Geriau iš pradžių išsiaiškink situaciją!

Lietuva nepatenkinta Baltarusijos demokratija

(atnaujinta 16:07 2020.07.17)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius per prezidento rinkimus išreiškė nepasitenkinimą demokratijos stoka kaimyninėje Baltarusijoje

Anot Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, rinkimų ir įstatymų pažeidėjų areštai nesuderinami su Europos demokratijos normomis. Tačiau chuliganai yra ne šiaip sau tvarkos pažeidėjai, o, matyt, laisvės kovotojai.

— Mariau, kur tu eini su plakatu rankose? Ar tik ne prie Prezidento rūmų kovoti už gėjų ir lesbiečių teises?

— Tu, Mantai, nejuokauk taip. Šiandien vyksiu į Baltarusijos ambasadą Lietuvoje. Protestuosiu prieš Baltarusijos aktyvistų areštus ir pajėgų bei policijos savivalę Minske ir kituose Baltarusijos miestuose! Pažiūrėk, ką jie daro. Ramūs protestuotojai uždaromi į kalėjimą, o protesto lyderiams neleidžiama kandidatuoti į prezidentus. Tai kažkoks chaosas!

— Aš tavo vietoje būčiau dar kartą kruopščiai išsiaiškinęs situaciją, kuri šiandien susiklostė pas mūsų kaimynus. O prieš eidamas į mitingą prie ambasados, paskaityčiau ne tik Lietuvos žiniasklaidos ir Baltarusijos opozicijos pranešimus, bet ir oficialią Baltarusijos žiniasklaidą, kurioje atsispindi valdžios požiūris. Ir patariu prisiminti 2013-ųjų rudenį ir 2014-ųjų žiemą bei įvykius Kijevo Maidane — Nepriklausomybės aikštėje. Čia viskas taip pat prasidėjo nuo taikių protestų, o paskui baigėsi pilietiniu karu pietryčiuose, ekonomikos žlugimu ir staigiu gyventojų nuskurdėjimu. Ar nori tokio paties likimo ir Baltarusijos žmonėms?

— Aš tik noriu, kad Baltarusija laikytųsi demokratijos ir žodžio laisvės normų!

— Tu nesislėpk už gražių žodžių apie demokratiją ir laisvę, verčiau įjunk smegenis ir pagalvok apie tai, ką kalbi. Nori pasakyti, kad Lietuva yra laisvės ir demokratijos idealas? Ar prisimeni, kaip be teismo ir tyrimo metų metus požemiuose laikomi tie, kurie nesutinka su politinio elito nuomone tam tikrais klausimais. Pateikti pavyzdžių? O užsienio žiniasklaidos priemonių blokavimas taip pat yra vardan mūsų teisės išreikšti savo nuomonę? Kalbant apie Baltarusiją, mums būtų geriau nesikišti į jų vidinius reikalus. O mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius verčiau patylėtų ir nekomentuotų visko, kas vyksta Minske.

— Kaip tu gali taip kalbėti?! Galų gale, juk visas pasaulis neapgins baltarusių laisvės, Aleksandras Lukašenka taps amžinuoju Baltarusijos valdovu. O tai jau kvepia diktatūra. Nenuostabu, kad jis vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi.

— Mariau, turiu artimųjų Baltarusijoje ir dažnai su jais bendrauju telefonu. O prieš karantiną aplankydavau artimuosius vieną ar du kartus per mėnesį. Patikėk, aš gerai žinau paprastų baltarusių nuomonę apie valdžią ir patį prezidentą Lukašenką. Bet kiek žinau, informaciją tu gauni tik iš Lietuvos žiniasklaidos, pavirtusios į agresyvią propagandą. Taigi, aš tau pasakysiu, kad dauguma baltarusių palaiko savo prezidentą ir tiki, kad Lukašenka neleis Baltarusijai degti Maidano liepsnose. Net jei tam teks kuriam laikui nuraminti šimtą ar du Sorošo premijomis šeriamų baltarusių. Aš asmeniškai patarčiau baltarusiams bent jau rinkimų laikotarpiu aklai uždaryti sieną su kaimynine Ukraina. Koronavirusas uždarė sieną su Lietuva. Ačiū jam už tai.

Tegai:
Lietuva, demokratija, Baltarusija
Būti ar nebūti? Štai kur mįslė!

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

Lietuvos gyventojai pasimetę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pranešė apie daugiau nei 800 nepageidaujamų reakcijų į Lietuvoje naudojamas vakcinas "BioNTech", "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca"

Žiniasklaida teigia, kad tik apie 10% gyventojų nenori skiepytis. Tuo pat metu grupių moderatoriai socialiniuose tinkluose atlieka savo apklausas, kuriose didžioji dauguma dalyvių (iki 80 proc.) kategoriškai pareiškia atsisakantys skiepų bet kokiu pretekstu.
— Laura, ar pakeitei sprendimą atsisakyti skiepų nuo COVID-19? Aš tai pasiskiepijau ir dabar laisvai einu į darbą ir net pavasarį ketinu vykti į kelionę.

— Ne, Liepa, aš savo sprendimo nepakeičiau. Ypač po to, kai perskaičiau pranešimą, kad beveik tūkstantis žmonių po vakcinacijos pajuto "nepageidaujamas reakcijas". Mano darbas nėra susijęs su artimu bendravimu su žmonėmis, ir tikiuosi, kad koronavirusu apskritai nesusirgsiu.

— Kodėl tu tokia užsiskyrusi "antivakserė? Juk vakcina buvo sugalvota mūsų pačių labui. Vienas dalykas ramina, kad tokių užsispyrėlių yra ne daugiau kaip 10 proc. Valstybinė žiniasklaida apie tai pranešė remdamasi apklausa.

— O man atrodo, kad šios žiniasklaidos priemonės gudrauja. Didžioji dauguma mano draugų ir pažįstamų nenori skiepytis. Tai padaryti juos gali motyvuoti tik baimė prarasti darbą, jei darbdavys juos priversu. O šiaip žmonės nenori savanoriškai skiepytis. Taigi keliose socialinio tinklo Facebook grupėse, kuriose aš dalyvauju, ir yra dešimtys tūkstančių žmonių, dabar jie atlieka savo apklausas, nepriklausomai nuo valdžios įtakos. Taigi didžioji dauguma dalyvių sako, kad jie nesiskiepys jokiomis aplinkybėmis.

— Na, aš taip pat atkreipiau dėmesį į oficialios žiniasklaidos ir socialinių tinklų apklausų rezultatų skirtumus. Tai mane labai suglumino. Taip, aš suprantu, kad oficiali žiniasklaida turėtų vadovautis vyriausybės idėjoms, kurios reiškia kuo ankstesnį visuotinį gyventojų skiepijimą. Juk bus kažkaip nepatogu pranešti Briuselio valdžiai, kad lietuviai yra tokie neatsakingi ir atsisako skiepytis ir kyla tokių sinkimų.

— O mane glumina ir tai, kad socialiniuose tinkluose daugelis piktinasi, kad žmonėms nėra suteikta teisė pasirinkti, kuria vakcina skiepytis. Štai vokiečiai kategoriškai sukilo prieš daugiausiai neigiamų "nepageidaujamų reakcijų" sukeliančią vakciną "AstraZeneca". Ir daugelis Lietuvoje reikalauja iš valdžios institucijų leisti skiepytis Rusijos vakcina "Sputnik-V". Taigi, mūsų valdžia — konservatoriai ir liberalai užsispyrė, kad nepirks Rusijos vakcinos, net jei Europos valdžios institucijos pripažins jos saugumą. Toks požiūris į žmogaus pasirinkimo laisvę Lietuvoje mane glumina. Ypač kalbant apie brangiausią dalyką — sveikatą!

— Bet juk koronavirusas yra toks užkrečiamas, kad geriau pasiskiepyti vieną kartą, nei visą gyvenimą vaikščioti su kauke ir vengti žmonių.

— Na, galima pasiginčyti dėl baisaus viruso užkrečiamumo. Tarp pažįstamų turiu keletą pavyzdžių, kai vienas iš sutuoktinių susirgo, o kitas neužsikrėtė. Ir tai, nepaisant to, kad jie bute gyvena kartu ir ypač nesaugojo vieni kitų. Jie net miegojo toje pačioje lovoje. Atseit, jei jau sirgti, tai kartu. Ir įgyti  šeimyninį imunitetą. Štai taip.

Tegai:
skiepai, koronavirusas
Tik — Sakartvelas!

Visgi Sakartvelas ar Gruzija?

(atnaujinta 18:07 2021.02.19)
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimas apie susirūpinimą reikalais Gruzijoje sukėlė kai kurių Lietuvos gyventojų sumišimą

Žiniasklaida pacitavo Užsienio reikalų ministerijos pranešimą, kuriame valstybė pavadinta Gruzijos Respublika, ignoruojant neseniai priimtą sprendimą atsisakyti "Gruzijos" pavadinimo "Sakartvelo" naudai.

— Mantai, kur tu toks susirūpinęs skubi? 

— Linai, aš skubu į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją skųstis nerūpestingais žurnalistais, o gal net ir pačiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu! Spaudoje perskaičiau jo piktą pareiškimą apie situaciją suimant opozicinės partijos lyderį Tbilisyje. Ir šioje žinioje kalbama ne apie Sakartvelą, kaip nusprendė mūsų seimūnai, bet apie Gruziją! Kam tuomet reikėjo garsiai visam pasauliui šaukti, kad dabar Lietuvoje niekas neištars žodžio "Gruzija", o tik Sakartvelas. 

— Na, tu, Mantai, juokingas. Taigi atėjo laikas priprasti, kad mūsų politikai dažnai neatsako už savo žodžius. Ir priimti sprendimai nevykdomi. Įsivaizduok, kaip interneto paieškos sistemos reaguos į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą apie kažkokį Sakartvelą. Paieškos sistemos paprasčiausiai jį "ignoruos" ir niekas nežinos apie griežtą mūsų ministro pasipiktinimą. Juk tik lietuviai galėjo sugalvoti tokį "pasipuikavimą", kad valstybę vadintų ne visuotinai priimtu pavadinimu, o šnekamąja kalba. Pagrindinis dalykas buvo sukelti triukšmą, kad visa pasaulio masinė žiniasklaida pastebėtų, jog Lietuvoje dabar Gruziją vadina Sakartvelu. O toliau — nors ir tvanas. Galima iškart pamiršti savo žodžius. Ypač dažnai tokias nuodėmes mėgsta mūsų konservatoriai. 

— Ir čia aš tau pritariu. Visus ankstesnius metus, būdami opozicijoje, jie šaukė apie valdančiųjų "valstiečių" korupciją. Jie net bandė apkaltinti ministrą pirmininką Skvernelį netvarkingumu dėl asfaltuoto kelio į kaimą, kuriame jis gyvena. O patys nuo pat pirmųjų savo valdžios dienų užsiima abejotinais reikalais. Čia pasirodė informacija apie daugybės milijonų kompensaciją kelionių bendrovei "Novaturas". Pasidomėk ir suprasi, kad dabartinių mūsų valdovų žodžiai nieko verti. 

— Bet kaip tu gali gyventi, jei nepasitiki savo valdžia. Jie yra protingiausi ir teisingiausi mūsų šalyje. 

— Na, taip. Teisingumo ministrė, turinti tik bakalauro laipsnį. Energetikos sektorius, kuriame sukasi daug pinigų, buvo pavestas Dainiui Kreiviui, kuris jau buvo užkluptas korupcijos, valdant ankstesnei konservatorių vyriausybei. O finansų ministre buvo paskirta Gintarė Skaistė, kuri buvo pričiupta neblaivi prie vairo. Taigi, su mūsų dabartinių valdovų sumanumu ir sąžiningumu būčiau atsargesnis. Jie net nesilaiko savo pažado vadinti Gruziją Sakartvelu.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, konservatoriai, Gruzija
Ingrida Šimonytė

Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19 

(atnaujinta 07:28 2021.02.25)
Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo tarpu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė netikinti, kad respublikoje pastebėta trečioji koronaviruso banga. Ji apie tai pranešė po vyriausybės posėdžio.

"Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą. Todėl siūloma esmingai išplėsti testavimo apimtis didesnėmis grupėmis. Tikėjomės to iš savivaldybių, tačiau pamatėme, kad rezultatas nelabai geras, testavimo apimtys nepadidėjo", — sakė ji.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną iki kovo 31 dienos, taip pat iki kovo 15 dienos palikti gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau kartu leisti judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Čaplinskas pasisakė apie draudimo dėvėti medvilnines kaukes netinkamumą >>

Tačiau reikalingi kiti pakeitimai, sakė Šimonytė. Anot jos, sprendimas leisti savivaldybėms pačioms padidinti koronaviruso tyrimus pasirodė esąs neveiksmingas, nes šios apimtys žymiai nepadidėjo. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimtis bus išplėsta vyriausybės įsakymu.

Pasak jos, išplėtus testavimo apimtis, bus aiškesnis COVID-19 paplitimo pasirinktose savivaldybėse vaizdas, sakė ji. Be to, Šimonytė teigė, kad testavimo rezultatai padės nuspręsti, ar toliau riboti gyventojų judėjimą.

Vyriausybės vadovės teigimu, kol prasidės skiepijimo procesas, visuomenė turės gyventi su apribojimais. Tuo pačiu ji neatmetė, kad Lietuva gali grįžti prie griežtų kovos su koronavirusu priemonių.

Kalbėdama apie pastaruoju metu išaugusį COVID-19 atvejų skaičių, ministrė pirmininkė teigė nesiejanti šių tendencijų su naujausiomis nuolaidomis su kirpyklų ir grožio paslaugomis. Tačiau Šimonytė pripažino, kad dėl priimtų sprendimų padidėjo žmonių mobilumas.

Lietuvoje yra daugiau nei 195 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, o mirė 3200. Visiškai paskiepyti daugiau nei 69 tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo pat metu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas buvo pratęstas iki kovo 15 dienos. Leidžiama judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje