Apie BelAE su įkyrių musių atkaklumu

Apie Astravo AE su įkyrių musių atkaklumu

(atnaujinta 21:23 2020.06.21)
Prieš pirmojo Baltarusijos AE reaktoriaus paleidimą Lietuva stiprina prieš elektrinę nukreiptą retoriką ne tik tarptautiniu lygiu, bet ir vidaus politikoje. Latvija ir Estija nepasirašė susitarimo dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE

Savo metiniame pranešime šią temą palietė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. O dvasinis Lietuvos konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis mano, kad valdžia nepakankamai atkakliai priešinasi Baltarusijos branduoliniam projektui. Tačiau daugelis paprastų žmonių — elektros energijos vartotojų — vis dar negali suprasti, kam tas visas triukšmas. Juk elektra iš Astravo AE bus daug pigesnė, tad kodėl Lietuvos įmonės ir vartotojai turėtų jos atsisakyti?

— Laurynai, ar klauseisi mūsų prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo? Kaip manai, ar po tokio griežto priminimo Minskui apie atominės elektrinės Astrave saugą, baltarusiai atsisakys paleisti reaktorius?

— Mantai, aš tiesiog juokiuosi su ašaromis akyse iš šių donkichotiškų mūsų politikų bandymų sustabdyti Baltarusijos AE paleidimą. O su ašaromis, nes aš tikrai suprantu, kiek mes neteksime užkirsdami sau kelią ateityje pirkti pigią elektrą. Ir už šią kvailystę turime būti "dėkingi" savo konservatoriams. Jie iš šios kovos su Baltarusijos AE užsidirbs politinius dividendus, o paprasti žmonės nukentės ir mokės tris ar du kartus brangiau nei tie patys lenkai ar švedai už tiekiamą elektrą.

— Bet mums sakoma, kad visa ši kova yra dėl mūsų sveikatos, kuri yra daug brangesnė! Bet įsivaizduok, jei, neduok Dieve, Astrave įvyks avarija, panaši į Černobylio! Juk visų pirma mes nukentėsime!

— Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neseniai apie tai labai gerai pasakė. "Man atominės elektrinės saugos klausimas yra svarbesnis nei Lietuvai, Lenkijai ar Vokietijai. Jei norime turėti aukštąsias technologijas, turėti pigią elektrą, važiuoti elektromobiliais, turime to ieškoti. Pagyvensim ir pamatysim", — sakė Lukašenka. Ir ar mes tikrai manome, kad Baltarusijos prezidentui tokia katastrofa reikalinga gimtajame krašte? Taip, patys baltarusiai laikosi visų saugumo priemonių. Bet mūsų pseudopatriotams, man atrodo, naudinga kišti lazdą į Lietuvos ekonomikos ratus. Ir taip pat priminti visai Europai, kad yra tokia šalis Lietuva. Juk nėra kuo daugiau pasigirti.

— Na, aš nežinau. Visą gyvenimą tikėjau ir tikiu mūsų dvasiniu lyderiu Vytautu Landsbergiu. O jei jis tiki ir sako, kad Astravo atominė elektrinė yra pavojinga Lietuvai, tai taip ir yra!

— O aš visada, kai girdžiu Landsbergio ar jo anūko šūksnius apie Astravo AE pavojų, iškart pagalvoju apie šių patriotų pajamas ir atlyginimus. Jiems vienas kitas šimtas iš kišenės nėra problema, o vargstantiems, kurių Lietuvoje beveik trečdalis gyventojų, net papildomi dešimt eurų yra pinigai. Juos būtų galima sutaupyti dėl pigios Baltarusijos atominės elektrinės elektros. Įsivaizduok, kiek sumažėtų mūsų įmonių gamybos sąnaudos. Prisimink, kaip gerai gyvenome kadaise, kai veikė Ignalinos AE. Galų gale, vien tik pardavus elektros kaimynams, biudžetas gaudavo milijonus litų. Šalis buvo energijos donorė, o šiandien esame labiausiai priklausomas nuo energijos regionas.

— Na, gal dėl to dabar pykstame ant baltarusių, nes jie pastatė atominę elektrinę, o mes — uždarėme. O naujos taip ir nepastatėme. Visagino AE deryboms, priėmimams ir projektams iš iždo buvo iššvaistyti keli milijonai eurų.

— Man atrodo, kad tas, kuris iššvaistė tuos milijonus, šiandien garsiausiai šaukia apie Baltarusijos AE pavojų.

Tegai:
konservatoriai, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (353)
Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas!

Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas. Priimtas Mobilumo paketas

(atnaujinta 17:40 2020.07.10)
Europos Parlamentas neatsižvelgė į Lietuvos ir aštuonių kitų ES valstybių poreikius ir patvirtino naują Mobilumo paketą

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jau pareiškė, kad šį sprendimą apskųs Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tačiau Lietuvos vairuotojai, priešingai nei vadovybė ir vežėjų savininkai, mano, kad naujosios taisyklės apsaugos jų socialines garantijas, padidins atlyginimus ir pagerins darbo sąlygas.

— Ramūnai, Europos įstatymų leidėjai išgirdo tavo maldas ir dabar įmonei, kurioje dirbi vairuotoju, teks padidinti tavo atlyginimą iki išsivysčiusių ES šalių vairuotojų lygio.

— Taip, ir ne tik atlyginimą pakels ir sumokės visus mokesčius, bet ir apmokės kiekvieną nakvynę viešbutyje, o ne sunkvežimio kabinoje, kaip dabar dažnai nutinka. Taip, pačios įmonės patirs didelių nuostolių, todėl jų vadovų ir savininkų pajamos mažės. Tačiau paprasti vairuotojai tarpusavyje šnabžda, kad naujos taisyklės yra skirtos jų socialinėms garantijoms apsaugoti.

— Bet juk tu supranti, kad dabar mūsų Rytų Europos krovinių gabenimo kompanijos, susidūrusios su Vakarų bendrovėmis, gali tiesiog bankrutuoti. Ir tada tu gali išvis prarasti darbą.

— Bet aš to nebijau. Jei mūsų įmonė bankrutuos, aš įsidarbinsiu Vakarų Europoje. Aš moku kelias Europos šalių kalbas, daugiau nei 20 metų dirbu vairuotoju, važinėjau po visą Europą. Toks vairuotojas visur laukiamas.

— Aš manau, kad tu klysti. Priimdamas šį sprendimą dėl naujų griežtesnių taisyklių vežėjams, Europos Parlamentas dar labiau sustiprins stratifikaciją tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių. Mes tapsime dar skurdesni, o vokiečiai, prancūzai ar tie patys italai — dar turtingesni. Tapsime dar labiau priklausomi nuo Briuselio. O visi mūsų ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasipiktinimai dėl priimto sprendimo yra tik tuščiažodžiavimas. Ir grasinimai kreiptis į teismą yra juokingi. Nejaugi mūsų ministras pirmininkas mano, kad priimdami naują Mobilumo paketą Europos Parlamento teisininkai nenumatė tokios galimybės?

— Naujosiose taisyklėse man visgi labai patinka tvarka, pagal kurią kas aštuonias dienas automobilis turi grįžti į registracijos šalį. Pirma, vairuotojai dažnai sugrįš namo. Ir, antra, įmonių savininkai nebegalės daugiau sukčiauti registruodami automobilius ir faktinę jo buvimo vietą.

— Tačiau naujoji tvarka padidins tuščių, neapkrautų reisų skaičių ir netgi padidins išmetamųjų dujų kiekį į atmosferą. Ir tai turės neigiamos įtakos klimato kaitai Europoje.

— Na, tai manęs nejaudina. Vairuotojui svarbiausia yra atlyginimas, šiltas dušas ir švari lova motelyje, o ne ant čiužinio už vairuotojo sėdynės. Taip pat manau, kad mūsų apsukrūs vežėjų kompanijų savininkai ras išeitį. Gal padidins transportavimo kainas, o tai galiausiai paveiks prekių ir gaminių kainas parduotuvėse. O gal jie tiesiog paliks Europos rinką ir persikels į trečiųjų buvusios Sovietų Sąjungos stovyklos šalių rinkas.

Tegai:
krovinių vežimas
Lietuva paminėjo 767-ąsias Mindaugo karūnavimo metines

Lietuva paminėjo 767-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines

(atnaujinta 18:23 2020.07.07)
Anot metraščių, 1253 metų liepos 6 dieną didysis kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene

Lietuvos istorikai teigia, kad karūnavimo ceremonija įvyko Kernavėje, netoli dabartinio Vilniaus. Baltarusijos istorikai nurodo kitas šiuolaikinės Baltarusijos teritorijos vietas. Karalius Mindaugas laikomas pirmuoju valdovu, kuris sugebėjo suvienyti Lietuvą ir sukurti Lietuvos valstybę. Todėl nuo 1991 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši diena švenčiama kaip Valstybės diena.

— Mindaugai, sveikinu su švente ir vardadieniu. Juk tu turi vienintelio Lietuvos istorijoje karaliaus vardą.

— Ačiū tau, Laura! Apie tai man ir mama pasakojo. Kai tik pradėjau kažką suprasti. Ji taip mane ir vadino: "mano karalaitis!". Buvau sužavėtas ir eidamas į mokyklą pirmiausia susidomėjau senovine Lietuvos ir Europos istorija. Ir šiek tiek nusivyliau...

— Kodėl teko nusivilti karališkuoju vardu?

— Na, bent jau dėl to, kad dėl kažkokių priežasčių po tariamo Mindaugo karūnavimo Lietuva istoriniuose metraščiuose niekada nebuvo vadinama karalyste, o tik Didžiąja Kunigaikštyste. O kaimyninė Lenkija visada buvo karalystė. O jei prisimeni istoriją, tai turi žinoti, kad Liublino uniją 1569 metais pasirašė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Man dar mokykloje, kai apie tai perskaičiau vadovėlyje, kilo pagrįstas klausimas — XIII amžiuje Mindaugas tapo karaliumi, o XVI amžiuje Lietuva vis dar liko tik kunigaikštyste, nors ir didžiąja.

— Na, juk tu mokeisi dar sovietmečiu mokykloje ir akivaizdu, kad tų laikų istorijos vadovėliais šiandien negalima pasitikėti. Bet kai tik Lietuva vėl tapo nepriklausoma, viskas iškart susidėliojo į savo vietas. Dabar Mindaugo karūnavimą laikome Valstybės diena.

— Bet kuo čia dėti sovietiniai ar ne sovietiniai vadovėliai? Tiesiog iš mano vaikystės pasididžiavimo, kad turiu vienintelio Lietuvos karaliaus vardą, nieko nebeliko, kai daugiau sužinojau apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą ne tik iš sovietinių vadovėlių, bet ir iš Europos archyvų. Juk pats Mindaugas atsisakė karūnos grįžęs iš katalikybės į pagonybę. Ir jo mirtis įvyko ne dėl politinio sąmokslo, o tik dėl nuskriausto vyro keršto — kunigaikščio Daumanto, iš kurio Mindaugas per prievartą paėmė žmoną tik dėl to, kad ji buvo jo mirusios žmonos sesuo. Taigi, Mindaugo didvyriškumas mano akyse tuo ir pasibaigė.

Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena
Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом

Pokarantininiai reitingai. "Valstiečiai" aplenkė konservatorius paklaida ar tendencija?

(atnaujinta 13:12 2020.07.13)
Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Nors atskirų apklausų laikotarpis beveik identiškas, tačiau vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Ką visa tai galėtų reikšti?

Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Ką jie rodo?

"Spinter tyrimų" birželio 18–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad "Tėvynės sąjunga" Seimo rinkimuose gautų 16,4 procentų rinkėjų balsų, o "valstiečiai" — 12,9 procentų. Birželio 5–13 dienomis vykdyta "Vilmorus" apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas siekia 14,3 procento, o "valstiečių" — 13,4 procento. Tuo tarpu "Baltijos tyrimų" birželio 15–25 dienomis atlikta apklausa parodė, kad pirmoje vietoje jau "valstiečiai" su 16,8 procento balsų, o konservatoriai su 13,6 procento balsų — antroje.

Kitaip tariant, apklausų laikotarpis beveik identiškas, bet vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Kaip tai vertinti — valdantieji perlaužė situaciją?

Pirmiausia, reikia pažymėti, kad visos apklausos turi kelių procentų paklaidą. Antra, ateityje skaičiai dar gali pasikeisti. Todėl anksti kalbėti apie tai, kad "valstiečiai" galutinai perėmė iniciatyvą. Tačiau akivaizdu, kad jie iš esmės "išlygino rezultatą", ir šiame kontekste kyla du klausimai. Pirmas — kaip jiems tai pavyko? Antras — konservatoriams metas sunerimti?

Kaip logiškai pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Yra akivaizdu, kad valstiečių reitingas kyla. O kyla dėl to, kad <...> su sveikatos krize, pažymiu, ne ekonomine, bet būtent su sveikatos krize, pavyko susidoroti. Sveikata yra svarbus dalykas, natūralu, kad žmonės tai įvertino. Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio palankūs reitingai taip pat susikonvertavo į partijos reitingo kilimą".

Manytina, kad įtakos turėjo ir sprendimas dėl vienkartinių socialinių išmokų bei teigiama prezidento nuomonė apie valdžios kovą su koronavirusu, o skandalas dėl susisiekimo ministro, priešingai, nesuveikė. Tačiau svarbios ne tiek priežastys, kiek faktas, kad konservatorių pergalė rinkimuose daugiau negarantuota.

Galbūt todėl jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad po rinkimų partija pasiruošusi dirbti koalicijoje su visais, išskyrus "Lenkų rinkimų akciją". Norisi paklausti — ir su "valstiečiais", su kuriais dabar verda žūtbūtinė sisteminė kova, ir su socdemais, kurių ideologija priešinga, ir su "Darbo partija", kurios reputacija yra abejotina? Nejaugi taip norisi valdžios, ir viskas taip blogai, kad deklaruotos vertybės daugiau nieko nereiškia?

Akivaizdu, kad konservatorių padėtis ir taip nebuvo ideali, kadangi pergalė rinkimuose negarantuotų jiems parlamentinės daugumos, o dabar ji dar labiau pablogėjo. Kita vertus, fundamentaliai situacija nepasikeitė.

"Valstiečiai" gali surinkti daugiau balsų, bet kaip ir konservatoriai, vieni valdančiosios koalicijos jie suformuoti negalės. Kuo daugiau balsų, tuo mažiau partnerių reikės, bet jų reikės bet kuriuo atveju. Žinoma, LVŽS turi daugiau potencialių sąjungininkų nei "Tėvynės sąjunga" (trečioje vietoje visose apklausose įsitvirtinę socialdemokratai, "Darbo partija", galimai "Laisvė ir teisingumas" ir lenkai), bet kiek stebina Ramūno Karbauskio politinis neatsargumas.

Pavyzdžiui, kaip derėtis dėl koalicijos su socdemais, jeigu sakai, kad jie, "jeigu gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tą padarys bet kokiu atveju". Arba "valstiečių" sprendimas nutraukti susitarimą dėl bendrų kandidatų kėlimo su socdarbiečiais (taip, pastarieji gali neperžengti 5 procentų barjero ir todėl nėra labai svarbūs partneriai, bet jie gali ką nors laimėti vienmandatėse apygardose, ir tų kelių balsų gali prireikti naujai koalicijai). Su Remigijumi Žemaitaičiu, kuris dabar vienas iš "Laisvės ir teisingumo" lyderių, Karbauskio santykiai irgi ne patys geriausi.

Trumpai tariant, pirmieji pokarantininiai reitingai rodo, kad "valstiečių" populiarumas ir šansai suburti naują centro-kairės koaliciją padidėjo. Tačiau Karbauskiui reikia elgtis atsargiau ir konstruktyviau, kad nepralaimėtų didžiąja dalimi jau laimėto žaidimo. Tuo tarpu konservatoriams dar aštriau iškilo rinkėjų bazės, kuri daro iš jų amžiną opoziciją, praplėtimo problema. Didžiausia intriga — kiek partijų galiausiai peržengs 5 procentų barjerą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
partijos, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020