Vairuotojau, duok kelią NATO tankams

Vairuotojau, duok kelią NATO tankams

109
(atnaujinta 19:56 2019.10.22)
Lietuvos keliuose vis dažniau pasitaiko nestandartinių situacijų. Vairuotojai turi duoti kelią karinės technikos kolonoms. O per karines pratybas reikia būti ypač atsargiam, kad Lietuvos keliuose nesusidurtum su šarvuočiais

Kelių policija, savo ruožtu, kelia savo profesinį lygį, registruodama avarijas, susijusias su NATO šalių karine technika. Spalio 20 ir 21 dienomis, važiuodami keliais nuo jūros link Pabradės, vairuotojai turėjo būti ypač atidūs, aplenkdami beveik šimto šarvuočių ir vilkikų, gabenančių amerikiečių "Abrams" tankus, vilkstinę.

— Oho, Žygimantai, aš nufotografavau krūvą nuotraukų ir vaizdo įrašų su NATO karine technika, judančia Lietuvos keliais! Tai buvo nuostabu! Buvau toks sužavėtas, kad du kartus vos neįsirėžiau į vieną iš Amerikos šarvuočių.

— Laimei tavo susitikimas su NATO šarvuočiais baigėsi taikiai. Ar skaitei internete pranešimus apie tai, kiek eismo įvykių jau sukėlė drąsūs mūsų sąjungininkų kareiviai Lietuvos keliuose? Ar bent pats supranti, kiek tau kainuotų susidūrimas su NATO šarvuočiu?

— Įdomu, kaip draudimo bendrovės įvertina žalą, padarytą avarijų, kuriose kalti kariškiai, metu?

— Aš apie tai nieko negirdėjau. Bet manau, kad mūsų teisėsaugos institucijos greičiausiai neišdrįstų bausti NATO vairuotojo, net jei jis ir būtų kaltas dėl avarijos Lietuvoje. Juk supranti, kad JAV, Vokietijos, Olandijos ar Italijos kariai čia veikia kaip mūsų gynėjai nuo Rusijos, o tai reiškia, kad a priori jie negali būti dėl nieko kalti! Jie jau rizikuoja savo gyvybe dėl mūsų Lietuvos žemės!

— Taip... Prisimenu, kad Lietuvos Seimas ir vyriausybė netgi priėmė atitinkamas mūsų įstatymų pataisas, atleidžiančias NATO karius nuo bet kokios atsakomybės. Mūsų tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo netgi didžiavosi, kai ragino prezidentą ir JAV vyriausybę dislokuoti Lietuvoje nuolatiniam buvimui NATO bazę.

— Taip, NATO kariai yra neteisiami Lietuvos žemėje. Bet tu, Modestai, gali susimokėti už savo smalsumą.

— Kaip?

— Sakei, kad važiuodamas pro amerikiečių šarvuočių koloną, padarei krūvą nuotraukų ir vaizdo įrašų. Bet tai galima suprasti kaip šnipinėjimą! Tu fotografavai "Abrams" tankus, kurie yra slapti, ir įrangos numerius, pagal kuriuos galite nustatyti, iš kurių NATO padalinių šarvuočiai atvyko į Lietuvą. O tai visada yra karinė paslaptis! Taigi, dabar gali būti lengvai priskirtas prie Rusijos šnipų. Kas žino, ar tik nepersiuntei nuotraukų ir vaizdo įrašų tiesiogiai į Kremlių elektroniniu paštu. Taigi, jei nenori turėti rūpesčių, kuo greičiau ištrink šias nuotraukas ir vaizdo įrašus ir niekam daugiau apie juos nepasakok. Ir net nesiartink prie kolonų, gabenančių NATO įrangą. Ir automobilis liks sveikas, ir nervai.

109
Tegai:
šarvuočiai, keliai, Lietuva
Ne visi paprasti lietuviai palaiko Abiejų tautų Konstituciją

Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją

(atnaujinta 22:41 2021.05.05)
Tuo metu, kai valdantysis Lietuvos elitas rodo mandagumą Lenkijos valdžiai ir pompastiškai švenčia 230-ąsias Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos metines, ne visi paprasti lietuviai palaiko Vilniaus ir Varšuvos suartėjimą

— Dimanai, laimingos šventės tau! Pirmoji Europos Sąjungos Konstitucija, su kuria mūsų šalis yra tiesiogiai susijusi.

— Tadeušai, kodėl tu toks laimingas? Asmeniškai aš, išskyrus siautulingą rusofobiją, nematau džiaugsmo eiliniame Lenkijos ir Lietuvos suartėjime. Pirmiausia prisiminkime, kaip valdantieji liberalieji konservatoriai žvelgia į vietos lenkus. Ar pameni skandalą su šou atstovu, buvusiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, kuris prieš rinkimus paragino nužudyti (!) lenkų lyderį Valdemarą Tomaševskį ir sušaudyti jo šalininkus? Tie patys konservatoriai tik nusišypsojo, o Generalinė prokuratūra šiame raginime nužudyti net nematė nusikalstamos veikos. Bet kai "palietė" LGBT atstovą Seime, jie nedelsdami iškėlė baudžiamąsias bylas ir rado nusikalstamą veiką. Tad labai abejoju, kad lietuviai pagal įsakymą vėl pradės mylėti vietinius lenkus.

— Na, tai yra bendra mūsų istorija. Juk Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė prieš 230 metų gyveno taikiai ir draugiškai.

— O kiek ilgai galiojo ta garsioji Konstitucija? Tik 19 mėnesių. Taigi, net tais senovės laikais lenkų ir lietuvių draugystė truko neilgai. Taigi, šiandien aš asmeniškai matau tik vieną momentą, jungiantį ne tik abi mūsų valstybes, bet ir Latviją, Estiją ir Ukrainą. Tai yra nežabota neapykanta Maskvai. Bendrai mūsų interesai skiriasi. Kaip pavyzdys — tų pačių latvių ir estų požiūris į mūsų boikotuojamą Baltarusijos atominės elektrinę. Be to, galima pateikti daugybę pavyzdžių, pagal kuriuos "baltų vienybė" yra nedidelės dalies politinio elito sukurtas mitas.

— Tikriausiai dėl kažko esi teisus. Dauguma lietuvių, švelniai tariant, nemėgsta vietinių lenkų. Iki šiol daugeliui jų žemės negrąžino. Aš taip pat prisimenu, kiek purvo tie patys konservatoriai pylė ant lenkų lyderių per rinkimų kampaniją rajonuose, kuriuose daugiausia gyvena lenkų mažumos atstovai. Ir dabar ta pati Ingrida Šimonytė apsikabina su Lenkijos ministru pirmininku ir prisiekia jam "amžiną meilę". Visa tai yra kažkaip nenuoširdu.

— Matai, net pats tai pajautei. Ir dar atidžiau pažvelk į šią "rytų rusofobų sąjungą". Kas ten yra? Tai yra visi dabartinės Europos Sąjungos išlaikytiniai. Pagrindinės ES šalys donorės bando kaip nors pagerinti santykius su Maskva, o Baltijos šalių limitrofai sunaikina šias pastangas. Beje, apie kokią šiltą Varšuvos ir Vilniaus draugystę galime kalbėti, kai Lenkijoje pažeidžiamos LGBT teisės, o Lietuvoje, priešingai, tai yra svarbiausia valdančiųjų liberalų tema? Mūsų vietos elitas jau keletą kartų atkreipė dėmesį į šią problemą lenkams. Ir jūs manote, kad išdidūs Lenkijos valdovai užmerkia į tai akis. Atmink, šie nerangūs bandymai diktuoti lenkams, "kaip gyventi ir ką daryti", dar atsieis Lietuvai.

Tegai:
Lenkija, Lietuva
Ir apskritai ši konvencija - fikcija!

Stambulo konvencija nesantaika Lietuvoje

(atnaujinta 19:22 2021.04.30)
Žiniasklaida paskelbė apklausos rezultatus, kurie nuvylė valdančiąją koaliciją. Sociologai paprašė Lietuvos gyventojų išreikšti savo požiūrį į prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją, kurią Lietuvos valdžia pasirašė dar 2013 metais, tačiau dar neratifikavo Seime

 Tik vienas iš penkių lietuvių teigė "palaikantis" konvencijos postulatų įteisinimą Lietuvoje, o beveik pusė respondentų buvo prieš.

— Laura, neseniai man skambino sociologai ir prašė atsakyti tik į vieną klausimą — kokia mano nuomonė dėl Stambulo konvencijos? Aš atsakiau, kad kadangi dokumentą pasirašė valdžios institucijos, kodėl gi jo nepriėmus. Kaip atsakytum į šį klausimą, jei klaustų tavęs?

— Aš bandžiau įsigilinti į šios konvencijos tekstą, bet nesusidariau vienareikšmės nuomonės apie tai. Yra daugybė paslėptų momentų, kuriuos galima interpretuoti dvejopai. Man asmeniškai kategoriškai nepriimtina ištrinti tradicinės šeimos, kaip moters ir vyro sąjungos, sampratą. Esu religingas žmogus ir manau, kad žmogus neturi teisės keisti gyvenimo būdo, duoto mums iš viršaus. Kalbant apie lygias vyrų ir moterų teises, asmeniškai aš kažkaip nepatyriau jokių pažeidimų. Smurtas šeimoje paprastai patenka į baudžiamosios teisės sritį. Todėl manau, kad ši konvencija yra tiesiog fikcija.

— Pastebėjau, kad kiekvienais metais konvencijos oponentų skaičius Lietuvoje mažėja ir šiandien jų yra mažiau nei pusė. Tiksliau — 48,8 %.

— Bet aš nelabai tikiu šiais skaičiais. Kiekvienoje apklausoje yra užsakovas. Šiandien mūsų valdantieji liberalai metė visas jėgas į šios konvencijos priėmimą Seime. Jie yra pagrindiniai LGBT vertybių propaguotojai. O sociologai dažnai manipuliuoja skaičiais. Dabar, pažiūrėjus į 48,8 % skaičių, paaiškėja, kad mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra konvencijos priešininkai. Ir jei prie šio skaičiaus pridėsime 3 % paklaidos, kurią visada deklaruoja sociologai, paaiškėja, kad daugiau nei pusė yra prieš ją. Ir jei atsižvelgsime į beveik trečdalį (29,2 %) "abejojančių", tai galime manyti, kad didžioji dauguma lietuvių nepritaria šiai Stambulo konvencijai.

— Bet už konvencijos įteisinimą Lietuvoje pasisakė 22,1 %.

— O ką, pas pas mus dabar mažuma nurodo didumai, kaip gyventi? Aš visada maniau, kad tikroji demokratija yra daugumos, o ne mažumos valia.

— Bet juk demokratija turėtų ginti ir mažumų teises!

— Bet kodėl šiame kontekste akcentuojamos tik seksualinių mažumų teisės, o kalbant apie tautines mažumas, valdžia iš karto kaip stručiai slepia galvas smėlyje? Kodėl jie jau daugiau nei 10 metų negali priimti Tautinių mažumų įstatymo, o Stambulo konvencija propaguojama su tokiu atkaklumu?

Tegai:
Stambulo konvencija
Mergina fotografuojasi pučiant stipriam vėjui

Sinoptikai Lietuvos gyventojams žada stiprų vėją ir lietų

(atnaujinta 08:13 2021.05.11)
Nepaisant to, kad oro temperatūra bus gana aukšta, lietuviams teks apsirengti šiltesniais drabužiais

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sinoptikai savaitės pradžioje lietuviams žadėjo šiltus, bet vėjuotus orus, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Antradienio popietę pietryčių vėjas pūs nuo 9 iki 14 metrų per sekundę, gūsiai sieks iki 16 metrų per sekundę. Oro temperatūra dieną yra nuo 20 iki 25 laipsnių, Kuršių nerijoje — 17-19 laipsnių.

Trečiadienį pietryčių vėjas naktį svyruos nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, o dieną — nuo 9 iki 14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį yra nuo aštuonių iki 13 laipsnių šilumos, dieną 20-25 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį kai kuriose vietovėse palis smarkus lietus. Naktį vėjas yra pietryčių, rytų, nuo 7 iki 12 metrų per sekundę, dieną jis keisis nuo 5 iki 10 metrų per sekundę, kartais 12-14 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo 6 iki 11 laipsnių, dieną 12-17 laipsnių.

Penktadienį bus gausus, tačiau protarpiais lietus. Pietryčių, pietų vėjas, nuo septynių iki 12 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį nuo šešių iki 11 laipsnių, dieną 14–19 laipsnių.

Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
orai, Lietuva