Lietuva Baltarusijos opozicionieriams padės morališkai ir materialiai

Lietuva padės Baltarusijos opozicijos nariams morališkai ir finansiškai

(atnaujinta 16:59 2020.09.04)
Lietuva ir toliau išduoda leidimus atvykti "dėl humanitarinių priežasčių" Baltarusijos piliečiams, kuriuos valdžios atstovai persekioja dėl dalyvavimo protestuose

Pasak Lietuvos vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės, tokių leidimų jau išduota daugiau nei 80. Šiems tikslams Vyriausybė jau planavo skirti iki 100 tūkstančių eurų, o 200 tūkstančių eurų bus skirta Baltarusijos Europos humanitariniam universitetui (EHU), įsikūrusiam Vilniuje. Taip pat pranešama, kad studijoms Lietuvos universitetuose bus skirta 100 stipendijų baltarusių studentams, radusiems prieglobstį nuo politinių represijų Lietuvoje.

— Andriau, ar žinai, kur galima pervesti aukas baltarusių pabėgėliams iš Lukašenkos režimo? Man labai gaila šių Baltarusijos kovotojų už laisvę, skauda širdį nuo minties apie jų kančias, kai skaitau Lietuvos žiniasklaidą ir žiūriu televizorių!

— Nesijaudink, Žygimantai. Mūsų Vyriausybė iš tavo kišenės jau paėmė dalį lėšų, kad padėtų, kaip tu sakai, kenčiantiems. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja jau visiškai išlaikoma, į kairę ir dešinę jos dalijamos visiems baltarusiams, kuriems ant kūno matosi mėlynės, ir sakoma, kad juos sumušė Baltarusijos teisėsaugininkai. Šimtai specialių stipendijų buvo skirta Baltarusijos jaunųjų aktyvistų mokymui mūsų universitetuose. Taigi, be mūsų su tavim valios, jau dalį biudžeto, t. y. žmonių pinigų, mūsų valdžia išleido tokiai labdarai.

— Na, tu taip kalbi, lyg smerktum Lietuvos valdžios veiksmus dėl košmaro, kuris vyksta Baltarusijoje.

— Kodėl turėčiau džiaugtis mūsų vadovų dviveidiškumu. Kai kurie pirmiausia šaukia, kad niekas neturi kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, tačiau patys aktyviai palaiko vieną iš partijų — Lukašenkos opoziciją. Argi jie elgiasi sąžiningai? Kaip galėčiau pasitikėti tokiais žmonėmis ateityje? Ir sakyk man, kodėl mūsų vaikai turi mokėti už studijas mūsų universitetuose, o baltarusiai gali mokytis nemokamai?

— Turime parodyti solidarumą su tais, kuriuos engia diktatorius Lukašenka!

— O iš kur kilo mintis, kad jis yra diktatorius ir visa Baltarusijos tauta gyvena jo bijodama? Taip, bet kurioje valstybėje yra nepatenkintų valdžia. Ir Lietuvoje taip pat. Bet tai nereiškia, kad valdžia turėtų būti pakeista per valstybės perversmą. Valdžiai pakeisti galioja demokratinės normos — tai rinkimai. Mudu už mėnesio turėsime rinkti aukščiausią valdžią — Seimą. Ir aš noriu pažiūrėti, kiek rinkėjų balsuos už tokių mūsų politikų kaip Linas Linkevičius ar Gabrielius Landsbergis jėzuitišką užsienio politiką. Bet jei juos išrinks dauguma Lietuvos piliečių, tai aš, kaip įstatymus gerbiantis šalies pilietis, tik užjausiu, tačiau neisiu protestuoti prieš jų veiksmus. Teisė yra teisė, o Konstitucija mums garantuoja teisę balsuoti, bet ne vykdyti perversmą ir smurtinį valdžios nuvertimą.

Tegai:
opozicija, Baltarusija
Okupacijos ir kovos už laisvę muziejus, archyvinė nuotrauka

KGB slaptųjų agentų vardai bus paslėpti toliau nuo lietuvių akių

(atnaujinta 13:48 2020.09.25)
Likus dviem savaitėms iki Seimo rinkimų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nusprendė iš tinklalapio pašalinti sovietų KGB archyvinių asmens bylų registrą, kuriame yra daugelio žymių Lietuvos politikų pavardės

Centro vadovybė tai paaiškino labai paprastai: jos teigimu, registrą reikėtų vertinti kritiškai, nes visi agentų sąraše esantys dabartiniai politikai buvo užverbuoti KGB, tačiau ne visi jie savanoriškai bendradarbiavo. Ir patį slaptųjų agentų "darbą" komiteto nariai ne visada vertino teigiamai.

— Gintarai, žinau, kad tavo protėviai sovietmečiu labai nukentėjo dėl savo su laisve susijusių pažiūrų, o senelis net keletą metų praleido tremtyje. Ir kaip tu jautiesi dėl to, kad slaptųjų KGB pareigūnų sąrašai buvo pašalinti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapio?

— Labai neigiamai! Žmonės turėtų žinoti savo "didvyrius", kurie sovietmečiu įskųsdavo kitus ir tokiu būdu įsigydavo specialias privilegijas. Juk visi žino, kad aukštumų sovietinės nomenklatūros hierarchijoje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant ir globojant KGB. Nebuvo įmanoma tapti komjaunimo sekretoriumi ar SSKP aukštosios mokyklos dėstytoju be kandidato pritarimo baudžiamųjų specialiųjų tarnybų kabinetuose. O sovietmečiu išvykti į komandiruotę į kapitalistinę šalį galėjo tik partijai ir komunistų valdžiai lojalūs žmonės. Kaip užsitarnauti jų palankumą? Labai paprastai! Reikėjo aktyviai skųsti savo draugus ir kolegas!

— Bet juk Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tokie slaptieji agentai galėjo suvokti savo elgesio neteisingumą ir kruopščiai tarnaudami naujai valdžiai įrodyti savo atsidavimą laisvės idealams.

— Žinai, Emanueli, jei sovietmečiu žmogus buvo išdavikas ir įskųsdavo tikrus Lietuvos patriotus, tai kur garantija, kad ir šiandien jis "neišduos tavęs pasitaikius pirmai progai"? Aš netikiu tokiais žmonėmis. Ir jei kažkada patekai į KGB agentų sąrašus, tai tam buvo priežasčių. Juk čekistai paprasčiausiai nesikreipė į paprastus žmones gatvėje ir jų neužverbuodavo. Pirmiausia jie stebėjo žmogų, tyrinėjo jo mintis ir aistras, o tik tada atrasdavo skausmingas vietas ir priversdavo juos dirbti. Kai jie sutikdavo, jiems atsiverdavo kelias link nuostabios karjeros.

— Ir vis dėlto net nusikaltėliams, atlikusiems bausmę, grąžinamos jų teisės. O teisę balsuoti rinkimuose turi net nusikaltėliai už grotų. Ar mes būsime tokie beširdžiai, kad visą gyvenimą priekaištausime tiems, kurie kadaise suklupo?

— O tu pasiklausk mano velionio senelio, ar jis atleido tam skundikui, dėl kurio aštuonerius metus teko praleisti Sibiro tremtyje? Prisimenu daug dalykų, apie kiriuos jis man pasakadavo. Jis net įvardijo tuos, kurie kalti dėl tremtinių kančių. Šie skundikai be gėdos ir sąžinės anksčiau, sovietmečiu, džiaugėsi gyvenimu, jie ir dabar sėdi aukštose valdžios pareigose. Ir toliau kvailina Lietuvos žmones saldaus gyvenimo pažadais. O anksčiau jie lygiai taip pat nesavanaudiškai žadėjo mums šviesią komunistinę ateitį. Ir tokių sukčių buvo daug. Juk vien iš kuklių KGB archyvinės medžiagos likučių, kurių nespėjo išvežti į Rusiją, matyti, kad per pusšimtį metų su čekistais spėjo pabendrauti beveik 118 tūkst. žmonių. O jau kokios bylos ir pavardės liko išvežtuose sąrašuose, ypač slaptuose, galima tik spėlioti.

Tegai:
KGB, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Apklausos prieš rinkimus

Priešrinkiminės apklausos formuoja rinkėjų sąmonę

(atnaujinta 11:20 2020.09.23)
Dar vieną visuomenės nuomonės apklausą įvairiais klausimais atliko socialinių tyrimų bendrovė "Vilmorus", o rezultatus paskelbė "Lietuvos ryto" leidinys

Pažymėtina, kad dažnai tokių kompanijų atliktų apklausų rezultatai labai skiriasi. Taigi, ar verta pasitikėti tokiais socialiniais tyrimais? Ar tai nėra sąmoningas manipuliavimas rinkėjų masių sąmone lemiamo valstybės gyvenimo įvykio — Seimo rinkimų — išvakarėse?

— Mariau, ar girdėjai, kad likus trims savaitėms iki rinkimų į Seimą pagrindinių konkurentų — konservatorių, vadovaujamų Gabrieliaus Landsbergio ir "valstiečių", reitingai susilygino? Tačiau visai neseniai kitoje nuomonės apklausoje perskaičiau, kad konservatoriai besąlygiškai pirmauja reitinge ir beveik ruošiasi formuoti būsimą vyriausybę. Net prezidentas Gitanas Nausėda subtiliai užsiminė, kad norėtų, jog rinkimus į Seimą laimėtų konservatoriai.

— Linai, nustok kreipti dėmesį į šias apklausas. Prisimenu paskutinius 2016 metų rinkimus į Seimą, tada nė vienas sociologas net nekreipė dėmesio į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tačiau parašė, kad kaip visada "kova" vyks tarp konservatorių ir socialdemokratų, kurie dar nebuvo suskilę. Na, ir ką mes gavome? Didžiulį LVŽS pranašumą. Taigi, visos šios apklausos yra kai kurių politinių jėgų bandymas įtikinti ne tik savo rinkėjus, bet ir tuos, kurie dvejoja, kad jie yra patys šauniausi. Pažiūrėkite, kiek žmonių dar nėra apsisprendę net dėl ​​tokių apklausų. Tai beveik kas penktas. Be to, daugelis tiesiog nenori atsakyti į tokių apklausų klausimus. Jie bijo, kad juos užklups specialiosios tarnybos, jei jie išreikš savo politines nuostatas ar netyčia savo žodžiais įžeis tą patį prezidentą ar Lietuvos "Dalai Lamą" Vytautą Landsbergį.

— Norite pasakyti, kad visos šios apklausos yra nesąmonė?! Bet jų rezultatus komentuoja rimti žmonės — politologai ir ekonomistai. Ar nepasitikite jų nuomone?

— Visus, kaip jūs sakote, "rimtus" politologus ir ekonomistus remia valstybė arba dideli bankai. Jie negali ginčytis su darbdaviais. O kas valdo mūsų valstybę? Teisingai — tam tikros politinės jėgos, kurios yra būtent tokių apklausų užsakovės. Beje, klientas moka rimtus pinigus už šias socialines studijas. Ir ar manote, kad atlikėjas nepasaldins piliulių turtingam klientui?

— Klausant jūsų galima pamanyti, kad visi iš televizoriaus ekranų ir leidinių puslapių mums meluoja?

— Na, ne visi ir nedaug melo, o tik skiedžia melą faktais, kurie paperka. Juk, pavyzdžiui, paimkime neseniai atlikto tyrimo ištrauką, kurioje teigiama, kad Lietuvos žmonės labai pasitiki savo prezidentu Gitanu Nausėda (beveik 65 proc. apklaustųjų). Dabar pažiūrėkime, kaip rinkėjai reaguoja į Lietuvos veiksmus kaimyninės Baltarusijos atžvilgiu. Juk tai yra tarptautinės politikos sfera, už kurią atsakingas prezidentas. Taigi, 38,5 % respondentų pritaria griežtai Vilniaus pozicijai Lukašenkos vyriausybės atžvilgiu, tačiau 25 % vis dar laiko šią poziciją per sunkia, o daugiau nei 30 % Lietuvos piliečių teigė neturintys savo nuomonės šiuo klausimu. Taigi, paaiškėja, kad Nausėda pasitiki 65 %, o jo užsienio politiką palaiko mažiau nei 40 % gyventojų. Ir aš galiu jums pateikti daug tokių paslaptingų apklausų neatitikimų. Taigi, eidami į rinkimų apylinkę spalio 11 dieną, galvokite ne apie apklausų rezultatus, o žiūrėkite į kandidatų sąrašus ir "galvokite apie gėrį".

Tegai:
apklausa, rinkimai
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos

(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.

Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.

Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.

Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.

Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.

Tegai:
sportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms