Partijos pinigai

Visas politines kovas savo kišenės apmoka žiūrovas-rinkėjas

33
(atnaujinta 21:41 2019.11.12)
Dar trys milijonai eurų iš bendro biudžeto nukeliavo į Lietuvos politinių partijų seifus. Įstatymas dėl partijų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis paremtas pretekstu, kad tokiu būdu sumažės verslo įtaka partijoms bei korupcijos lygis

Tačiau baudžiamosios bylos "Dėl "Darbo partijos" juodosios buhalterijos", dėl "MG Baltic" "beprocentinės paskolos" liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, teisėjų ir teisininkų suėmimai dėl įtarimų korupcija — ir tai dar ne pilnas Lietuvos politinės korupcijos paveikslas.

— Mariau, ar tavo partija gavo dotacijų? Kaip leisite mokesčių mokėtojų pinigus?

— Na, partijos lėšas valdo ne eiliniai nariai, o tarybos, o manęs ten nepriėmė. Bet eiliniams nariams nuo tų pinigų nieko ir nebus. Kartą buvau mūsų partijos suvažiavime, ten revizijos komisijos vadovas kažką kalbėjo apie pajams ir išlaidas. Bet aš taip nieko ir nesupratau. Ar man to reikia? Vadovybė ir pati žino, kaip leisti pinigus. Ypač kai vyksta kokie nors rinkimai.

— O man, pavyzdžiui, įdomu, kodėl aš — jokiai partijai nepriklausantis mokesčių mokėtojas — turiu kas pusmetį savo pinigais apmokėti jūsų politinius žaidimus? Jūs ten vien dėl valdžios kovojat. Aš dar suprantu, kad tu kaip partijos narys įnašus sumoki, savo valia aukoji. O kodėl, pasakyk tu man, aš turiu finansuoti jūsų partiją?

— Toks Lietuvoje įsigaliojo įstatymas po įstojimo į ES. Kad ir pas mus būtų kaip demokratinėse valstybėse. Manoma, kad jei partijos gauna finansavimą iš biudžeto, jos tokiu būdu apribojamos nuo korupcinės verslo įtakos.

— Matau aš, kaip jos apribojamos. Partija turėjo "juodąją buhalteriją", o jos vadovas šypsosi sau iš Europos Parlamento tribūnų. Dar vieną pričiupo, tai jis aiškina, kad čia visai ne kyšis, o tiesiog pasiskolino iš labai turtingo žmogaus. Ir vis dar laisvėje vaikšto. Teisme buvo įrodyta, kad partija kalta, o jai vis vien kas pusmetį po 100-200 tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų pinigų skiriama. Ar tai sąžininga? Išeina, kad "civilizuotu ir demokratiniu būdu" visus Lietuvos gyventojus apmokestino "politiniais mokesčiais"? O dar ir partijos nariai, kiek žinau, po 2 procentus priversti skirti. Mūsų politinės partijos virto mafijos struktūromis, kurios "pagal įstatymą" reketuoja visus gyventojus, įskaitant vaikus ir pensininkus.

— Nepergyvenk tu taip. Po metų vėl bus Seimo rinkimai. Galėsi išsirinkt tą valdžią, kuri sąžiningai veiks tavo gerovei. Juk mes patys, balsuodami už partiją ir jos atstovus, leidžiame taip su mumis elgtis.

33
Tegai:
finansavimas, partijos, Lietuva
KGB slaptųjų agentų vardai bus paslėpti toliau nuo lietuvių akių

KGB slaptųjų agentų vardai bus paslėpti toliau nuo lietuvių akių

(atnaujinta 11:21 2020.09.26)
Likus dviem savaitėms iki Seimo rinkimų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nusprendė iš tinklalapio pašalinti sovietų KGB archyvinių asmens bylų registrą, kuriame yra daugelio žymių Lietuvos politikų pavardės

Centro vadovybė tai paaiškino labai paprastai: jos teigimu, registrą reikėtų vertinti kritiškai, nes visi agentų sąraše esantys dabartiniai politikai buvo užverbuoti KGB, tačiau ne visi jie savanoriškai bendradarbiavo. Ir patį slaptųjų agentų "darbą" komiteto nariai ne visada vertino teigiamai.

— Gintarai, žinau, kad tavo protėviai sovietmečiu labai nukentėjo dėl savo su laisve susijusių pažiūrų, o senelis net keletą metų praleido tremtyje. Ir kaip tu jautiesi dėl to, kad slaptųjų KGB pareigūnų sąrašai buvo pašalinti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapio?

— Labai neigiamai! Žmonės turėtų žinoti savo "didvyrius", kurie sovietmečiu įskųsdavo kitus ir tokiu būdu įsigydavo specialias privilegijas. Juk visi žino, kad aukštumų sovietinės nomenklatūros hierarchijoje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant ir globojant KGB. Nebuvo įmanoma tapti komjaunimo sekretoriumi ar SSKP aukštosios mokyklos dėstytoju be kandidato pritarimo baudžiamųjų specialiųjų tarnybų kabinetuose. O sovietmečiu išvykti į komandiruotę į kapitalistinę šalį galėjo tik partijai ir komunistų valdžiai lojalūs žmonės. Kaip užsitarnauti jų palankumą? Labai paprastai! Reikėjo aktyviai skųsti savo draugus ir kolegas!

— Bet juk Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tokie slaptieji agentai galėjo suvokti savo elgesio neteisingumą ir kruopščiai tarnaudami naujai valdžiai įrodyti savo atsidavimą laisvės idealams.

— Žinai, Emanueli, jei sovietmečiu žmogus buvo išdavikas ir įskųsdavo tikrus Lietuvos patriotus, tai kur garantija, kad ir šiandien jis "neišduos tavęs pasitaikius pirmai progai"? Aš netikiu tokiais žmonėmis. Ir jei kažkada patekai į KGB agentų sąrašus, tai tam buvo priežasčių. Juk čekistai paprasčiausiai nesikreipė į paprastus žmones gatvėje ir jų neužverbuodavo. Pirmiausia jie stebėjo žmogų, tyrinėjo jo mintis ir aistras, o tik tada atrasdavo skausmingas vietas ir priversdavo juos dirbti. Kai jie sutikdavo, jiems atsiverdavo kelias link nuostabios karjeros.

— Ir vis dėlto net nusikaltėliams, atlikusiems bausmę, grąžinamos jų teisės. O teisę balsuoti rinkimuose turi net nusikaltėliai už grotų. Ar mes būsime tokie beširdžiai, kad visą gyvenimą priekaištausime tiems, kurie kadaise suklupo?

— O tu pasiklausk mano velionio senelio, ar jis atleido tam skundikui, dėl kurio aštuonerius metus teko praleisti Sibiro tremtyje? Prisimenu daug dalykų, apie kiriuos jis man pasakadavo. Jis net įvardijo tuos, kurie kalti dėl tremtinių kančių. Šie skundikai be gėdos ir sąžinės anksčiau, sovietmečiu, džiaugėsi gyvenimu, jie ir dabar sėdi aukštose valdžios pareigose. Ir toliau kvailina Lietuvos žmones saldaus gyvenimo pažadais. O anksčiau jie lygiai taip pat nesavanaudiškai žadėjo mums šviesią komunistinę ateitį. Ir tokių sukčių buvo daug. Juk vien iš kuklių KGB archyvinės medžiagos likučių, kurių nespėjo išvežti į Rusiją, matyti, kad per pusšimtį metų su čekistais spėjo pabendrauti beveik 118 tūkst. žmonių. O jau kokios bylos ir pavardės liko išvežtuose sąrašuose, ypač slaptuose, galima tik spėlioti.

Tegai:
KGB, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Apklausos prieš rinkimus

Priešrinkiminės apklausos formuoja rinkėjų sąmonę

(atnaujinta 11:20 2020.09.23)
Dar vieną visuomenės nuomonės apklausą įvairiais klausimais atliko socialinių tyrimų bendrovė "Vilmorus", o rezultatus paskelbė "Lietuvos ryto" leidinys

Pažymėtina, kad dažnai tokių kompanijų atliktų apklausų rezultatai labai skiriasi. Taigi, ar verta pasitikėti tokiais socialiniais tyrimais? Ar tai nėra sąmoningas manipuliavimas rinkėjų masių sąmone lemiamo valstybės gyvenimo įvykio — Seimo rinkimų — išvakarėse?

— Mariau, ar girdėjai, kad likus trims savaitėms iki rinkimų į Seimą pagrindinių konkurentų — konservatorių, vadovaujamų Gabrieliaus Landsbergio ir "valstiečių", reitingai susilygino? Tačiau visai neseniai kitoje nuomonės apklausoje perskaičiau, kad konservatoriai besąlygiškai pirmauja reitinge ir beveik ruošiasi formuoti būsimą vyriausybę. Net prezidentas Gitanas Nausėda subtiliai užsiminė, kad norėtų, jog rinkimus į Seimą laimėtų konservatoriai.

— Linai, nustok kreipti dėmesį į šias apklausas. Prisimenu paskutinius 2016 metų rinkimus į Seimą, tada nė vienas sociologas net nekreipė dėmesio į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tačiau parašė, kad kaip visada "kova" vyks tarp konservatorių ir socialdemokratų, kurie dar nebuvo suskilę. Na, ir ką mes gavome? Didžiulį LVŽS pranašumą. Taigi, visos šios apklausos yra kai kurių politinių jėgų bandymas įtikinti ne tik savo rinkėjus, bet ir tuos, kurie dvejoja, kad jie yra patys šauniausi. Pažiūrėkite, kiek žmonių dar nėra apsisprendę net dėl ​​tokių apklausų. Tai beveik kas penktas. Be to, daugelis tiesiog nenori atsakyti į tokių apklausų klausimus. Jie bijo, kad juos užklups specialiosios tarnybos, jei jie išreikš savo politines nuostatas ar netyčia savo žodžiais įžeis tą patį prezidentą ar Lietuvos "Dalai Lamą" Vytautą Landsbergį.

— Norite pasakyti, kad visos šios apklausos yra nesąmonė?! Bet jų rezultatus komentuoja rimti žmonės — politologai ir ekonomistai. Ar nepasitikite jų nuomone?

— Visus, kaip jūs sakote, "rimtus" politologus ir ekonomistus remia valstybė arba dideli bankai. Jie negali ginčytis su darbdaviais. O kas valdo mūsų valstybę? Teisingai — tam tikros politinės jėgos, kurios yra būtent tokių apklausų užsakovės. Beje, klientas moka rimtus pinigus už šias socialines studijas. Ir ar manote, kad atlikėjas nepasaldins piliulių turtingam klientui?

— Klausant jūsų galima pamanyti, kad visi iš televizoriaus ekranų ir leidinių puslapių mums meluoja?

— Na, ne visi ir nedaug melo, o tik skiedžia melą faktais, kurie paperka. Juk, pavyzdžiui, paimkime neseniai atlikto tyrimo ištrauką, kurioje teigiama, kad Lietuvos žmonės labai pasitiki savo prezidentu Gitanu Nausėda (beveik 65 proc. apklaustųjų). Dabar pažiūrėkime, kaip rinkėjai reaguoja į Lietuvos veiksmus kaimyninės Baltarusijos atžvilgiu. Juk tai yra tarptautinės politikos sfera, už kurią atsakingas prezidentas. Taigi, 38,5 % respondentų pritaria griežtai Vilniaus pozicijai Lukašenkos vyriausybės atžvilgiu, tačiau 25 % vis dar laiko šią poziciją per sunkia, o daugiau nei 30 % Lietuvos piliečių teigė neturintys savo nuomonės šiuo klausimu. Taigi, paaiškėja, kad Nausėda pasitiki 65 %, o jo užsienio politiką palaiko mažiau nei 40 % gyventojų. Ir aš galiu jums pateikti daug tokių paslaptingų apklausų neatitikimų. Taigi, eidami į rinkimų apylinkę spalio 11 dieną, galvokite ne apie apklausų rezultatus, o žiūrėkite į kandidatų sąrašus ir "galvokite apie gėrį".

Tegai:
apklausa, rinkimai
ES vėliava

ES raginama uždrausti netiesioginį partijų finansavimą užsienio

Prancūzija, Lietuva ir Latvija parengė bendrą deklaraciją dėl demokratijų apsaugos, kurioje siūlomos priemonės užtikrinti rinkimų procesų saugumą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, stiprinti atsparumą kibernetinėms atakoms ir dezinformacijai

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzija, Lietuva ir Latvija bendroje deklaracijoje dėl demokratijų apsaugos ragina Europos Sąjungą peržiūrėti reglamentus, kad būtų uždraustas netiesioginis politinių partijų finansavimas iš užsienio.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas per spaudos konferenciją Vilniuje pareiškė, kad šios trys šalys priėmė bendrą deklaraciją dėl demokratijų apsaugos, kuri visų pirma skirta kovai su kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija.

"Visų pirma turime užtikrinti mūsų rinkimų procesų saugumą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu, taip pat garantuoti rinkimų rezultatų vientisumą. Nacionalinių rinkimų saugumas yra bendras iššūkis Europos Sąjungos demokratijoms", — sakoma deklaracijos tekste, kurią išplatino Eliziejaus rūmų spaudos tarnyba.

Dokumente siūloma įvesti bendrą rinkimų apsaugos mechanizmą, kuriame dalyvautų nacionaliniai ekspertai, į kuriuos galėtų kreiptis bet kuri ES valstybė narė, kad apsaugotų rinkimų sistemą nuo kibernetinių atakų.

Be to, deklaracijoje nurodoma būtinybė sustiprinti gebėjimą atsispirti dezinformacijai.

"ES turi imtis naujų priemonių internetinių platformų atskaitomybės ir skaidrumo atžvilgiu, kad kovotų su dezinformacija. Šios priemonės turi būti grindžiamos pagrindinių teisių pirmenybe", — sakoma deklaracijoje.

Be to, dokumente kalbama apie būtinybę koreguoti Europos Sąjungos reglamentus, siekiant įvesti draudimą netiesiogiai finansuoti politines partijas iš užsienio.

"Nepaisant draudimo Europos politinės partijoms gauti finansavimą iš ne Europos Sąjungoje esančių šaltinių, vis dar esama reglamentavimo spragų, ypač netiesioginio finansavimo srityje. Raginame būtinai peržiūrėti Reglamentą Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų statuto ir finansavimo, kad būtų draudžiamas ne tik tiesioginis Europos partijų finansavimas per užsienio šalių šaltinius, bet ir netiesioginis jų finansavimas iš užsienio (per nacionalines partijas ar privačias aukas)", — sakoma dokumente.

Pažymima, kad šis pakeitimas turėtų įsigalioti dar prieš kitus rinkimus į Europos Parlamentą 2024 metais.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva, ES