Išgyventi dėl Landsbergių šeimynėlės

Verk, kapitaliste: pelnas mažėja

52
(atnaujinta 18:00 2019.09.13)
Lietuvos verslininkai skundžiasi, kad darbo našumas atsilieka nuo atlyginimų augimo. Verslininkų teigimu, tai pablogina Lietuvos konkurencingumą pasaulio rinkose

Tačiau atlyginimus gaunantys darbuotojai laikosi kitokio požiūrio. Už gerą darbą turėtų būti mokomas padorus atlyginimas.

— Virginijau, čia perskaičiau viename verslo leidinyje, kad mūsų verslininkus liūdina sumažėjęs pelnas. Ir taip yra dėl to, kad mūsų darbuotojai labai jau daug reikalauja už savo darbą. Ar tu patenkintas savo atlyginimu?

— Na, savo atlyginimu gali būti patenkintas tik kvailys. Žinoma, visuomet norisi už savo darbą gauti šiek tiek daugiau. Štai, pavyzdžiui, čia, Lietuvoje, aš gaunu tūkstantį eurų. Bet mano draugas Vokietijoje už tą patį darbą gauna beveik dvigubai daugiau, o maisto kainos ten yra net mažesnės nei mūsų. Ir kur teisingumas? Tad aš taip pat galvoju apie išvykimą į Berlyną. Tegul mano darbdavys čia ieško kito darbuotojo.

— Bet juk verslininkai verkia, kad dėl to mažėja eksportas!

— Taip, man nerūpi globalūs šalies ekonomikos rodikliai ir jos įvaizdis pasaulio rinkose! Man svarbiausia mano šeimos, o ne mano viršininko ar ministerijose sėdinčių pareigūnų ir Seimo narių gerovė. Ir tegul už mūsų atlyginimus dirba ukrainiečiai. Jie yra pasirengę arti ištisas dienas, net už 500–600 eurų.

— Kaip nepatriotiškai tu sakai! Mes visi kartu turime nerimauti dėl Lietuvos!

— Kam? Dėl Landsbergių šeimynėlės, kuri apdėjo mokesčiais visą Lietuvą? Ar dėl prekybininkų, kurie perka prekes užsienyje ir perparduoda jas mums trigubai brangiau? Ir mes turime apmokėti jų saldų gyvenimą, o patys sunkiai dirbti už centus? O dar turime už aprūdijusius šautuvus amerikiečiams ir auksinius šaukštus generolams mokėti. Atsibodo!

— Na jau, per daug įsikarščiavai. Aš tenorėjau su tavimi aptarti globalias mūsų ekonomikos problemas, o tu viską suasmeninai. Kažkaip neteisinga.

— Jei verslininkai verkia, kad jų prekių pelningumą mažina kylantys atlyginimai, tai, kiek žinau, pelningumą sudaro ir šių verslininkų grynasis pelnas. Tegul sumažina apetitą visos Lietuvos labui. Galų gale, jie ne paskutinį skatiką atiduoda. Ir nereikia mums čia apie sąžinę pasakoti. Mes 28 metus ariame, kad Dėdulės pasaka apie "gyvenimą kaip Suomijoje" virstų realybe. Tiesa, pasaka ir lieka pasaka.

52
Tegai:
kapitalas, pelnas
Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas!

Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas. Priimtas Mobilumo paketas

(atnaujinta 17:40 2020.07.10)
Europos Parlamentas neatsižvelgė į Lietuvos ir aštuonių kitų ES valstybių poreikius ir patvirtino naują Mobilumo paketą

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jau pareiškė, kad šį sprendimą apskųs Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tačiau Lietuvos vairuotojai, priešingai nei vadovybė ir vežėjų savininkai, mano, kad naujosios taisyklės apsaugos jų socialines garantijas, padidins atlyginimus ir pagerins darbo sąlygas.

— Ramūnai, Europos įstatymų leidėjai išgirdo tavo maldas ir dabar įmonei, kurioje dirbi vairuotoju, teks padidinti tavo atlyginimą iki išsivysčiusių ES šalių vairuotojų lygio.

— Taip, ir ne tik atlyginimą pakels ir sumokės visus mokesčius, bet ir apmokės kiekvieną nakvynę viešbutyje, o ne sunkvežimio kabinoje, kaip dabar dažnai nutinka. Taip, pačios įmonės patirs didelių nuostolių, todėl jų vadovų ir savininkų pajamos mažės. Tačiau paprasti vairuotojai tarpusavyje šnabžda, kad naujos taisyklės yra skirtos jų socialinėms garantijoms apsaugoti.

— Bet juk tu supranti, kad dabar mūsų Rytų Europos krovinių gabenimo kompanijos, susidūrusios su Vakarų bendrovėmis, gali tiesiog bankrutuoti. Ir tada tu gali išvis prarasti darbą.

— Bet aš to nebijau. Jei mūsų įmonė bankrutuos, aš įsidarbinsiu Vakarų Europoje. Aš moku kelias Europos šalių kalbas, daugiau nei 20 metų dirbu vairuotoju, važinėjau po visą Europą. Toks vairuotojas visur laukiamas.

— Aš manau, kad tu klysti. Priimdamas šį sprendimą dėl naujų griežtesnių taisyklių vežėjams, Europos Parlamentas dar labiau sustiprins stratifikaciją tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių. Mes tapsime dar skurdesni, o vokiečiai, prancūzai ar tie patys italai — dar turtingesni. Tapsime dar labiau priklausomi nuo Briuselio. O visi mūsų ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasipiktinimai dėl priimto sprendimo yra tik tuščiažodžiavimas. Ir grasinimai kreiptis į teismą yra juokingi. Nejaugi mūsų ministras pirmininkas mano, kad priimdami naują Mobilumo paketą Europos Parlamento teisininkai nenumatė tokios galimybės?

— Naujosiose taisyklėse man visgi labai patinka tvarka, pagal kurią kas aštuonias dienas automobilis turi grįžti į registracijos šalį. Pirma, vairuotojai dažnai sugrįš namo. Ir, antra, įmonių savininkai nebegalės daugiau sukčiauti registruodami automobilius ir faktinę jo buvimo vietą.

— Tačiau naujoji tvarka padidins tuščių, neapkrautų reisų skaičių ir netgi padidins išmetamųjų dujų kiekį į atmosferą. Ir tai turės neigiamos įtakos klimato kaitai Europoje.

— Na, tai manęs nejaudina. Vairuotojui svarbiausia yra atlyginimas, šiltas dušas ir švari lova motelyje, o ne ant čiužinio už vairuotojo sėdynės. Taip pat manau, kad mūsų apsukrūs vežėjų kompanijų savininkai ras išeitį. Gal padidins transportavimo kainas, o tai galiausiai paveiks prekių ir gaminių kainas parduotuvėse. O gal jie tiesiog paliks Europos rinką ir persikels į trečiųjų buvusios Sovietų Sąjungos stovyklos šalių rinkas.

Tegai:
krovinių vežimas
Lietuva paminėjo 767-ąsias Mindaugo karūnavimo metines

Lietuva paminėjo 767-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines

(atnaujinta 18:23 2020.07.07)
Anot metraščių, 1253 metų liepos 6 dieną didysis kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene

Lietuvos istorikai teigia, kad karūnavimo ceremonija įvyko Kernavėje, netoli dabartinio Vilniaus. Baltarusijos istorikai nurodo kitas šiuolaikinės Baltarusijos teritorijos vietas. Karalius Mindaugas laikomas pirmuoju valdovu, kuris sugebėjo suvienyti Lietuvą ir sukurti Lietuvos valstybę. Todėl nuo 1991 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši diena švenčiama kaip Valstybės diena.

— Mindaugai, sveikinu su švente ir vardadieniu. Juk tu turi vienintelio Lietuvos istorijoje karaliaus vardą.

— Ačiū tau, Laura! Apie tai man ir mama pasakojo. Kai tik pradėjau kažką suprasti. Ji taip mane ir vadino: "mano karalaitis!". Buvau sužavėtas ir eidamas į mokyklą pirmiausia susidomėjau senovine Lietuvos ir Europos istorija. Ir šiek tiek nusivyliau...

— Kodėl teko nusivilti karališkuoju vardu?

— Na, bent jau dėl to, kad dėl kažkokių priežasčių po tariamo Mindaugo karūnavimo Lietuva istoriniuose metraščiuose niekada nebuvo vadinama karalyste, o tik Didžiąja Kunigaikštyste. O kaimyninė Lenkija visada buvo karalystė. O jei prisimeni istoriją, tai turi žinoti, kad Liublino uniją 1569 metais pasirašė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Man dar mokykloje, kai apie tai perskaičiau vadovėlyje, kilo pagrįstas klausimas — XIII amžiuje Mindaugas tapo karaliumi, o XVI amžiuje Lietuva vis dar liko tik kunigaikštyste, nors ir didžiąja.

— Na, juk tu mokeisi dar sovietmečiu mokykloje ir akivaizdu, kad tų laikų istorijos vadovėliais šiandien negalima pasitikėti. Bet kai tik Lietuva vėl tapo nepriklausoma, viskas iškart susidėliojo į savo vietas. Dabar Mindaugo karūnavimą laikome Valstybės diena.

— Bet kuo čia dėti sovietiniai ar ne sovietiniai vadovėliai? Tiesiog iš mano vaikystės pasididžiavimo, kad turiu vienintelio Lietuvos karaliaus vardą, nieko nebeliko, kai daugiau sužinojau apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą ne tik iš sovietinių vadovėlių, bet ir iš Europos archyvų. Juk pats Mindaugas atsisakė karūnos grįžęs iš katalikybės į pagonybę. Ir jo mirtis įvyko ne dėl politinio sąmokslo, o tik dėl nuskriausto vyro keršto — kunigaikščio Daumanto, iš kurio Mindaugas per prievartą paėmė žmoną tik dėl to, kad ji buvo jo mirusios žmonos sesuo. Taigi, Mindaugo didvyriškumas mano akyse tuo ir pasibaigė.

Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena
Italija

Italai įvardijo, kurių šalių šią vasarą nenori priimti turistų

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Du trečdaliai Italijos gyventojų nenori, kad Amerikos turistai šią vasarą atvyktų į jų šalį, praneša "TheLocal.it", remdamasi tyrimų bendrovės "YouGov" atlikta apklausa.

Daugiau nei 61 procentas respondentų teigė nesutiksiantys, jog į Italiją atvyktų turistai iš JAV. 57 procentai respondentų pasisakė prieš keliautojus iš Kinijos, 44 procentai prieš britus.

Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių.

Apskritai kiekvienoje šalyje 61–79 procentai respondentų šią vasarą pasisakė prieš JAV turistus. Nenorėtų priimti turistų iš Kinijos 57–77 procentai respondentų.

Tiesa, tik 17 procentų apklaustųjų amerikiečų teigė, kad yra pasirengę apsvarstyti galimybę šią vasarą praleisti atostogas Italijoje, maždaug toks pats procentas teigė, kad vyks į Prancūziją, Ispaniją ar Vokietiją.

Tačiau Švedija ir JK surinko 20 procentų balsų.

Italijoje tik 9 procentai respondentų teigė svarstantys apie atostogas JAV, 6 procentai galvoja apie Kiniją.

Italams patraukliausios šalys buvo Ispanija (23 proc.), Suomija (22 proc.) ir Norvegija (20 proc.).

Tačiau dauguma gyventojų šiais metais niekur nevyks. Remiantis neseniai atliktu Italijos viešosios nuomonės tyrimų instituto tyrimu, daugiau nei 90 procentų respondentų teigė, kad liks savo šalyje.

Tegai:
Suomija, Norvegija, Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, koronavirusas, turistai, Italija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą