Atiduokite ginklus

Atiduokite ginklus! O jei vėl "partizaninis" karas?

82
(atnaujinta 16:46 2019.06.21)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas

Valstybės vadovė paaiškino savo veto tuo, kad niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio "teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką". Naujajame įstatyme teigiama, kad karinės padėties įvedimo atveju visi piliečių ginklai ir šaudmenys turėtų būti rekvizuojami. Kaipgi tuomet dalyvauti naujame "partizaniniame" kare, jei "rusai užpuls"?

— Jonai, juk tu aistringas medžiotojas. Turi šautuvą, karabiną ir daug šaudmenų. Kaip tu vertini naują įstatymą, pagal kurį  karo atveju iš tavęs atims visą tavo arsenalą? Juk jis tau krūvą pinigų kainavo.

— Na, aš esu žmogus, kuris laikosi įstatymų ir visuomet pasiruošęs paklusti. Per visus 30 metų, kuriuos aš medžioju, nė karto nepažeidžiau įstatymo ar taisyklių. Manau, kad Vyriausybėje ir VSD sėdi protingi žmonės, jie gerai žino, koks įstatymas  reikalingas.

Tu tik įsivaizduok, juk daugelis tų, kurie šiandien turi nuosavus šautuvus, karo atveju gali pradėti bendradarbiauti su agresoriumi! O tokių Lietuvoje visas batalionas gali prisirinkti! Juk nežinome, ką jie, ginklų savininkai, galvoja. O gal jis yra rusų šnipas, ir kai rusai ateis, taps jų bendru. Prezidentė ir VSD nuolat perspėja, kad reikia ruoštis rusų puolimui.

— O jei pasižiūrėsime iš kitos pusės? Rusai užpuola, o patriotai neturi ginklų. Kas pradės "partizaninį" karą? Eis kovoti su šakėmis ir kastuvais? Na jau ne, geriau jau tegul šautuvus turi.

— Nesijaudink. Mūsų protėviai atskleidė Krašto apsaugos ministerijai informaciją apie paslėptas ginklų atsargas, kurios išliko dar nuo "miško brolių" laikų. Manau, tos slaptavietės jau sužymėtos kariuomenės žemėlapiuose ir kilus karui greitai atsiras Antrojo pasaulinio karo laikų šaudmenų.

— Manau, kai rusai užpuls, reikia krautis daiktus ir varyt į Lenkiją.

— Į kokią dar Lenkiją? Rusai kaip tik iš Suvalkų koridoriaus pusės mus ir atkirs nuo Europos. Tik tinginys to nežino. Mūsų žvalgyba jau seniai išnagrinėjo rusų žemėlapius ir žino, iš kur jie atakuos. Tankai T-90 ir "Armata" atakuos mus iš Baltarusijos, o iš Kaliningrado srities dar vien kolona puls mus. Teks bėgti į Latviją, o iš ten keltu į Švediją ir Suomiją. Gerai dar, kad šiandien mes visi turime nuosavus automobilius, o ne vežimus su arkliais. Mūsų nepagausi!

— O kas tuomet pradės "partizaninį" karą?

— Tegul patriotai ir pradeda. O vadovaus jiems Dalia Grybauskaitė, Vytautas Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Rasa Juknevičienė. O Andrius Tapinas savo patriotiniais pasisakymais padės jiems iš miško.

— Manau, jie pirmieji pabėgs iš Lietuvos, jei kas nutiks. Išskris nuosavais lėktuvais, jokių keltų į Švediją.

82
Tegai:
"Lietuvos partizanai", ginklai
Lietuva paminėjo 767-ąsias Mindaugo karūnavimo metines

Lietuva paminėjo 767-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines

(atnaujinta 18:23 2020.07.07)
Anot metraščių, 1253 metų liepos 6 dieną didysis kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene

Lietuvos istorikai teigia, kad karūnavimo ceremonija įvyko Kernavėje, netoli dabartinio Vilniaus. Baltarusijos istorikai nurodo kitas šiuolaikinės Baltarusijos teritorijos vietas. Karalius Mindaugas laikomas pirmuoju valdovu, kuris sugebėjo suvienyti Lietuvą ir sukurti Lietuvos valstybę. Todėl nuo 1991 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši diena švenčiama kaip Valstybės diena.

— Mindaugai, sveikinu su švente ir vardadieniu. Juk tu turi vienintelio Lietuvos istorijoje karaliaus vardą.

— Ačiū tau, Laura! Apie tai man ir mama pasakojo. Kai tik pradėjau kažką suprasti. Ji taip mane ir vadino: "mano karalaitis!". Buvau sužavėtas ir eidamas į mokyklą pirmiausia susidomėjau senovine Lietuvos ir Europos istorija. Ir šiek tiek nusivyliau...

— Kodėl teko nusivilti karališkuoju vardu?

— Na, bent jau dėl to, kad dėl kažkokių priežasčių po tariamo Mindaugo karūnavimo Lietuva istoriniuose metraščiuose niekada nebuvo vadinama karalyste, o tik Didžiąja Kunigaikštyste. O kaimyninė Lenkija visada buvo karalystė. O jei prisimeni istoriją, tai turi žinoti, kad Liublino uniją 1569 metais pasirašė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Man dar mokykloje, kai apie tai perskaičiau vadovėlyje, kilo pagrįstas klausimas — XIII amžiuje Mindaugas tapo karaliumi, o XVI amžiuje Lietuva vis dar liko tik kunigaikštyste, nors ir didžiąja.

— Na, juk tu mokeisi dar sovietmečiu mokykloje ir akivaizdu, kad tų laikų istorijos vadovėliais šiandien negalima pasitikėti. Bet kai tik Lietuva vėl tapo nepriklausoma, viskas iškart susidėliojo į savo vietas. Dabar Mindaugo karūnavimą laikome Valstybės diena.

— Bet kuo čia dėti sovietiniai ar ne sovietiniai vadovėliai? Tiesiog iš mano vaikystės pasididžiavimo, kad turiu vienintelio Lietuvos karaliaus vardą, nieko nebeliko, kai daugiau sužinojau apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą ne tik iš sovietinių vadovėlių, bet ir iš Europos archyvų. Juk pats Mindaugas atsisakė karūnos grįžęs iš katalikybės į pagonybę. Ir jo mirtis įvyko ne dėl politinio sąmokslo, o tik dėl nuskriausto vyro keršto — kunigaikščio Daumanto, iš kurio Mindaugas per prievartą paėmė žmoną tik dėl to, kad ji buvo jo mirusios žmonos sesuo. Taigi, Mindaugo didvyriškumas mano akyse tuo ir pasibaigė.

Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena
Agresyvi vaivorykštė

Agresyvi vaivorykštė

(atnaujinta 16:40 2020.07.03)
LGBT aktyvistai daro spaudimą Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris praėjusiais metais rinkimų kampanijos įkarštyje žadėjo į savo švarko atlapą įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį

Dabar lesbietės (L), gėjai (G), biseksualai (B) ir transseksualai (T) reikalauja, kad garbingas šeimos vyras Gitanas Nausėda viešai palaikytų netradicines krikščioniškos Lietuvos vertybes.

— Simonai, ar tu penktadienį eisi prie Prezidentūros? Mes su draugais eisime palaikyti LGBT aktyvistų! Jie turėtų priminti prezidentui šį pažadą — palaikyti visus Lietuvos piliečių sluoksnius!

— Arūnai, aš esu krikščionis ir visiškai nepriimu jokios vertybių propagandos, nepriimtinos daugumai lietuvių. Manau, kad tokie agresyvūs LGBT vertybių skatinimo metodai neturi nieko bendra su tikrai demokratinėmis vertybėmis ir ypač su tolerancija. Kodėl mano vaikai turėtų man užduoti keblius klausimus, kurių moko visokie propagandistai? Kodėl man ant kiekvieno kampo reikia priminti, kad visuomenėje yra visokių gėjų ir lesbiečių?

— Na, jie yra lygiaverčiai mūsų valstybės piliečiai. Kodėl jie žeminami kiekviename žingsnyje tik todėl, kad jie gyvena kartu su tos pačios lyties partneriu?!

— Pateik man konkrečių pavyzdžių, o ne tuščių frazių apie žeminimus. Kas ir kur draudžia miegoti su kuo nori? Ir anksčiau aš buvau gana tolerantiškas šių kategorijų žmonėms Lietuvoje, kai jie apie tai nešaukdavo kiekviename žingsnyje ir neorganizuodavo procesijų šventose Lietuvos vietose. Bet kuo garsiau LGBT aktyvistai šauks apie savo tariamai pažeistas teises, tuo labiau jų nekęs. Socialiniuose tinkluose vis dažniau matau žmones sakant, kad jie nenorom dėl tokios agresyvios kai kurių mažumų propagandos vis labiau linksta į rasizmą ir homofobiją. O socialiniuose tinkluose vis dažniau matau vaizdo įrašus apie tai, kaip kojomis trypiama vaivorykštės vėliava! Bet tai yra baisu!

— Be abejo, baisu! Kaip galima trypti kojomis seksualinės laisvės simbolį?! Už tai vandalus reikia grūsti į kalėjimą! Tai turi būti laikoma nusikaltimu!

— Taigi, jūs dabar apsiputoję reikalaujate griežtų bausmių tiems, kurie nepriima jūsų vertybių? Ir kokiu pagrindu?! Kiek žinau, gėjų, lesbiečių ir visokių seksualinių mažumų draugų mūsų šalyje yra ne daugiau kaip 2 proc. Tai kodėl jūs galite teisti likusius devyniasdešimt aštuonis procentus?! Be to, reikalauti iš Lietuvos prezidento atvirai paremti jūsų abejotinas vertybes! Ir jei aš pamatysiu Gitaną Nausėdą su vaivorykštės ženkliuku ant krūtinės, mano pagarba jam, kaip valstybės vadovui, nukris iki nulio...

Tegai:
Gitanas Nausėda, LGBT
Supuvusios braškės

Uogos supuvo laukuose: Estija skundžiasi sezoninių darbuotojų trūkumu

(atnaujinta 22:42 2020.07.07)
Nors valdančioji koalicija susitarė dėl darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų, tai braškių augintojams padės nedaug. Didžioji dalis derliaus supuvo, o sezonas artėja prie pabaigos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Daugelis braškių supuvo laukuose, nes Estijos vyriausybė per vėlai priėmė sprendimą įleisti užsienio darbuotojus. Apie tai pranešė "ERR" portalas.

Pirmadienį koalicija pasiekė susitarimą dėl sezoninių darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų. Iki krizės galiojusi tvarka buvo papildyta medicininės saugos reikalavimais — darbuotojai iš valstybių, kuriose didelis užsikrėtimo koronavirusu skaičius, privalo laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos. Tuo tarpu Vyriausybės sprendimai dar nėra teisiškai įforminti.

Laari vienkiemio laukų savininkė Kadri Nebokat teigė, kad braškių augintojai nebuvo patenkinti šiuo sprendimu, nes uogų sezonas baigėsi ir didžioji derliaus dalis laukuose jau buvo supuvusi.

"Paskutinė galimybė nusipirkti uogų uogienėms. Į rinką patenka tai, ką pavyksta išsaugoti", — sakė ji.

Pasak Nebokat, ji prarado 80 procentų derliaus. Tai savo ruožtu reiškia, kad apyvarta sumažės 80 procentų.

"Be to, nėra iš ko mokėti darbo užmokesčio, nors darbuotojų mes vis tiek neturėjome", — sakė ji.

Taip pat Nebokat įvertino kitų metų perspektyvas.

"Pilkojo puvinio plitimas yra pakankamai aukštas, nuslopinti jo negalėsime. Pažiūrėsime, kaip augalai išgyvens šiuos metus", — sakė ji.

Pasak ūkininkės, ieškoti darbuotojų buvo labai sunku — iš 300 apskambintų žmonių tik dešimt atsiliepė. Nebokat mano, kad darbuotojai iš užsienio geriau renka uogas, nes jie geriau toleruoja rutiną. Be to, jie atvyksta į Estiją su konkrečiu tikslu — užsidirbti pinigų.

"Renkant braškes reikia nuoseklumo. Bedarbiai to neturi: žmogus dirba vieną dieną, o kitą dieną nori ilsėtis. Žmonės, kurie atvyksta dirbti, geriau ištveria rutiną. Lieka žmonės, kurie poilsio metu renka uogas, ir jauni žmonės, kurie yra įpratę užsiimti sportu, todėl yra atsakingesni", — sakė ji.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, apie braškių derliaus nuėmimo problemą dėl migrantų trūkumo paaiškėjo dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos Estijos valdžia uždraudė sezoninių darbuotojų iš Ukrainos atvykimą į respubliką. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydami išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol nebuvo išspręsta.

Tegai:
karantinas, darbo migrantai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Dėl koronaviruso pasaulyje gali nelikti kavos