Ir vėl prieš

Vėl su Lenkija draugausime prieš Rusiją?

51
(atnaujinta 17:58 2019.09.10)
Vilniuje vykusioje tarpparlamentinėje Lietuvos ir Lenkijos asamblėjoje sudarytas naujas rusofobinių valstybių aljansas. Vilnius ir Varšuva sutarė pamiršti praeities nuoskaudas dėl didelio tikslo — dabartinės Rusijos valdžios nuvertimo. Ar ilgai truks ši "draugystė", ar tai tik laikinas aljansas?

— Tadeušai, atrodo, Lietuvos lenkai atgavo ryžtą, kai Vilniaus ir Varšuvos valdžios iš naujo susidraugavo. Ir jie net užmiršo savo reikalavimus apie vardų rašybą lenkiškais rašmenimis pasuose, taip pat apie dvikalbes lenteles.

— Na, šiame istorinio vystymosi etape antirusiškas Varšuvos ir Vilniaus susivienijimas verčia užmiršti šiuos reikalavimus. Bet laikinai. Lenkai yra išdidi ir užsispyrusi tauta. Ateis laikas ir mes vėl prisiminsime šiuos reikalavimus, o gal net ir Vilniaus bei Vilniaus krašto priklausymo klausimą.

— Nori pasakyti, kad nuoskaudų negalima atleisti? O mandagumai, kuriuos lietuviai ir lenkai šiandien išsako vienas kitam, netikri? Bet pažiūrėkite, koks aukštas lygis! Susitinka mūsų šalių prezidentai, ministrai pirmininkai, parlamentarai. Du dabartinės vyriausybės ministrai yra lenkų diasporos atstovai. O Lietuvos žiniasklaida nustojo "varyti" ant Lietuvos lenkų lyderio Valdemaro Tomaševskio ir net pamiršo Georgijaus juostelę.

— Kaip žinai, visa tai atsitinka todėl, kad yra užduotis — suskaidyti Lietuvos lenkų ir rusų politinę bendruomenę. Tai pirma. Ir antra, šiandien pagrindinė užduotis Europoje yra ne kažkokių tautinių mažumų teisės Lietuvoje, bet augančios Rusijos galios tramdymas. Ir šiam tikslui, kaip ir Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kuriama nauja armija, kad būtų surengta nauja kampanija prieš Maskvą, kad Rusijos sostą užimtų naujas netikras Dmitrijus.

Štai Vilniuje nuolat vyksta susitikimai, kuriuose ieškomas kandidatas šiam vaidmeniui atlikti. Susirenka garsūs opozicionieriai į "Laisvosios Rusijos" forumus ir mąsto, kaip pašalinti dabartinę valdžią Maskvoje ir grąžinti į valdžią Rusijoje provakarietiškus politikus. Net mūsų buvęs ministras pirmininkas, o dabar Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, kalbėdamas Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinėje asamblėjoje, paragino Lietuvą ir Lenkiją "padėti Vakarams kuriant ilgalaikę Rusijos transformacijos į demokratinę valstybę strategiją".

O juk visai neseniai buvęs konservatorių lyderis spaudė lenkų tautinę mažumą Lietuvoje! Ar pameni, kaip konservatoriai spjovė į Lenkijos prezidentą Lechą Kačinskį, kai jis lankėsi Vilniuje? Ir kaip tik prieš pat katastrofą Smolenske, kurioje jis žuvo. Manai, kad jo brolis — dabartinis Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslavas Kačinskis — ir jo statytinis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda visa tai užmiršo? Ne, jie viską pamena, kaip prisimena ir Volynės žudynes. Tiesiog reikia tos pačios Ukrainos ir Lietuvos, kad Lenkija galėtų kovoti su Rusija. Ir kai tik kartu nugalėsime Putiną, Varšuva iškart prisimins tiek Stepaną Banderą, sunaikinusį lenkus, tiek tai, kad Vilnius ir Vilniaus kraštas kadaise priklausė Lenkijai.

51
Tegai:
Rusija, Lenkija, Lietuva
Nejaugi mūsų šalyje viskas taip blogai?

Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą

(atnaujinta 15:47 2020.05.29)
Tuo metu, kai dėl ekonominės krizės Lietuvoje auga bedarbių skaičius, o vyriausybė ieško lėšų vargšams paremti, prezidentas sumanė išplėsti valdininkų sąrašą

Gitanas Nausėda pasiūlė svarstyti galimybę įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę. Ir šiai pozicijai dar reikia suformuoti specialią, šiek tiek žemesnio lygio pareigūnų grupę, kuri bus atsakinga "už mokslinius tyrimus ir inovacijas vyriausybės įstaigose".

— Vytautai, štai, tu — IT technologijų ekspertas. Paaiškink man, pasauliečiui, nejaugi mūsų valstybėje taip blogai, kad norint paspartinti jau ir taip greitą mokslo ir technologijų pažangą, reikia sukurti naują tarnybą?

— Laimonai, aš dirbau beveik 30 metų ir atvirai pasakysiu, kad tokie prezidento pasiūlymai mane tik erzina. Taip, naujovės yra modernios ir būtinos. Bet pats verslas viską koreguoja ir reguliuoja. Štai ir krizė dėl koronaviruso jau parodė, ką ir kaip daryti. Bet beatodairiškai kurti naujas tarnybas, kai šalyje auga nedarbas, tikrai neracionalu. Suprantu, kad naujieji atsakingi asmenys gaus gerus atlyginimus iš valstybės biudžeto, o atsakomybė bus praskiesta tiek, kad jų darbo kokybės kontroliuoti bus beveik neįmanoma. Jie užfiksuos verslo proveržį inovacijų srityje kaip savo pergalę, o jei kažkas nepavyks, jie prisidengs  tuo pačiu verslu.

— Ir man atrodo, kad mūsų prezidentas ragina sukurti keletą šiltų vietų žmonėms, kurie yra "artimi imperatoriui ir jo aukštybės šeimos nariams". Šių ombudsmenų ir prižiūrėtojų jau turime tiek daug, kad netrukus šalyje neliks kam dirbti, liks vien pareigūnai.

— Aš manau, kad esi arti tiesos. Išties ne veltui Lietuva vadinama "švogerių kraštu". Įsikūrei pats — padėk savo giminaičiui įsikurti šiltoje vietelėje. Tai yra mūsų elito devizas. Naujoviškų technologijų sričiai dabar daug dėmesio skiriama Europos Sąjungos struktūrose. Ir tam bus skirta milžiniška pinigų suma. Na, o kad tokie pinigai nepraslystų pro "kišenę", matyt, pilkieji Lietuvos ekonomikos kardinolai taip pat sugalvojo pasiūlyti prezidentui tokią nuostabią idėją.

— Galbūt mudu klystame dėl prezidento nuoširdumo. Tik šioje situacijoje mane domina klausimas, kodėl prezidentas taip domisi klausimais, už kuriuos atsakinga tik vyriausybė. Galų gale, kaip žinote, gyvename parlamentinėje respublikoje ir prezidento atsakomybės sritis — užsienio politika ir gynyba. Tad kodėl Gitanas Nausėda teikia tokius keistus pasiūlymus? Ar jis tokiu būdu nepažeidžia pagrindinio šalies įstatymo — Konstitucijos?

Tegai:
prezidentas
Laikas reikalauti kompensacijų už BelAE

Laikas reikalauti kompensacijos BelAE

(atnaujinta 17:52 2020.05.26)
Baltarusijos AE priešininkai Lietuvoje gali ramiai miegoti — pasirašyta sutartis, pagal kurią Baltarusijos valdžia įsipareigoja nedelsdama pranešti savo kaimynams apie bet kokį pavojų ar avarinę situaciją, kuri gali kilti reaktorių veikimo metu

Atrodytų, kad ilgalaikiame Lietuvos kare prieš Astravo AE galima padėti tašką. Bet tai pagaliau bus galima spręsti tik po spalio mėnesio Seimo rinkimų.

— Ką gi, Audroniau, Lietuvą galima pasveikinti su maža, bet vis tik pergale prieš Baltarusijos AE? Girdėjau, kad aukščiausiu lygiu tarp Lietuvos ir Baltarusijos buvo pasirašytas susitarimas dėl skubaus pranešimo įvykus net pačiai mažiausiai avarijai Astravo AE?

— Dar per anksti džiaugtis, Laurynai! Kova dar nesibaigė! Nors Lietuvos valstybinė atominės energijos saugos inspekcija yra pasirašiusi sutartį su Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija, ji pareiškė, kad "nepaisant šio susitarimo, visi Lietuvos iškelti klausimai dėl aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos išlieka. kad Baltarusijos AE (BelAE) nebus pradėta eksploatuoti tol, kol bus įgyvendinti visi tarptautiniai aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos reikalavimai". Ir mes primygtinai reikalausime, kad būtų laikomasi visų saugos standartų pačiame branduoliniame objekte prie pat Lietuvos sienų.

— Na, tada turbūt turime reikalauti iš Baltarusijos valdžios institucijų, kad jie "BelAE" sukurtų dešimt ar net dvidešimt etatų ombudsmenams iš Lietuvos, kurie dieną naktį sėdės pasienyje ir stebės atominę elektrinę. Ir jiems reikia mokėti gerus vidutinio Europos dydžio atlyginimus!

— Bus dar geriau, jei Minskas sumokės mums už visas pratybas, kurios vyks Lietuvos sostinėje avarijos Astravo AE atveju. Ir šie pinigai turėtų būti nemaži. Bent jau dėl prarasto pelno už mūsų atsisakymą pirkti elektrą iš šios atominės elektrinės.

— Išties vertas dėmesio pasiūlymas! Turime konkrečiai numatyti, kad mes, pavyzdžiui, nuo 2025 metų pirksime trūkstamą elektros energiją iš kaimyninės Lenkijos. Už metus sumokėsime jai, sakykim, du milijardus. O jei pirktume tiesiai iš Astravo AE, sumokėtumėte tik vieną milijardą. Taigi, tegul baltarusiai kompensuoja mums prarastą milijardą!

— Aš siūlau visa tai surašyti į naujų politinių partijų, ketinančių dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, pasiūlymus ir programas. Ir jei kas nors nenori pasirašyti tokios naujos rezoliucijos, tada tiesiog reikia neleist jiems dalyvauti rinkimuose.

— Bravo, Audroniau! Mes reikalavome sustabdyti "BelAE" statybą, bet kai net mūsų prezidentas suprato, kad tai neįmanoma, dabar žmones išgąsdinsime nauja siaubo istorija. Dar geriau, pateikite Baltarusijos atominės elektrinės kompensavimo įstatymą, panašų į tą, kurį mes sukurpėme dėl "kompensacijos už okupaciją", ir reikalaujame jos iš Rusijos. Taigi, paaiškėja, kad Rusija mums bus skolinga milijardus už okupaciją, o Baltarusija — už tai, kad netoli mūsų sienų ji pastatė savo atominę elektrinę. Ir kai tik gausime visus šiuos didžiulius pinigus, ar gali įsivaizduoti, kaip gyvensime?!

— Visi Lietuvos gyventojai galės trejus metus nedirbti ir atostogauti Kanarų salose!

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija
Kamennyj Log, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos į Lietuvą negali patekti beveik 600 sunkvežimių

Remiantis Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenimis, labiausiai perkrautas patikrinimo punktas — Kamennyj Log

VILNIUS, birželio 1 – Sputnik. Pirmadienį prie pasienio kontrolės punktų Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė didelė sunkvežimių eilė. Tai rodo Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenys.

Pirmadienio ryto duomenimis, daugiau kaip 570 sunkvežimių negali įvažiuoti į Lietuvą. Labiausiai perkrautas patikrinimo punktas — Kamennyj Log, kur eilėje laukia daugiau nei 300 automobilių.

Beniakonių kontrolės punkte stovi 130 sunkvežimių, o Privalkoje — daugiau nei 140 automobilių.

Pasienyje su Latvija ir Ukraina eilių nėra.

Padėtis Baltarusijos ir ES pasienyje tapo sudėtingesnė po to, kai Europos šalys dėl koronaviruso pandemijos įvedė karantiną ir uždarė išorės sienos.

Respublikoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Sekmadienio duomenimis, respublikoje patvirtinti 1675 koronaviruso atvejai, 1236 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Per vieną iš Lietuvos pasienio punktų apribotas sunkiasvorių sunkvežimių judėjimas
Pasienyje su Lietuva Rusijos muitininkai sunkvežimyje su žuvimi rado gintaro