesus, o ne privačią kišenę? Ar manai, kad korupcija yra viešųjų privačių įmonių parazitinė schema? Galų gale, ta pati įmonė greičiausiai pasieks reikiamą "greičio ir patogumo" garantą iš klientų — savo paslaugų gavėjų. Įdomu pamatyti šios bendrovės akcininkų registrą. Ar šiame sąraše yra Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų giminaičių?

— Na, tu užduodi sudėtingus klausimus... Manau, kad tau niekas į juos neatsakys. Tokiame pelningame versle, kaip vizų išdavimas, visame pasaulyje sukasi žmonės, nelabai nutolę nuo valdžios lovio. Beje, ar seniai buvai Rusijoje? Pabandyk greitai gauti Rusijos vizą. Konsulatas jums pasakys, kad prašymo išduoti vizą pateikimo laikas yra rezervuotas dviem ar trimis mėnesiams į priekį. Ir jei jūs labai skubate, tada... kreipkitės į privačią įmonę, už atitinkamą mokestį.

Ir kažkodėl privati įmonė jums labai greitai išduos vizą, o pati Rusijos valstybė, kuriai atstovauja konsulatas, to padaryti negali... Kažkaip nesueina galai... Galų gale, vizą klijuoja toje pačioje paso vietoje.

— O įdomiausia yra tai, kad žiniasklaida paskelbė būsimų komercinių centrų, išduodančių Lietuvos vizas, paslaugų įkainius. Kiekvienai vizai gauti pareiškėjas turės sumokėti papildomai 15,90 eurų, o šalyse, kuriose nėra Lietuvos ambasadų ir konsulatų, — 30 eurų. Įsivaizduokite, kokį pelną gaus ši bendrovė? Neskelbsime jos pavadinimo, kad nebūtų nemokamos reklamos.

59
Tegai:
Užsienio reikalų ministerija, Lietuva
Nesutepsi - nevažiuosi

Nesutepęs nevažiuosi

(atnaujinta 00:52 2021.02.27)
Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė visuomenės nuomonės apklausos, kurią užsakė kovotojai su korupcija, socialinių tyrimų bendrovė "Vilmorus", duomenis. Operatyvininkai domėjosi, kiek žmonių Lietuvoje mano, kad kyšis yra geriausias visų problemų sprendimas

Paaiškėjo, kad taip mano du iš trijų apklaustųjų (71 %). O tarp bendrovės vadovybės taip mano beveik kas antras žmogus (44 %). Ir tik kas ketvirtas vadovas (24 %) mano, kad norimas rezultatas gali būti pasiektas tik į kišenę ar voką įdėjus "šlamančių".

 — Laurynai, ar tau kada nors teko papirkti pareigūną, kad padėtų išspręsti problemą?

 — Ar tau, Arūnai, atsakyti sąžiningai, ar dėl statistinės apklausos? Matai, jei aš tau prisipažinsiu, kad daviau kyšį, tada iškart tapsiu potencialiu nusikaltėliu, kuris netgi gali patekti į kalėjimą. Todėl nepasitikiu visomis tokiomis apklausomis.

— Bet kaip dar operatyvininkai gali sužinoti apie korupcijos mastą šalyje?

— Manau, kad niekas nežino tikrojo masto. Juk šokolado dėžutė su konjako buteliu taip pat gali būti laikomi kyšiu. Bet be šių atributų retai kas lankosi pas gydytoją ar valdininką. Taigi, akivaizdžiai neįvertinami duomenys, kad tik du iš trijų Lietuvos gyventojų mano, jog kyšis yra geriausias būdas išspręsti problemą. Juk mūsų vyriausybė, vadovaujama konservatorių, negali paskelbti, kad korupcija Lietuvoje ir toliau klesti. Prieš kelerius metus sostinės meras Remigijus Šimašius, tik pradėjęs eiti pareigas, lobizavo 100 eurų kompensacijos už kiekvieną vaiką, lankantį privatų darželį, priėmimą. Kas turi didžiausią privačių darželių ir mokyklų tinklą mūsų šalyje? Teisingai — Austėja Landsbergienė, dabartinio užsienio reikalų ministro ir konservatorių partijos pirmininko Gabrielio Landsbergio žmona. O kas tai — kyšis ar tai kitaip vadinasi?

— Na, manau, kad šie keli milijonai iš kapitalo biudžeto privačiai bendrovei buvo tinkamai paskirstyti. Juk tai padeda iš dalies kompensuoti vietų trūkumą darželiuose.

— Ar už tuos milijonus nebuvo lengviau pastatyti naujus savivaldybės darželius ir taip išspręsti vietų trūkumo problemą?

— Baik uždavinėti man tokius provokuojančius klausimus! Nes prisišnekėsime iki to, kad konservatorius pavadinsime korumpuotų valdininkų partija!

— O kaip kitaip juos vadinti, jei ministru vėl būtų paskirtas dėl korupcijos pakliuvęs buvęs ministras Dainius Kreivys ir paskirta buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios šeimos nariai nuskambėjo "Snoro" bankroto byloje, gavo valstybinę pensiją. Ir visi prisimena šimtmečio aferas, kai buvo parduotas naftos koncernas "Mažeikių nafta" ir statyta "popierinė" naujoji Visagino AE. O KAM už pasakiškus pinigus nusipirkus "auksinius šaukštus" iš bendrovės, už kurios stovi dabartiniai valdantieji, taip pat kyla daug klausimų. Taigi, pinigai voke nebemadingi. Tai reiškia, kad korupcijos lygis Lietuvoje iš tikrųjų mažėja. Ir jūs turite tuo tikėti!

Tegai:
Lietuva, korupcija
Būti ar nebūti? Štai kur mįslė!

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

Lietuvos gyventojai pasimetę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pranešė apie daugiau nei 800 nepageidaujamų reakcijų į Lietuvoje naudojamas vakcinas "BioNTech", "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca"

Žiniasklaida teigia, kad tik apie 10% gyventojų nenori skiepytis. Tuo pat metu grupių moderatoriai socialiniuose tinkluose atlieka savo apklausas, kuriose didžioji dauguma dalyvių (iki 80 proc.) kategoriškai pareiškia atsisakantys skiepų bet kokiu pretekstu.
— Laura, ar pakeitei sprendimą atsisakyti skiepų nuo COVID-19? Aš tai pasiskiepijau ir dabar laisvai einu į darbą ir net pavasarį ketinu vykti į kelionę.

— Ne, Liepa, aš savo sprendimo nepakeičiau. Ypač po to, kai perskaičiau pranešimą, kad beveik tūkstantis žmonių po vakcinacijos pajuto "nepageidaujamas reakcijas". Mano darbas nėra susijęs su artimu bendravimu su žmonėmis, ir tikiuosi, kad koronavirusu apskritai nesusirgsiu.

— Kodėl tu tokia užsiskyrusi "antivakserė? Juk vakcina buvo sugalvota mūsų pačių labui. Vienas dalykas ramina, kad tokių užsispyrėlių yra ne daugiau kaip 10 proc. Valstybinė žiniasklaida apie tai pranešė remdamasi apklausa.

— O man atrodo, kad šios žiniasklaidos priemonės gudrauja. Didžioji dauguma mano draugų ir pažįstamų nenori skiepytis. Tai padaryti juos gali motyvuoti tik baimė prarasti darbą, jei darbdavys juos priversu. O šiaip žmonės nenori savanoriškai skiepytis. Taigi keliose socialinio tinklo Facebook grupėse, kuriose aš dalyvauju, ir yra dešimtys tūkstančių žmonių, dabar jie atlieka savo apklausas, nepriklausomai nuo valdžios įtakos. Taigi didžioji dauguma dalyvių sako, kad jie nesiskiepys jokiomis aplinkybėmis.

— Na, aš taip pat atkreipiau dėmesį į oficialios žiniasklaidos ir socialinių tinklų apklausų rezultatų skirtumus. Tai mane labai suglumino. Taip, aš suprantu, kad oficiali žiniasklaida turėtų vadovautis vyriausybės idėjoms, kurios reiškia kuo ankstesnį visuotinį gyventojų skiepijimą. Juk bus kažkaip nepatogu pranešti Briuselio valdžiai, kad lietuviai yra tokie neatsakingi ir atsisako skiepytis ir kyla tokių sinkimų.

— O mane glumina ir tai, kad socialiniuose tinkluose daugelis piktinasi, kad žmonėms nėra suteikta teisė pasirinkti, kuria vakcina skiepytis. Štai vokiečiai kategoriškai sukilo prieš daugiausiai neigiamų "nepageidaujamų reakcijų" sukeliančią vakciną "AstraZeneca". Ir daugelis Lietuvoje reikalauja iš valdžios institucijų leisti skiepytis Rusijos vakcina "Sputnik-V". Taigi, mūsų valdžia — konservatoriai ir liberalai užsispyrė, kad nepirks Rusijos vakcinos, net jei Europos valdžios institucijos pripažins jos saugumą. Toks požiūris į žmogaus pasirinkimo laisvę Lietuvoje mane glumina. Ypač kalbant apie brangiausią dalyką — sveikatą!

— Bet juk koronavirusas yra toks užkrečiamas, kad geriau pasiskiepyti vieną kartą, nei visą gyvenimą vaikščioti su kauke ir vengti žmonių.

— Na, galima pasiginčyti dėl baisaus viruso užkrečiamumo. Tarp pažįstamų turiu keletą pavyzdžių, kai vienas iš sutuoktinių susirgo, o kitas neužsikrėtė. Ir tai, nepaisant to, kad jie bute gyvena kartu ir ypač nesaugojo vieni kitų. Jie net miegojo toje pačioje lovoje. Atseit, jei jau sirgti, tai kartu. Ir įgyti  šeimyninį imunitetą. Štai taip.

Tegai:
skiepai, koronavirusas
Kerčės gatvėje, archyvinė nuotrauka

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas paragino Kijevą liautis šantažuoti Krymą vandeniu

(atnaujinta 11:52 2021.03.02)
Regionas valdo tik savo išteklius ir visi probleminiai praėjusių metų klausimai bus išspręsti kaip įmanoma greičiau, sakė politikas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Valstybės Dūmos deputatas Michailas Šeremetas paragino Kijevo valdžią nutraukti Krymo šantažą dėl vandens tiekimo per Šiaurės Krymo kanalą, nes Krymo gyventojams nereikia Ukrainos išmaldos.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Arsenas Avakovas teigė, kad Ukraina neturėtų tiekti vandens į Krymą tol, kol pusiasalis bus grąžintas Kijevo kontrolei.

"Laikas jau šiems personažams liautis šantažuoti Krymą. Krymo gyventojams nereikia išmaldos iš Ukrainos. Septyneri metai nuo to laiko, kai Ukraina nustojo tiekti vandenį į Krymą. Regionas verčiasi tik savo ištekliais ir artimiausiu metu bus išspręsti visi probleminiai praėjusių metų klausimai. Kelis kartus tai jau perėjome", — sakė Šeremetas RIA Novosti.

Pasak jo, Krymas yra klestintis regionas, o tai Kijevo politikams kelia pavydą.

"Štai kodėl jie pila purvą ant Krymo ir Rusijos", — sakė deputatas.

Krymas
© Sputnik / Константин Михальчевский

Anksčiau Ukraina per Šiaurės Krymo kanalą, einantį nuo Dniepro, aprūpino iki 85 procentų Krymo gėlo vandens poreikio. Tačiau po Krymo suvienijimo su Rusija vandens tiekimas per kanalą į respubliką buvo vienašališkai visiškai nutrauktas. Vandens tiekimo klausimas išspręstas išgaunant vandenį iš požeminių šaltinių ir natūralių rezervuarų, kurie per pastaruosius metus dėl mažo kritulių kiekio tapo gerokai seklesni.

Dėl vandens trūkumo daugelyje Krymo regionų, tarp jų Simferopolio, Jaltos ir Aluštos regionuose, į namus buvo įvestas vandentiekis. Rusijos vyriausybė parengė išsamų planą, kaip užtikrinti patikimą vandens tiekimą pusiasaliui. Jam įgyvendinti buvo skirta apie 50 milijardų rublių.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6% Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
vanduo, Ukraina, Rusija, Krymas
Dar šia tema
"Kieno Krymas?": Ukraina paskelbė Tichanovskajai ultimatumą
Kryme pareiškė, kad Šrėderis pamiršo svarbiausią dalyką vertindamas Krymo įvykius
Dėmesys Krymui. Kaip valdant Baidenui persitvarko NATO
Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM apie Krymo priklausymą