Lietus sostinėje paralyžiavo visą Lietuvą

Lietus sostinėje paralyžiavo visą Lietuvą

(atnaujinta 17:44 2020.07.24)
Elektronines paslaugas, kuriomis beveik visi lietuviai naudojasi kasdieniniame gyvenime, paralyžiavo... lietaus vanduo

Strateginių viešojo gyvenimo sričių serveriai — sveikatos apsaugos, notarų paslaugų, įdarbinimo tarnybų ir kai kurių bankų —neveikia jau trečią dieną. Taip nutiko, kad gydytojai receptus vaistams pradėjo rašyti po senovei — rašikliu.

— Artūrai, kur tu taip skubai?

— Lekiu į polikliniką, kad žmonai išrašytų receptą. Ji serga lėtine liga, tačiau vaistai namuose pasibaigė, o jei neturėsime laiko nusipirkti šiandien, liga gali paūmėti.

— Na, juk per e-sveikata sistemą gydytojas skiria vaistus lėtiniams pacientams mygtuko paspaudimu.

— Taip, bet esmė ta, kad ši sistema neveikia jau trečią dieną. Kambariai, kuriuose buvo įrengti serveriai, po lietaus užtvindyti vandens. Taip pat "užlūžo" užimtumo tarnybos, notarų ir "Luminor" banko serveriai. Taigi, visos šios tarnybos šiandien veikia avariniu režimu.

— O kam kilo idėja įrengti tokių atsakingų institucijų serverius tokioje vandeniui neatsparioje vietoje?

— Tu manęs klausi? Tose pačiose specialiosiose tarnybose ir Gynybos ministerijoje turime aukštų valdininkų, kurie turėjo numatyti tokį pavojų. Jie vis tobulina elektroninę gynybą nuo rusų ir kinų įsilaužėlių, tačiau paaiškėja, kad geras lietus gali paralyžiuoti visas Lietuvos elektronines sistemas, o ne įsilaužėliai.

— Ir man taip pat atrodo, kad šios ekstremaliosios situacijos kaltininkų reikėtų ieškoti sostinės savivaldybės kabinetuose, juk jie privalo stebėti kanalizacijos sistemą. Ar prisimeni, kaip prieš trejus metus pačiame Vilniaus centre pratrūko kanalizacija ir į upę pasipylė tūkstančiai kubinių metrų nuotekų? Šiuo atveju, kaip man atrodo, dalis atsakomybės tenka asmeniškai sostinės merui Šimašiui.

— Na, kam taip griežtai? Juk Remigijus Šimašius neturi laiko sekti visos miesto ekonomikos — atlikti įvairius auditus ir nuotekų prevenciją. Jam svarbiau daryti egzotiškus paplūdimius Vilniaus centre.

— Na, kas liečia paplūdimį, kai kuriems gyventojams labai patiko mero idėja. Socialiniuose tinkluose pilna džiaugsmingų nuotraukų, kuriose besišypsantys paplūdimio lankytojai vartosi su maudymosi kostiumėliais ant medinių gultų. O kiek džiaugsmo vaikams: maudynės fontane ir kūlversčiai ant dirbtinio paplūdimio smėlio. Gaila, kad paplūdimys bus išardytas rudenį Seimo ir Prezidento įsakymu. Priešingu atveju būtų galima paplūdimį uždengti permatomu kupolu ir žiemą jį sušildyti šiltu oru. Bei pakabinti ryškias lempas, kad susikurtų vasaros iliuzija. Vilniuje būtų ištisus metus veikiantis paplūdimys! Turistai iš viso pasaulio suvažiuotų  pažiūrėti į tokį stebuklą.

Tegai:
sostinė, Lietuva, lietus
Nuo skurdžiaus iki vargšo - vos keli kepalėliai duonos

Nuo skurdžiaus iki vargšo tik keli duonos kepalėliai

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujus duomenis apie skurdą. Manipuliuojant formuluotėmis ir skaičiais skamba optimistiškos prognozės, kad "absoliučiai nuskurdusių" lietuvių mažėja

Tačiau vis daugiau yra tų, kurie iš "neturtingųjų" kategorijos nukrito žemiau "skurdo ribos" ir tapo tiesiog "neturtingi". Paprasti Lietuvos gyventojai, susipainioję tarp skaičių ir formuluočių, paneigia statistiką, žiūrėdami į savo pinigines.

— Ramute, girdėjai, kad mes — pensininkai dabar ne tokie skurdžiai. Mūsų statistai nustatė, kad esame "ne visiški vargšai", tai yra elgetos, bet tiesiog neturtingi. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas tapo geresnis. Ar jau tai pajutai?

— Miela Evelina, net tūkstantį kartų ištarusi žodį "cukrus", burnoje nepasidaro saldžiau. O visa šia statistika tikiu tiek, kiek mano protas leidžia. Jau beveik 30 metų mūsų valdžia man sako, kad kiekvienais metais gyvenimas Lietuvoje tampa geresnis ir saldesnis. Bet aš asmeniškai to niekaip nejaučiu. Kaip ir prieš dešimt ar dvidešimt metų, kai gyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo, taip ir dabar vos suduriu galą su galu. Taip, dar nebadauju, bet pasakyti, kad iš savo pajamų labai sočiai gyvenu taip pat negaliu.

— Manau, kad tu kažkaip neteisingai mąstai. Juk mūsų valdininkai ir valdovai negali mums meluoti. Jie sako, kad mes jau gyvename geriau, todėl taip ir yra. Ir jei to nepajautei, vadinasi, tai yra tavo asmeninė problema. Pažvelk, statistai apskaičiavo, kad mūsų šalyje "skurdo rizikos lygis šiais metais gali pakilti 1,1 punkto iki 21,7%, o absoliutaus skurdo lygis gali sumažėti 1,6 punkto iki 6,1%". Jie taip pat sako, kad "skurdo rizikos lygis, kai šalies gyventojo mėnesinės pajamos buvo 379 eurai, pernai buvo 20,6 proc., o absoliutus skurdo lygis, kai pajamos buvo 251 euras - 7,7 proc.".

— Evelina, ar tu pati supranti, ką sakai? Kas yra "skurdo rizikos lygis" ir "absoliutus skurdas"? Kaip suprantu, būtent jie — statistai — kalba kaip tame anekdote apie vidutinę temperatūrą ligoninėje. Kažkas karščiuoja iki 40 laipsnių, o kažkas jau atvėso morge. Vidutiniškai ligoninėje — 36,6 temperatūra... Apskritai aš laikau tokį kai kurių asmenų pasisakymus pasityčiojimu iš žmonių! Kaip galima taip akivaizdžiai meluoti ir apsimesti, kad viskas gerai.

— Na, ką dar gali veikti mūsų valdininkai be įtikinėjimų, kad gyvename vis geriau ir geriau? Taigi mūsų politikai kitų parlamento rinkimų išvakarėse mums piešia tokius gražius paveikslus, kad žadą užgniaužia. Mano anūkas kompiuteryje parodė vieną iš jų, kuris taip gražiai suokia, kad jei balsuosime už jį, tada pagal jo ekonominę programą mums iš dangaus iškart pradės kristi mana! Ir svarbiausia, kad mano anūkas tiki šiais politiko pažadais ir šaukia, kad privalau balsuoti už jį.

— Ir mano dukra džiaugiasi tuo politiku. Mes jo vardo neminėsime, kad nedarytume jam politinės reklamos, už kurią, beje, mokami dideli pinigai! Taigi šis populistas-propagandininkas visada prieš rinkimus mums žada aukso kalnus, pieno upes su meduolių krantais, o kai gauna įgaliojimus, tuoj pat —neria į krūmus ir sėdi tylesnis už vandenį iki kitų rinkimų. Tačiau nuostabiausia tai, kad aplinkiniai tiki tais pažadais ir balsuoja už jį.

— Ramuta, todėl žmonės-rinkėjai labai greitai pamiršta tokius politikų pažadus, o kai ateina laikas kitiems pažadams, jie neprisimena kas buvo praeityje ... O begėdžiai politikai-populistai tuo naudojasi. Gavę valdžią, ji įrodinėja mums tokiomis statistinėmis ataskaitomis, kad mes, pasirodo, gyvename vis geriau. Ir visa tai jų dėka.

Tegai:
politikai, skurdas
Ar jau paruošėte sūnų naujiems mokslo metams?

Rugpjūtis laikas suruošti vaikus į mokyklą

(atnaujinta 17:25 2020.07.31)
Lietuvos tėvų laukia karštas metas — paruošti savo vaikus naujiems mokslo metams. Labiausiai nerimaujama dėl to, kaip prasidės pamokos dėl epidemiologinės situacijos, susijusios su koronavirusu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia tris variantus — realų grįžimą į mokyklą, mišrų realaus švietimo ir nuotolinio mokymosi derinį ir trečiąjį variantą, leidžiantį dirbti nuotoliniu būdu. Po patirties, įgytos per griežtą karantiną, tėvų ir mokytojų nuomonės apie ugdymo formas skiriasi.

— Romualda, ar jau paruošei savo sūnų naujiems mokslo metams? Pasidalink patirtimi, nes mes ruošiamės leisti dukrą į pirmą klasę ir labai jaudinamės. Tai labai atsakingas momentas ne tik jai, bet ir mums.

— Taip. Jūsų dukrai "pasisekė" pradėti savo mokyklinį gyvenimą tokiu neįprastu laikotarpiu. Iš praėjusių mokslo metų pabaigos patirties pasakysiu vieną dalyką, kuris man asmeniškai labai nepatiko mokant vaikus nuotoliniu būdu. Jame yra svarbių trūkumų. Svarbiausia, kad būdama karantine aš pati galėčiau kontroliuoti mokymosi procesą ir pamatyti, kaip mano vaikas dirba ne tik per pamokas, bet ir atlikdamas namų darbus.

— Bet mes turime dirbti, nejaugi dabar teks mesti savo darbą, kad su vaiku sėdėtume prie kompiuterio?

— Taip, tai yra pagrindinė nuotolinio valdymo problema. Tėvai turi dirbti, kad turėtų iš ko pragyventi. Ir vaikas, prižiūrimas mokytojų mokykloje, geriau mokysis, nei paliktas namuose vienas su kompiuteriu "tete-a-tete". Tikėkimės, kad Švietimo ministerija padarys teisingas išvadas iš karantino metu įgytos patirties. Iš tiesų, daugelis mokytojų nesugebėjo tinkamai organizuoti mokymosi proceso kompiuteriu. Kai kurie iš jų negalėjo to padaryti dėl prastų žinių apie šiuolaikines technologijas ir kompiuterius.

— Perskaičiau, kad ministerija beveik visą rugpjūtį skirs mokytojams, aiškins kaip organizuoti nuotolinio mokymosi procesą, jei dėl koronaviruso vėl būtų paskelbtas karantinas. Tam skirta net 12 milijonų eurų. Net įdomu, ar tėvai bus kažkaip įtraukti į šį procesą? Galų gale, mūsų nuomonė yra svarbi organizuojant vaikų mokymą nuotoliniu būdu.

— Beje, jūs tiesiog pabandykit išmokyti dukrą greitai ir teisingai prisijungti prie pamokų per skirtingas nuotolinio mokymosi platformas. Be to, pripratinkite vaiką prie dviejų dienotvarkės variantų. Jei bus karantinas, būtina protingai naudoti laiką. O jei karantino nebus, tai yra antrasis variantas, kuris turės įtakos ir jums. Juk pradinių klasių mokinius į mokyklą paprastai vežioja tėvai. Taip pat norėčiau patarti mūsų švietimo pareigūnams išbandyti du mokymo variantus šiais metais. Įdiekite vaizdo kameras klasėse ir tuo pačiu metu transliuokite pamoką klasėje internetu. Tėvai galės stebėti savo vaiko elgesį ir žinias gyvai, o jei vaikas serga, jis gali automatiškai prisijungti prie ugdymo proceso net gulėdamas lovoje. Tikiuosi, kad Švietimo ministerija išgirs mano norus.

Tegai:
karantinas, mokykla
Šilkaverpiai, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai sukūrė vakciną nuo koronaviruso, naudodami šilkaverpius

(atnaujinta 13:52 2020.08.05)
Mokslininkas mano, kad šiuo metodu bus pagaminta "labai efektyvi vakcina didesniais kiekiais nei įprastos vakcinos"

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Vakcina nuo COVID-19, kurios pagrindą sudaro šilkaverpių lervose esantys baltymai, turėtų tapti labai efektyvi ir nebrangi, RIA Novosti pasakojo projekto vadovas, Japonijos Kiusiu universiteto profesorius Takahiro Kusakabe.

Koronaviruso paviršiuje yra vadinamasis smaigalys baltymas S, jis yra sugrupuotas po tris ir būtent jis suformuoja pačius "smaigalius" viruso paviršiuje, su kurio pagalba ir plinta infekcija.

"Padedant šilkaverpiui, mes sukuriame dirbtinį smaigalio baltymą, kuris yra nepaprastai panašus į naujo tipo koronaviruso baltymą, tačiau jo viduje nėra viruso, todėl jis yra nekenksmingas", — teigė profesorius.

Į šilkaverpio kūną įnešamas bakulovirusas, kuris užkrečia tik vabzdžius, bet yra nekenksmingas žmonėms, turėdamas jame įterptą genetinę koronaviruso informaciją. Po kelių dienų šilkaverpių kūne "užauga" baltymas, labai panašus į koronaviruso S-baltymą.

"Šiuo metu mes kuriame dvi vakcinų rūšis — injekcines ir geriamąsias. Injekcinei vakcinai reikia išvalymo ir saugos tyrimų. Bet kokiu atveju manau, kad ji bus tokia pat saugi kaip šiuo metu naudojama vakcina. Kalbant apie geriamąjį vartojimą, Azijos šalyse istoriškai šilkaverpių lervas jie vartoja maistui, todėl problemų neturėtų kilti", — pabrėžė profesorius.

Mokslininkas mano, kad šiuo metodu bus pagaminta "labai efektyvi vakcina didesniais kiekiais nei įprastos vakcinos". Be to, jo kaina neviršys vakcinos nuo gripo ribų — keli tūkstančiai jenų (kelios dešimtys dolerių). Šiais mokestiniais metais, tai yra iki 2021 metų kovo 31 dieną, bus atliekami vakcinos bandymai su gyvūnais.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
mokslininkai, vakcina, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijoje papasakojo apie skiepų nuo COVID-19 vaikams bandymus
Lietuviams priminė, kad viešose uždarose patalpose dėvėti kaukes privaloma
Mokslininkai neatmetė galingesnės antros COVID-19 bangos JK