Automobilių ar bankų mokestis

Automobilių ar bankų mokestis

122
(atnaujinta 17:52 2019.10.04)
Diskusijos dėl automobilių mokesčio baigėsi. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jau kategoriškai pareiškė, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos visi mėgėjai keliauti po šalį ir vežantys krovinius kelių transportu turės pakratyti piniginę

Ypač tai liečia dyzelinius automobilius. Metinės mokesčių sumos dar nebuvo atskleistos. Tik žinoma, kad jos bus "nuo kelių dešimčių iki 1400 eurų". Pasak jo, įvedus šį mokestį, valstybės iždas papilnės 29 milijonais eurų. Juk reikia kažkaip sumokėti už 30 milijonų eurų paskolą, kuri buvo paimta tam, kad būtų galima skirti 2% BVP išlaidų gynybai.

— Andriau, greičiau pirk naują mašiną! Tu jau seniai ketinai pakeisti seną dyzelinį "Passat". Nuo naujų metų seniems dyzeliniams automobiliams bus įvesti drakoniški mokesčiai, ir jis tau tikrai brangiai kainuos.

— Nejaugi jau įves? Maniau, kad iki kitų Seimo rinkimų šis klausimas bus atidėtas. Iš tikrųjų tik dėl šio sprendimo valdantieji praras daug savo gerbėjų. Tegul pinigų skolintojus-bankininkus bent šiek tiek pagnaibo!

— Tu neliesk šventųjų! Bankai yra tarsi šventa karvė Indijoje. Negalima net žiūrėti į jų pusę! Tai yra mūsų šešėlinė vyriausybė. Štai ir į Lietuvos prezidentus jie delegavo savo žmogų. Pameni, juk Gitanas Nausėda buvo SEB banko prezidento patarėjas. Taigi pagalvok kas yra kas?

— Paklausęs prezidento, kuris pasakė, kad kartu su valdančiaisiais jis sukurs "gerovės valstybę", aš beveik tuo patikėjau. Pagalvojau — pagaliau sulaukėme. Bet, matyt, vėl suklydau. Liūdna...

— Ar gali įsivaizduoti, ką reiškia bankai? Jų paprasti žmonės niekada neįveiks. Todėl kuo skubiau atsikratyk savo metalo laužo. Dabar labai apsimoka pirkti išsimokėtinai naują automobilį. Sumoki 10% pradinę įmoką nuo automobilio kainos. O vėliau — nuo 200 iki 300 eurų per mėnesį. Na, žinoma, tiek kainuoja paprasto modelio ir komplektacijos automobilis. Brangių automobilių sumos kiek kitokios. Bet, ko tau reikia? Kad lietus nelytų iš viršaus ir kad automobilis nuvežtų iš taško A į tašką B.

— Taigi aš net neturiu pinigų pradiniam įnašui.

— O tu paskaičiuok, kiek per metus išleisi senojo "Passat" remontui, ir suprasi, kad geriau vairuoti naują automobilį, kuris nesubyrės bent trejus metus. Be to, visi šiuolaikiniai automobiliai jau turi ekologijos sertifikatą. Tokiems automobiliams ir naujas mokestis bus minimalus. O tu negadinsi sau nervų dėl galimų gedimų.

— Na, aš apie tai pagalvosiu. Pasitarsiu su žmona. O gal net paskaičiuosiu, kad naudingiau keliauti viešuoju transportu ar elektriniu paspirtuku.

122
Tegai:
Saulius Skvernelis, mokestis, automobilis
Nuo skurdžiaus iki vargšo - vos keli kepalėliai duonos

Nuo skurdžiaus iki vargšo tik keli duonos kepalėliai

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujus duomenis apie skurdą. Manipuliuojant formuluotėmis ir skaičiais skamba optimistiškos prognozės, kad "absoliučiai nuskurdusių" lietuvių mažėja

Tačiau vis daugiau yra tų, kurie iš "neturtingųjų" kategorijos nukrito žemiau "skurdo ribos" ir tapo tiesiog "neturtingi". Paprasti Lietuvos gyventojai, susipainioję tarp skaičių ir formuluočių, paneigia statistiką, žiūrėdami į savo pinigines.

— Ramute, girdėjai, kad mes — pensininkai dabar ne tokie skurdžiai. Mūsų statistai nustatė, kad esame "ne visiški vargšai", tai yra elgetos, bet tiesiog neturtingi. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas tapo geresnis. Ar jau tai pajutai?

— Miela Evelina, net tūkstantį kartų ištarusi žodį "cukrus", burnoje nepasidaro saldžiau. O visa šia statistika tikiu tiek, kiek mano protas leidžia. Jau beveik 30 metų mūsų valdžia man sako, kad kiekvienais metais gyvenimas Lietuvoje tampa geresnis ir saldesnis. Bet aš asmeniškai to niekaip nejaučiu. Kaip ir prieš dešimt ar dvidešimt metų, kai gyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo, taip ir dabar vos suduriu galą su galu. Taip, dar nebadauju, bet pasakyti, kad iš savo pajamų labai sočiai gyvenu taip pat negaliu.

— Manau, kad tu kažkaip neteisingai mąstai. Juk mūsų valdininkai ir valdovai negali mums meluoti. Jie sako, kad mes jau gyvename geriau, todėl taip ir yra. Ir jei to nepajautei, vadinasi, tai yra tavo asmeninė problema. Pažvelk, statistai apskaičiavo, kad mūsų šalyje "skurdo rizikos lygis šiais metais gali pakilti 1,1 punkto iki 21,7%, o absoliutaus skurdo lygis gali sumažėti 1,6 punkto iki 6,1%". Jie taip pat sako, kad "skurdo rizikos lygis, kai šalies gyventojo mėnesinės pajamos buvo 379 eurai, pernai buvo 20,6 proc., o absoliutus skurdo lygis, kai pajamos buvo 251 euras - 7,7 proc.".

— Evelina, ar tu pati supranti, ką sakai? Kas yra "skurdo rizikos lygis" ir "absoliutus skurdas"? Kaip suprantu, būtent jie — statistai — kalba kaip tame anekdote apie vidutinę temperatūrą ligoninėje. Kažkas karščiuoja iki 40 laipsnių, o kažkas jau atvėso morge. Vidutiniškai ligoninėje — 36,6 temperatūra... Apskritai aš laikau tokį kai kurių asmenų pasisakymus pasityčiojimu iš žmonių! Kaip galima taip akivaizdžiai meluoti ir apsimesti, kad viskas gerai.

— Na, ką dar gali veikti mūsų valdininkai be įtikinėjimų, kad gyvename vis geriau ir geriau? Taigi mūsų politikai kitų parlamento rinkimų išvakarėse mums piešia tokius gražius paveikslus, kad žadą užgniaužia. Mano anūkas kompiuteryje parodė vieną iš jų, kuris taip gražiai suokia, kad jei balsuosime už jį, tada pagal jo ekonominę programą mums iš dangaus iškart pradės kristi mana! Ir svarbiausia, kad mano anūkas tiki šiais politiko pažadais ir šaukia, kad privalau balsuoti už jį.

— Ir mano dukra džiaugiasi tuo politiku. Mes jo vardo neminėsime, kad nedarytume jam politinės reklamos, už kurią, beje, mokami dideli pinigai! Taigi šis populistas-propagandininkas visada prieš rinkimus mums žada aukso kalnus, pieno upes su meduolių krantais, o kai gauna įgaliojimus, tuoj pat —neria į krūmus ir sėdi tylesnis už vandenį iki kitų rinkimų. Tačiau nuostabiausia tai, kad aplinkiniai tiki tais pažadais ir balsuoja už jį.

— Ramuta, todėl žmonės-rinkėjai labai greitai pamiršta tokius politikų pažadus, o kai ateina laikas kitiems pažadams, jie neprisimena kas buvo praeityje ... O begėdžiai politikai-populistai tuo naudojasi. Gavę valdžią, ji įrodinėja mums tokiomis statistinėmis ataskaitomis, kad mes, pasirodo, gyvename vis geriau. Ir visa tai jų dėka.

Tegai:
politikai, skurdas
Ar jau paruošėte sūnų naujiems mokslo metams?

Rugpjūtis laikas suruošti vaikus į mokyklą

(atnaujinta 17:25 2020.07.31)
Lietuvos tėvų laukia karštas metas — paruošti savo vaikus naujiems mokslo metams. Labiausiai nerimaujama dėl to, kaip prasidės pamokos dėl epidemiologinės situacijos, susijusios su koronavirusu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia tris variantus — realų grįžimą į mokyklą, mišrų realaus švietimo ir nuotolinio mokymosi derinį ir trečiąjį variantą, leidžiantį dirbti nuotoliniu būdu. Po patirties, įgytos per griežtą karantiną, tėvų ir mokytojų nuomonės apie ugdymo formas skiriasi.

— Romualda, ar jau paruošei savo sūnų naujiems mokslo metams? Pasidalink patirtimi, nes mes ruošiamės leisti dukrą į pirmą klasę ir labai jaudinamės. Tai labai atsakingas momentas ne tik jai, bet ir mums.

— Taip. Jūsų dukrai "pasisekė" pradėti savo mokyklinį gyvenimą tokiu neįprastu laikotarpiu. Iš praėjusių mokslo metų pabaigos patirties pasakysiu vieną dalyką, kuris man asmeniškai labai nepatiko mokant vaikus nuotoliniu būdu. Jame yra svarbių trūkumų. Svarbiausia, kad būdama karantine aš pati galėčiau kontroliuoti mokymosi procesą ir pamatyti, kaip mano vaikas dirba ne tik per pamokas, bet ir atlikdamas namų darbus.

— Bet mes turime dirbti, nejaugi dabar teks mesti savo darbą, kad su vaiku sėdėtume prie kompiuterio?

— Taip, tai yra pagrindinė nuotolinio valdymo problema. Tėvai turi dirbti, kad turėtų iš ko pragyventi. Ir vaikas, prižiūrimas mokytojų mokykloje, geriau mokysis, nei paliktas namuose vienas su kompiuteriu "tete-a-tete". Tikėkimės, kad Švietimo ministerija padarys teisingas išvadas iš karantino metu įgytos patirties. Iš tiesų, daugelis mokytojų nesugebėjo tinkamai organizuoti mokymosi proceso kompiuteriu. Kai kurie iš jų negalėjo to padaryti dėl prastų žinių apie šiuolaikines technologijas ir kompiuterius.

— Perskaičiau, kad ministerija beveik visą rugpjūtį skirs mokytojams, aiškins kaip organizuoti nuotolinio mokymosi procesą, jei dėl koronaviruso vėl būtų paskelbtas karantinas. Tam skirta net 12 milijonų eurų. Net įdomu, ar tėvai bus kažkaip įtraukti į šį procesą? Galų gale, mūsų nuomonė yra svarbi organizuojant vaikų mokymą nuotoliniu būdu.

— Beje, jūs tiesiog pabandykit išmokyti dukrą greitai ir teisingai prisijungti prie pamokų per skirtingas nuotolinio mokymosi platformas. Be to, pripratinkite vaiką prie dviejų dienotvarkės variantų. Jei bus karantinas, būtina protingai naudoti laiką. O jei karantino nebus, tai yra antrasis variantas, kuris turės įtakos ir jums. Juk pradinių klasių mokinius į mokyklą paprastai vežioja tėvai. Taip pat norėčiau patarti mūsų švietimo pareigūnams išbandyti du mokymo variantus šiais metais. Įdiekite vaizdo kameras klasėse ir tuo pačiu metu transliuokite pamoką klasėje internetu. Tėvai galės stebėti savo vaiko elgesį ir žinias gyvai, o jei vaikas serga, jis gali automatiškai prisijungti prie ugdymo proceso net gulėdamas lovoje. Tikiuosi, kad Švietimo ministerija išgirs mano norus.

Tegai:
karantinas, mokykla
Obuoliai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 6-osios šventės

(atnaujinta 16:03 2020.08.05)
Rugpjūčio 6 dieną Lietuvoje minimi Kristaus atsimainymas ir Obuolių krikštas

Rugpjūčio 6 yra 218-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 219-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 147 dienos.

Rugpjūčio 6 dieną minimas Kristaus atsimainymas

Atsimainymas pažodžiui reiškia pasikeitimas, persikeitimas. 

Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą, jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo.

Pagal Naująjį testamentą Jėzus ant Taboro kalno atsimainė prieš apaštalus.

"Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kuriedu kalbėjosi su Jėzumi. (...) užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: "šitas — mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite".

Taip dievas apaštalams nurodė savo sūnų ir pranešė apie būsimas Kristaus kančias. Šis įvykis krikščionims toks pat svarbus kaip ir pats Kristaus nukryžiavimas.

Taip pat šią dieną minimas Obuolių krikštas (nuo 6 iki 10 dienos)

Tikėta, kad nuo Atsimainymo motinos, turinčios mirusių vaikų, jau galinčios valgyti obuolius, nors šiaip jau obelis krėsti ir krituoliais vaišintis buvo priimta tik nuo Žolinės.

Visa gamta ir augalai yra dvasingi. Raškyti ir valgyti vaisius, augalų "vaikus", be niekur nieko nevalia. Reikia juos užganėdinti, atsiprašyti ir pirmiausia paaukoti dievams. Tam atliekamos apeigos, kurias vadina vienur Krikštais, kitur Obuolių krikštu. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo jų valgyti — sakoma, kad suvalgius dievams skirtus obuolius ar kriaušes, šie neduosią jų mirusių vaikų vėlėms. Iki šios dienos nevalia kepti ropių, obuolių ir kitų vaisių, nes galima prisišaukti ankstyvas šalnas. 

Kai kur manyta, kad per šią šventę motinos dar neturėtų vaisių valgyti, nes tą dieną Dievas dalijąs obuolius mirusiems vaikeliams, ir jeigu obuolį suvalgo motina, tai savo vaiką nuskriaudžia

Ši diena Lietuvos istorijoje

1840 metais Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu iš Vilniaus ir Gardino gubernijų buvo išbrauktas Lietuvos vardas. Šiuo žingsniu siekta galutinai ištrinti LDK atminimą iš Lietuvos bajorijos savimonės. Nuo tada iki šiol Rusijoje Baltijos valstybės nėra vadinamos atskirais vardais — carui tai buvo Šiaurės Vakarų kraštas ar paskiros gubernijos, sovietmečiu "Pribaltika".

1940 metais nacionalizuoti visi Lietuvos bankai. Nacionalizuotas Lietuvos bankas perduotas TSRS valstybiniam bankui ir tampa jo padaliniu.

Ši dieną pasaulio istorijoje

Šią dieną 1666 metais baigėsi Londoną nuniokojęs milžiniškas gaisras.

1806 metais nustojo egzistavusi Romos imperija: karūnos atsisakęs Francis (Pranciškus) II tapo Austrijos imperatoriumi Pranciškumi I.

O 1881 metų rugpjūčio 6 dieną gimė penicilino išradėjas (1928 metais), škotų bakteriologas seras Alexander Fleming (Aleksanderis Flemingas), pelnęs Nobelio medicinos premiją.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Bilvina, Bilvinas, Bilvinė, Bylotė, Daiva, Josbutas, Josbutė, Josgailas, Josgailė. Karolina, Vaidutis.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė