Nuo skurdžiaus iki vargšo - vos keli kepalėliai duonos

Nuo skurdžiaus iki vargšo tik keli duonos kepalėliai

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujus duomenis apie skurdą. Manipuliuojant formuluotėmis ir skaičiais skamba optimistiškos prognozės, kad "absoliučiai nuskurdusių" lietuvių mažėja

Tačiau vis daugiau yra tų, kurie iš "neturtingųjų" kategorijos nukrito žemiau "skurdo ribos" ir tapo tiesiog "neturtingi". Paprasti Lietuvos gyventojai, susipainioję tarp skaičių ir formuluočių, paneigia statistiką, žiūrėdami į savo pinigines.

— Ramute, girdėjai, kad mes — pensininkai dabar ne tokie skurdžiai. Mūsų statistai nustatė, kad esame "ne visiški vargšai", tai yra elgetos, bet tiesiog neturtingi. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas tapo geresnis. Ar jau tai pajutai?

— Miela Evelina, net tūkstantį kartų ištarusi žodį "cukrus", burnoje nepasidaro saldžiau. O visa šia statistika tikiu tiek, kiek mano protas leidžia. Jau beveik 30 metų mūsų valdžia man sako, kad kiekvienais metais gyvenimas Lietuvoje tampa geresnis ir saldesnis. Bet aš asmeniškai to niekaip nejaučiu. Kaip ir prieš dešimt ar dvidešimt metų, kai gyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo, taip ir dabar vos suduriu galą su galu. Taip, dar nebadauju, bet pasakyti, kad iš savo pajamų labai sočiai gyvenu taip pat negaliu.

— Manau, kad tu kažkaip neteisingai mąstai. Juk mūsų valdininkai ir valdovai negali mums meluoti. Jie sako, kad mes jau gyvename geriau, todėl taip ir yra. Ir jei to nepajautei, vadinasi, tai yra tavo asmeninė problema. Pažvelk, statistai apskaičiavo, kad mūsų šalyje "skurdo rizikos lygis šiais metais gali pakilti 1,1 punkto iki 21,7%, o absoliutaus skurdo lygis gali sumažėti 1,6 punkto iki 6,1%". Jie taip pat sako, kad "skurdo rizikos lygis, kai šalies gyventojo mėnesinės pajamos buvo 379 eurai, pernai buvo 20,6 proc., o absoliutus skurdo lygis, kai pajamos buvo 251 euras - 7,7 proc.".

— Evelina, ar tu pati supranti, ką sakai? Kas yra "skurdo rizikos lygis" ir "absoliutus skurdas"? Kaip suprantu, būtent jie — statistai — kalba kaip tame anekdote apie vidutinę temperatūrą ligoninėje. Kažkas karščiuoja iki 40 laipsnių, o kažkas jau atvėso morge. Vidutiniškai ligoninėje — 36,6 temperatūra... Apskritai aš laikau tokį kai kurių asmenų pasisakymus pasityčiojimu iš žmonių! Kaip galima taip akivaizdžiai meluoti ir apsimesti, kad viskas gerai.

— Na, ką dar gali veikti mūsų valdininkai be įtikinėjimų, kad gyvename vis geriau ir geriau? Taigi mūsų politikai kitų parlamento rinkimų išvakarėse mums piešia tokius gražius paveikslus, kad žadą užgniaužia. Mano anūkas kompiuteryje parodė vieną iš jų, kuris taip gražiai suokia, kad jei balsuosime už jį, tada pagal jo ekonominę programą mums iš dangaus iškart pradės kristi mana! Ir svarbiausia, kad mano anūkas tiki šiais politiko pažadais ir šaukia, kad privalau balsuoti už jį.

— Ir mano dukra džiaugiasi tuo politiku. Mes jo vardo neminėsime, kad nedarytume jam politinės reklamos, už kurią, beje, mokami dideli pinigai! Taigi šis populistas-propagandininkas visada prieš rinkimus mums žada aukso kalnus, pieno upes su meduolių krantais, o kai gauna įgaliojimus, tuoj pat —neria į krūmus ir sėdi tylesnis už vandenį iki kitų rinkimų. Tačiau nuostabiausia tai, kad aplinkiniai tiki tais pažadais ir balsuoja už jį.

— Ramuta, todėl žmonės-rinkėjai labai greitai pamiršta tokius politikų pažadus, o kai ateina laikas kitiems pažadams, jie neprisimena kas buvo praeityje ... O begėdžiai politikai-populistai tuo naudojasi. Gavę valdžią, ji įrodinėja mums tokiomis statistinėmis ataskaitomis, kad mes, pasirodo, gyvename vis geriau. Ir visa tai jų dėka.

Tegai:
politikai, skurdas
Nesutepsi - nevažiuosi

Nesutepęs nevažiuosi

(atnaujinta 00:52 2021.02.27)
Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė visuomenės nuomonės apklausos, kurią užsakė kovotojai su korupcija, socialinių tyrimų bendrovė "Vilmorus", duomenis. Operatyvininkai domėjosi, kiek žmonių Lietuvoje mano, kad kyšis yra geriausias visų problemų sprendimas

Paaiškėjo, kad taip mano du iš trijų apklaustųjų (71 %). O tarp bendrovės vadovybės taip mano beveik kas antras žmogus (44 %). Ir tik kas ketvirtas vadovas (24 %) mano, kad norimas rezultatas gali būti pasiektas tik į kišenę ar voką įdėjus "šlamančių".

 — Laurynai, ar tau kada nors teko papirkti pareigūną, kad padėtų išspręsti problemą?

 — Ar tau, Arūnai, atsakyti sąžiningai, ar dėl statistinės apklausos? Matai, jei aš tau prisipažinsiu, kad daviau kyšį, tada iškart tapsiu potencialiu nusikaltėliu, kuris netgi gali patekti į kalėjimą. Todėl nepasitikiu visomis tokiomis apklausomis.

— Bet kaip dar operatyvininkai gali sužinoti apie korupcijos mastą šalyje?

— Manau, kad niekas nežino tikrojo masto. Juk šokolado dėžutė su konjako buteliu taip pat gali būti laikomi kyšiu. Bet be šių atributų retai kas lankosi pas gydytoją ar valdininką. Taigi, akivaizdžiai neįvertinami duomenys, kad tik du iš trijų Lietuvos gyventojų mano, jog kyšis yra geriausias būdas išspręsti problemą. Juk mūsų vyriausybė, vadovaujama konservatorių, negali paskelbti, kad korupcija Lietuvoje ir toliau klesti. Prieš kelerius metus sostinės meras Remigijus Šimašius, tik pradėjęs eiti pareigas, lobizavo 100 eurų kompensacijos už kiekvieną vaiką, lankantį privatų darželį, priėmimą. Kas turi didžiausią privačių darželių ir mokyklų tinklą mūsų šalyje? Teisingai — Austėja Landsbergienė, dabartinio užsienio reikalų ministro ir konservatorių partijos pirmininko Gabrielio Landsbergio žmona. O kas tai — kyšis ar tai kitaip vadinasi?

— Na, manau, kad šie keli milijonai iš kapitalo biudžeto privačiai bendrovei buvo tinkamai paskirstyti. Juk tai padeda iš dalies kompensuoti vietų trūkumą darželiuose.

— Ar už tuos milijonus nebuvo lengviau pastatyti naujus savivaldybės darželius ir taip išspręsti vietų trūkumo problemą?

— Baik uždavinėti man tokius provokuojančius klausimus! Nes prisišnekėsime iki to, kad konservatorius pavadinsime korumpuotų valdininkų partija!

— O kaip kitaip juos vadinti, jei ministru vėl būtų paskirtas dėl korupcijos pakliuvęs buvęs ministras Dainius Kreivys ir paskirta buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios šeimos nariai nuskambėjo "Snoro" bankroto byloje, gavo valstybinę pensiją. Ir visi prisimena šimtmečio aferas, kai buvo parduotas naftos koncernas "Mažeikių nafta" ir statyta "popierinė" naujoji Visagino AE. O KAM už pasakiškus pinigus nusipirkus "auksinius šaukštus" iš bendrovės, už kurios stovi dabartiniai valdantieji, taip pat kyla daug klausimų. Taigi, pinigai voke nebemadingi. Tai reiškia, kad korupcijos lygis Lietuvoje iš tikrųjų mažėja. Ir jūs turite tuo tikėti!

Tegai:
Lietuva, korupcija
Būti ar nebūti? Štai kur mįslė!

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

Lietuvos gyventojai pasimetę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pranešė apie daugiau nei 800 nepageidaujamų reakcijų į Lietuvoje naudojamas vakcinas "BioNTech", "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca"

Žiniasklaida teigia, kad tik apie 10% gyventojų nenori skiepytis. Tuo pat metu grupių moderatoriai socialiniuose tinkluose atlieka savo apklausas, kuriose didžioji dauguma dalyvių (iki 80 proc.) kategoriškai pareiškia atsisakantys skiepų bet kokiu pretekstu.
— Laura, ar pakeitei sprendimą atsisakyti skiepų nuo COVID-19? Aš tai pasiskiepijau ir dabar laisvai einu į darbą ir net pavasarį ketinu vykti į kelionę.

— Ne, Liepa, aš savo sprendimo nepakeičiau. Ypač po to, kai perskaičiau pranešimą, kad beveik tūkstantis žmonių po vakcinacijos pajuto "nepageidaujamas reakcijas". Mano darbas nėra susijęs su artimu bendravimu su žmonėmis, ir tikiuosi, kad koronavirusu apskritai nesusirgsiu.

— Kodėl tu tokia užsiskyrusi "antivakserė? Juk vakcina buvo sugalvota mūsų pačių labui. Vienas dalykas ramina, kad tokių užsispyrėlių yra ne daugiau kaip 10 proc. Valstybinė žiniasklaida apie tai pranešė remdamasi apklausa.

— O man atrodo, kad šios žiniasklaidos priemonės gudrauja. Didžioji dauguma mano draugų ir pažįstamų nenori skiepytis. Tai padaryti juos gali motyvuoti tik baimė prarasti darbą, jei darbdavys juos priversu. O šiaip žmonės nenori savanoriškai skiepytis. Taigi keliose socialinio tinklo Facebook grupėse, kuriose aš dalyvauju, ir yra dešimtys tūkstančių žmonių, dabar jie atlieka savo apklausas, nepriklausomai nuo valdžios įtakos. Taigi didžioji dauguma dalyvių sako, kad jie nesiskiepys jokiomis aplinkybėmis.

— Na, aš taip pat atkreipiau dėmesį į oficialios žiniasklaidos ir socialinių tinklų apklausų rezultatų skirtumus. Tai mane labai suglumino. Taip, aš suprantu, kad oficiali žiniasklaida turėtų vadovautis vyriausybės idėjoms, kurios reiškia kuo ankstesnį visuotinį gyventojų skiepijimą. Juk bus kažkaip nepatogu pranešti Briuselio valdžiai, kad lietuviai yra tokie neatsakingi ir atsisako skiepytis ir kyla tokių sinkimų.

— O mane glumina ir tai, kad socialiniuose tinkluose daugelis piktinasi, kad žmonėms nėra suteikta teisė pasirinkti, kuria vakcina skiepytis. Štai vokiečiai kategoriškai sukilo prieš daugiausiai neigiamų "nepageidaujamų reakcijų" sukeliančią vakciną "AstraZeneca". Ir daugelis Lietuvoje reikalauja iš valdžios institucijų leisti skiepytis Rusijos vakcina "Sputnik-V". Taigi, mūsų valdžia — konservatoriai ir liberalai užsispyrė, kad nepirks Rusijos vakcinos, net jei Europos valdžios institucijos pripažins jos saugumą. Toks požiūris į žmogaus pasirinkimo laisvę Lietuvoje mane glumina. Ypač kalbant apie brangiausią dalyką — sveikatą!

— Bet juk koronavirusas yra toks užkrečiamas, kad geriau pasiskiepyti vieną kartą, nei visą gyvenimą vaikščioti su kauke ir vengti žmonių.

— Na, galima pasiginčyti dėl baisaus viruso užkrečiamumo. Tarp pažįstamų turiu keletą pavyzdžių, kai vienas iš sutuoktinių susirgo, o kitas neužsikrėtė. Ir tai, nepaisant to, kad jie bute gyvena kartu ir ypač nesaugojo vieni kitų. Jie net miegojo toje pačioje lovoje. Atseit, jei jau sirgti, tai kartu. Ir įgyti  šeimyninį imunitetą. Štai taip.

Tegai:
skiepai, koronavirusas
Kviečiai, archyvinė nuotrauka

Rekordiškai gausus derlius supirkimo kainų nesumažino

(atnaujinta 00:43 2021.03.01)
Nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų sausio maistinių kviečių kaina išaugo 27 proc. ir pasiekė vieną iš aukščiausių lygių per visą stebėjimo laikotarpį

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Praėjusiais metais šalies žemdirbiai nuėmė gausesnį žemės ūkio augalų derlių, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Rekordiškai didelis derlius lėmė išaugusią augalininkystės produkcijos dalį bendrojoje žemės ūkio produkcijoje, tačiau supirkimo kainų tai nesumažino.

Nepaisant praėjusiais metais nuimtų rekordiškai didelių derlių, grūdų supirkimo kainos augo. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, sausio mėnesį vidutinės grūdų ir rapsų supirkimo kainos didėjo. Labiausiai išaugo pašarinių kviečių kaina — ji kilo 12,7 proc. 

Nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų sausio maistinių kviečių kaina išaugo 27 proc. ir pasiekė vieną iš aukščiausių lygių per visą stebėjimo laikotarpį (nuo 2004 m.).

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, brangiau maistiniai kviečiai buvo superkami 2007 metais rugsėjį — 2008 metų spalį; 2010 m. gruodį — 2011 m. birželį; 2012 m. liepą — 2013 m. birželį. Rapsų kaina, stebint nuo 2004 m., aukštesnė negu praėjusį sausio mėn. buvo nuo 2011 metų sausio iki 2013 metų birželio.

Tegai:
derlius, Žemės ūkio ministerija