Kur leki, lyg akis išdegęs?

Lietuvos gyventojai nevienareikšmiškai vertina Baltarusijoje vykstančias represijas

(atnaujinta 18:56 2020.08.11)
Europa pasmerkė griežtą būdą malšinti protestus Baltarusijoje po įvykusių prezidento rinkimų

Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina Baltarusijos valdžią atsisakyti smurto. Tačiau, Lietuvos eiliniai gyventojai ne tokie kategoriški šiuo klausimu. Kai kas primena panašius veiksmus malšinant protestus Europoje ir JAV.

— Linai, kur tu čia taip skubi?

— Lekiu palaikyti savo draugus baltarusius, ten prie ambasados rengiamas piketas! Tu tik pažiūrėk, ką jų Batka išdarinėja. Ašarinės dujos ir guminės kulkos! Šimtai aktyvistų jau atsidūrė už grotų, jiems kelia realias baudžiamas bylas, už kurias gresia iki 15 metų laisvės apribojimas. Juk tai grynas savo tautos genocidas. Eime su manimi!

— Ne aš su tavimi niekur neeisiu. Nes manau, kad viskas, kas vyksta Baltarusijoje — tai baltarusių vidaus reikalai, o ne mūsų rūpestis. Kodėl tu nelakstei prie Prancūzijos ar JAV ambasadų, kur manifestantus irgi mušdavo lazdomis ir šaudė į juos guminėmis kulkomis?

— Na ką čia lyginti Prancūziją ir Baltarusiją. Prancūzijoje tautos išrinktas prezidentas tiesiog įveda tvarką ir apsaugo gyventojus nuo chuliganų geltonomis liemenėmis. O Minske tauta sukilo prieš Lukašenkos diktatūrą.

— Palauk. Tai koks jis diktatorius? Aš turiu daug draugų ir pažįstamų Baltarusijoje, ir jie visuomet abiem rankom balsuoja už Lukašenką. Ir aš tikiu, kad taip ir yra, sprendžiant iš jų CRK paskelbtų duomenų. Taip sutinku, kad bet kurioje visuomenėje yra dalį žmonių, kurie nepritaria esamai valdžiai. Bet kodėl ši nedidelė žmonių grupelė turėtų diktuoti savo valią pasyviai daugumai, kuri pritaria prezidento Lukašenkos valdžiai?

— Bet juk tai neteisinga, kai vienas žmogus valdo tiek daug metų.

— O ar gerai, kad mūsų valdžia kas keturis-penkis metus keičiasi? Tik tauta pripranta prie vieno valdžios stiliaus, ateina nauja ir vėl pradeda viską kaitalioti pagal save. Ir kaip sakoma, neduok Dieve gyventi šiais pokyčių laikais. 1990-aisiais susiformavęs elitas pats renkasi savo prezidentą, o tada tik sudaro demokratinių rinkimų iliuziją. Ir kas iš to? Nors ir naujas prezidentas, bet valdo senas elitas, kuris tarpusavyje pasidalino visą atsakomybę ir į pagrindines valstybės pareigas paskyrė savo žmones. Taigi, pagal mane, tai "Lukašenkos diktatūra" Baltarusijoje nieko nesiskiria nuo "Landsbergio demokratijos" Lietuvoje.

Tegai:
lietuviai, prezidento rinkimai, Baltarusija
Niūrūs debesys virš sienos

Lukašenka pasienyje pakabino spynas

(atnaujinta 17:59 2020.09.18)
Baltarusijos Respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie sienos su Lietuva ir Lenkija uždarymą bei apie sienos su Ukraina apsaugos sustiprinimą

Jis ėmėsi tokių griežtų priemonių po to, kai ES valdžia nepripažino jo teisėtu prezidentu ir pradėjo plataus masto NATO pratybas netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Lukašenka taip pat kreipėsi į šių šalių gyventojus su prašymu sustabdyti jų politikus ir neleisti sukelti karštąjį karą.

— Vladislavai, ar girdėjai? Lukašenka ketina aklinai uždaryti sieną su Lietuva! Kaip ketini savaitgaliais aplankyti savo artimuosius?

— Taip, man ši žinia yra tarsi smūgis. Tačiau pastarosiomis dienomis iš Baltarusijos valdžios tikėjausi kažko panašaus. Ir viskas dėl siautulingos mūsų ir Europos valdžios retorikos prieš Lukašenką! Tai yra jų užsienio, kaip jie patys teigia, "taiką mylinčios politikos" rezultatas! Kiek galima aiškinti baltarusiams iš Vilniaus, Varšuvos ir Briuselio, kaip jiems gyventi? Kad ir kiek kartų važiavau į Baltarusiją, ten mačiau ramius, darbščius žmones. Ir dabar visuose mūsų ekranuose kažkodėl matau agresyvią minią žmonių perkreiptais veidais, ir jie šaukia "Batka — lauk!".

— Bet juk matai, kokios tūkstančių žmonių demonstracijos vyksta visuose Baltarusijos miestuose. Tai reiškia, kad ne visi patenkinti 26 metus trunkančiu Lukašenkos valdymu.

— Per paskutinę kelionę į Baltarusiją su artimaisiais tai aptarinėjome. Ir ką jie man pasakė? Protestuoti išeina daugiausiai jauni žmonės, kuriems visada reikia išlieti energiją klubuose, o ne bulvių laukuose. O čia tokia proga — aikštes ir gatves paversti šokių aikštelėmis ir įvairiais kūrybiniais konkursais — kas garsiau riktels, gražiau apsivynios baltai-raudonu skuduru arba spjaus į policiją. Idiotizmas, kurį Vakarų politiniai strategai apgaubia gražiu "laisvės kovos" apvalkalu! Kokia čia laisvė, pasakyk tu man!

— Bet pažiūrėk į tuos pačius ukrainiečius. Juk jie pasiekė laisvę! O dabar jie kvėpuoja giliai ir savaitgaliais gali laisvai keliauti į Europos sostines, eiti į operą ar valgyti kruasanus su kava tiesiog lovoje, brangiame Europos viešbučio kambaryje.

— O dar jie gali laisvai rinkti braškes Lenkijos laukuose, laukines uogas Suomijos miškuose, ūkininkauti už euro centus Europos gamyklose. O kas jiems anksčiau draudė tai daryti? Sienos buvo atviros dar prieš Euromaidaną. Bet ne. Savo šalies ekonomiką sužlugdė, o dabar dirba Europos Sąjungos ekonomikos naudai. Tai yra pagrindinis visų maidanų uždavinys — gauti pigios darbo jėgos ir sunaikinti konkurentų ekonomiką rinkoje.

— Tačiau dabar Lukašenka atima iš baltarusių teisę laisvai judėti per sieną. Ir tai yra visų taisyklių ir nuostatų pažeidimas! Jis pats nuleidžia geležinę uždangą pasienyje.

— Na, visų pirma, jis to ėmėsi reaguodamas į "taiką mylinčią" mūsų Lino Linkevičiaus ir Gitano Nausėdos politiką, kurie jau pamiršo visas padorumo ir diplomatijos normas. Antra, nemanau, kad sienos uždarymas kažkaip paveiks paprastus baltarusius, kurių yra daug daugiau nei tų, kurie eina į mitingus. Jie tiesiog neturi laiko eikvoti savo jėgas "Baltarusijos Maidane". Ką aš galiu pasakyti? Juk pats viską matai ir supranti.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Lietuva, Baltarusija
Nijole, ko tokia susimąsčiusi?

Rinkimai-rinkimai...

(atnaujinta 18:22 2020.09.15)
Lietuva pateko į finalines rinkimų lenktynes. Partijos pasiekė finišo tiesiąją. Po mėnesio taps žinoma nauja Seimo sudėtis. O Lietuvos piliečiai skaito politinių partijų programas, klausosi kandidatų į Seimo narius ir svarsto, už ką balsuoti

— Nijole, ko tokia susimąsčiusi? Nejaugi galvoji, už ką balsuosi spalio 11 dieną?

— Marta, nejuokink manęs. Aš jau seniai nusivyliau mūsų vyriausybe ir nebedalyvauju rinkimuose. Nuo dėmenų pasikeitimo vietomis suma nesikeičia. Nesvarbu, ar valdžioje yra dešinieji, kairieji ar centristai, mes vis tiek darysime viską, kas bus liepta iš Briuselio. Anksčiau mums buvo siunčiamos direktyvos iš Kremliaus, o dabar — iš Europos Komisijos ir NATO būstinės. Jie liepė užsidėti kaukes! Mes griežtai laikomės. Rytoj pasakys: "Pirmyn — į Rytus!" ir eisime kariauti su kaimynais. Lietuva yra JAV, Berlyno ir Lenkijos geopolitinių interesų įkaitė. O laisvė ir nepriklausomybė — blefas, kuriuo mus apgaudinėja ir dešinieji, ir kairieji, ir centriniai.

— Tu taip pesimistiškai vertini mūsų valdžią? Nejaugi jie tau tokie atgrasūs?

— Ne, jie neatgrasūs. Politikai yra malonūs ir protingi žmonės. Jie sako gražius ir protingus dalykus, žada, kad gyvenimas netrukus taps geresnis ir gražesnis. O atsisėdę į deputatų ar ministrų kėdes jie labai greitai pamiršta šiuos pažadus.

— Ne! Tai netiesa! Tokie kaip tu — pesimistai — ir leidžia būti valdžioje tiems, kurie pirmiausia galvoja tik apie save. Pažvelkite į Seimo narių sudėtį. Kai kurie deputatai jame sėdi nuo 90-ųjų pradžios! Man atrodo, kad turėtų būti ribojamas kadencijų skaičius, kaip ir prezidento kadencijų skaičius. Ir kuo daugiau Seime atsiras naujų veidų, tuo greičiau judėsime į priekį. Juk šiandien pasaulis sparčiai keičiasi, o vakar diena gyvena daugelis deputatų. Mums reikia šviežio kraujo valstybės kraujotakos sistemoje. Balsuosiu už jaunus ir aktyvius kandidatus. Jie tikrai įpūs vėjo į laivo "Lietuva" bures.

— Na, jaunimas be gyvenimo patirties gali mus nuvesti ant uolų. Čia būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp vyresnių kartų išminties ir drąsaus entuziazmo. Jaunimas gali priskaldyti tokių malkų, kad dešimtmečius turėsime valyti griuvėsius. Prisimink, kaip 90-aisiais visos trys Baltijos šalys puolė į "šviesią kapitalistinę ateitį". O dabar pažiūrėję į Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominius rodiklius pamatysite, kad "lėčiausi" estai gyvena geriau nei latviai ir lietuviai šiandien. Ir tai todėl, kad jie neskuba su garsiais pareiškimais ir išdidžiai nesuraukia nosies, kaip mūsų valdovai. Nededa ekonomikos ant politikos aukuro.

— Tu mąstai teisingai, kaip tikras politikas, bet kažkodėl atsisakai balsuoti. Spalio 11 dieną eik į rinkimų apylinkę ir balsuok už "naujus veidus" politikoje! Gal jiems atėjus gyvenimas Lietuvoje bus geresnis?

— Na, įkalbėjai. Gal ir eisiu balsuoti. Tik tuo atveju, jei spalio 11 dieną orai bus geri, o priemonės koronavirusui suvaldyti iki to laiko netaps griežtesnės. Nes nemėgstu stovėti eilėse ir laikytis atstumo.

Tegai:
rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Klevo lapas

Kokia šiandien diena: rugsėjo 22-osios šventės

(atnaujinta 16:36 2020.09.21)
Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis. Be to, švenčiama Tarptautinė diena be automobilio

Rugsėjo 22 yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 266-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 100 dienų.

Vardadienius šią dieną švenčia Eigantė, Tamošius, Tomas, Mauricijus, Tarvinas, Virmantė.

Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis.

Šalna
© Sputnik / Владимир Астапкович

Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.

Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką - tai metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Be to, šią dieną minima Tarptautinė diena be automobilio

Pirmą kartą akcija "Mieste – be savo automobilio" buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. 2000 m. tokai akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų "Mieste – be savo automobilio" rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.

Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Lietuvos miestuose aplinka ypač užteršta nuo daugybės senų (10-15 m. senumo) automobilių. Be to, ne mažesnė problema ir eismo saugumas. Lietuvoje avarijose žūsta gerokai daugiau žmonių, nei kitose Europos šalyse.

Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Vilniuje rengiami pažintiniai žygiai dviračiais, riedučiais, laivu Nerimi.

Be to, rugsėjo 22-oji laikoma Šiaulių miesto gimimo diena.

1236 m. vietovardis "Soule" buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį, kuris vyko rugsėjo 22 d. Rugsėjo mėnesį šia proga Šiauliuose rengiamos Šiaulių dienos.

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m, o 1524 m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte. Miestelis pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje.

1791 m. lapkričio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Šiauliams patvirtino laisvojo miesto teises ir pirmąjį pačių šiauliečių išsirinktą herbą. Herbo simboliai – Žemaitijos meška, Dievo Apvaizdos akis, ketverių metų seimo ideologinis simbolis ir raudonas veršis (valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbas). Meška reiškė Šiaulių administracinę priklausomybę Žemaitijos kunigaikštystei. Dievo Apvaizdos akis rodė Aukščiausiojo valia vykdomus darbus. Poniatovskių giminės veršis simbolizavo miesto teisių suteikėją Stanislovą Augustą.

Saulės mūšio pergalės 750 metinių proga Šiauliuose įrengta Saulės laikrodžio aikštė, kurioje stovi skulptoriaus St. Kuzmos sukurta Šaulio skulptūra. Gražus Šiaulių pėsčiųjų bulvaras, su išlikusiomis didžiulėmis skulptūromis. Jame įsteigti Fotografijos ir Dviračių muziejai.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1236 metais įvyko Saulės mūšis tarp žemaičių ir kalavijuočių.

1875 metais gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (mirė 1911 metais).

1921 metais Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

1932 metais gimė Algirdas Mykolas Brazauskas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius. Kaip prezidentas ar premjeras Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų.

2018 metais Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus. 

Ši diena pasaulio istorijoje

1791 metais gimė anglų mokslininkas Michael Faraday (Maiklas Faradėjus), išradęs pirmą elektrinį motorą ir generatorių.

1792 metais paskelbta Prancūzijos Respublika.

1862 metais JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas paskelbė, jog nuo 1863 metų sausio 1 dienos šalyje panaikinama vergija.

1949 metais TSRS pirmą kartą išbandė atominę bombą.

1969 metais Kinija pareiškė įvykdžiusi pirmąjį požeminį branduolinį sprogdinimą.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
© Photo :
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai