Aš nepasitikiu politine reklama

Rinkimų agitacijos subtilybės

(atnaujinta 17:59 2020.09.29)
Liko mažiau nei dvi savaitės iki pirmojo rinkimų į naująjį Lietuvos Seimą turo

Politiniai oponentai ieško vienas kito silpnybių ir rinkimų kampanijos pažeidimų, kurie netgi gali tapti rinkimų rezultatų nepripažinimo pagrindu. Net Europos Komisijos pareigūnai ir Europos Parlamento nariai dalyvauja kampanijose.

— Monika, tu man pasakyk, kaip tu renkiesi iš kandidatų į Seimą, už kuriuos balsuosi? Kaip manai, ar leistina, kad tie, kurie jau užima aukštas pareigas, bet patys nėra kandidatai, agituoja už kandidatus į Seimą? Klausiu to, naudodamasis vieno iš kandidatų, kuris yra nufotografuotas plakate su pačiu Europos komisaru iš Lietuvos, reklaminių plakatų pavyzdžiu.

— Apskritai aš įtariai vertinu politinę reklamą. Apie žmogų reikia spręsti pagal jo darbus, o ne pagal plakatus. Jei kandidatas į deputatus savo darbais įrodė, kad gali tinkamai atstovauti savo rinkėjų interesams aukščiausiu lygiu, tai kodėl jis vis tiek turi apie tai kalbėti per rinkimų kampaniją. Ir tame, kad tos pačios partijos nariai palaiko vienas kitą, aš nematau nieko nusikalstamo. Kai prezidentas, kuris turėtų būti nepriklausomas nuo politinių intrigų viduje, stoja į vienos iš jėgų pusę, tai mane piktina. Liūdniausia tai, kad tiek buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek dabartinis — Gitanas Nausėda beveik atvirai palaiko tas pačias politines jėgas — konservatorius ir liberalus. Pamenu, kad tik Valdas Adamkus sugebėjo atsispirti ir nepasiduoti jokios politinės partijos įtakai. Ir už tai aš jį tikrai gerbiu.

— Kaip atsispyrė? Argi jis su žmona nesutiko tapti tuometinio Vilniaus mero Artūro Zuoko sūnaus krikštatėviu? Ar tai nėra atviro nepotizmo rodiklis aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose?

— Na, giminystė yra giminystė, bet kai kilo skandalas dėl korupcinių Zuoko ryšių su "Rubicon Group", Valdas Adamkus vienas pirmųjų paragino jį atsistatydinti. Kaip sakė Sokratas: "Platonas yra mano draugas, bet tiesa yra brangesnė!" O Adamkaus įpėdinė Dalia Grybauskaitė užmerkė akis į savo politinių mecenatų korupcijos gudrybes. Pakanka prisiminti, kurios pavardės atsirado bankrutuojant "Snoro" bankui. Ir niekas nebuvo nubaustas už auksinius šaukštus Gynybos ministerijoje. Matyt, jie nenorėjo traukioti siūlų, galinčių atskleisti labai įtakingas asmenybes. Taigi, tikėsiu tik tais kandidatais į deputatus, kurie man galės atsakyti į tokius slidžius klausimus.

— Manau, kad vargu ar kada išgirsime atsakymus į šiuos klausimus. Net speciali Seimo komisija, tyrusi tamsias dėmes ankstesnių liberalių konservatorių (2008–2012) ir Darbo socialdemokratų (2012–2016) vyriausybių veikloje prieš rinkimus nepasakė nieko įdomaus. O mes taip tikėjomės.

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (225)
Jodo tabletės prieš Astravo AE

Jodo tabletės prieš Astravo AE

(atnaujinta 18:51 2020.10.20)
Sostinės savivaldybė paskelbė nemokamą jodo tablečių platinimą visiems be išimties vilniečiams. Norint jų gauti pakanka vaistinėje pateikti asmens tapatybės kortelę, patvirtinančią gyvenamąją vietą sostinės apylinkėse

Jodo dalijimas vyks mėnesį — iki lapkričio 17 dienos. Gavę informacijos apie avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje, kurioje jau buvo pradėta branduolinė reakcija, reikia išgerti tabletes.

— Jonai, pasiimk asmens dokumentą ir bėk į vaistinę. Žiūrėk, sprogs Baltarusijos atominė elektrinė, o mes — be tablečių! Ar prisimeni, kaip 1986 metais sprogo Černobylio atominė elektrinė ir visi Baltarusijos bei Lietuvos gyventojai gavo savo radiacijos dozę?

— Tu taip užtikrintai šneki, kad atominė elektrinė Astrave tikrai sprogs. Iš kur ištraukei šią beprotišką informaciją?

— Jokia ji ne beprotiška! Ar nežiūri televizoriaus ir neskaitai laikraščių? Net pats profesorius Landsbergis nuolat kartoja, kad Baltarusijos atominė elektrinė buvo pastatyta su šiurkščiais techniniais pažeidimais, o jos reaktoriai yra Černobylio dvyniai. Net vyriausybė ir Seimas jau priėmė įstatymus, draudžiančius pirkti ir naudoti elektrą iš Astravo AE Lietuvoje. Ji tokia kenksminga, kad gali skleisti radiaciją net per elektros lizdus butuose.

Įsivaizduok, kad vaikštai po savo butą ir net nepastebi, kaip esi apšvitinamas! Vilniaus valdžia jau pasirūpino mūsų sveikata — jodo tabletes gausime nemokamai. Koks puikus mūsų meras Remigijus Šimašius!

— Artūrai, tu, matyt, visiškai nesupranti pagrindinių ne tik atominės elektrinės, bet ir elektros paskirstymo tinklais iki tavo bute esančio elektros lizdo veikimo principų. Pati branduolinio reaktoriaus sukurta elektra jokiu būdu negali būti radioaktyvi. Astravo atominę elektrinę visos priežiūros struktūros iki TATENA pripažino saugia.

— Bet ją pastatė "Rosatom", o mūsų politikai garsiai ir ne kartą yra pareiškę, kad rusai iš tikrųjų nieko negali pastatyti. Jau nekalbant apie atominę elektrinę. O Baltarusijos atominė elektrinė yra pati pavojingiausia, nes ją pastatė rusai!

— Noriu tau priminti avariją Fukušimos elektrinėje Japonijoje. Atrodo, kad tai technologiškai pažangiausia šalis pasaulyje. O mūsų politikai, kurie šiandien rėkia apie Rusijos atominės pramonės nepažangumą, patys ketino statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje pagal "Hitachi" bendrovės, kurios reaktorius sprogo Fukušimoje, projektą. Taigi, įjunk smegenis ir pagalvok, kam naudingas šis vajus aplink Baltarusijos atominę elektrinę. Mūsų politikai tiesiog kelia ažiotažą, saugodami Europos energetikos sektorių nuo pavojingo konkurento, kuris netrukus pradės tiekti rinkai pigią elektrą.

Įsivaizduok, kiek tu ir aš mokėtume už elektrą ir komunalines paslaugas, jei mūsų elektros tiekėjai pradėtų pirkti pigią Astravo elektrą. Dabar prisimink, kad pati Lietuva kadaise turėjo savo Ignalinos atominę elektrinę, kuri aprūpindavo visą šalį pigia elektra ir dar parduodavo kaimynams, o tai užpildė biudžetą. Na, neliūdėk... Eime į vaistinę ir gaukime nemokamų jodo tablečių. Gal kam nors parduosime už alaus skardinę.

Tegai:
Astravo AE
Gyvenimas pro ašaras

Turtuoliai neverkia, o kas antras lietuvis rauda dėl pinigų

(atnaujinta 16:39 2020.10.16)
Vieno iš Lietuvos komercinių bankų Finansų institutas paskelbė liūdną statistiką. Beveik 40 % šalies gyventojų nuolat nerimauja dėl savo finansinės gerovės. Tik 7 % respondentų yra visiškai patenkinti, visiškai laimingi ir ramūs dėl savo finansų

— Ko toks liūdnas, Alvydai? Oras saulėtas, nuotaika taip pat turėtų būti saulėta!

— Vidmantai, mano žmoną atleido iš darbo. Dabar šeimoje maitintojas esu tik aš. Ir taip vos galą sudurdavome su galu, o dabar net nežinau, kaip mes išgyvensime. Anksčiau galėjom susikrauti lagaminus ir išvykti į klestinčią Europos šalį, tačiau dabar dėl koronaviruso pandemijos nėra nieko gero. Aš sunerimęs.

— Na, mūsų šalyje yra beveik pusė tokių kaip tu (patiriančių stresą). Bet kai perskaičiau apklausos rezultatus, pats puoliau į neviltį. Tik 7 % Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo finansine būkle. Įdomu, kas jie?

— Prekybininkai ir nedidelis VIP pareigūnų sluoksnis! Jų atlyginimai yra solidūs ir jiems nerūpi maisto prekių kainos parduotuvėse ar būsto išlaikymo dydis. Jie išplauks bet kokios krizės metu. Bet ką mes darysime — paprasti Lietuvos žmonės? Nedarbas yra didžiausias Europos Sąjungoje, atlyginimai yra vieni mažiausių, o vidutinės kainos — kaip Vokietijoje ar Ispanijoje. Bet mums buvo pažadėtas toks saldus gyvenimas Europos Sąjungoje, kai 2003 metais buvome raginami balsuoti. O kai 2015 metų pradžioje pakeitė litą į eurą, aš tiksliai prisimenu, kaip ministras pirmininkas Butkevičius ir prezidentė Grybauskaitė plėšdami marškinius nuo krūtinės žadėjo, kad euro įvedimas jokiu būdu neturės įtakos mūsų gyvenimo lygiui.

— Taip. Mus taip įžūliai apgavo su eurais. Dabar prisimenu tas kainas litais ir mūsų tuometinį atlyginimą ir lyginu juos su šiandienos skaičiais. Ašaros tvenkiasi. Už tokią apgaulę reikėtų teisti vadovus, nusprendusius atsisakyti litų!

— Kas juos teis? Generalinė prokuratūra netgi atsisakė kalbėti žmonių vardu per galimą teismo procesą prieš konservatorių (2008–2012) ir socialdemokratų (2012–2016) vyriausybes. O teismai taip pat bijo neliečiamųjų. Deja, matau, kad Lietuvoje jau seniai susiformavo neliečiamųjų politikų ir verslininkų klanai, kurie tiesiog apklausos metu sako, kad yra patenkinti savo finansine padėtimi. Taigi, paaiškėja, kad mus tiesiog kontroliuoja ši patenkintų žmonių grupė. O jų yra tik 7 %.

— Blogiausia tai, kad pagal apklausą kas trečias Lietuvos gyventojas teigė, kad jo rūpesčiai dėl pinigų neigiamai veikia jų santykius su artimaisiais, o kas penktas šeimoje turi ginčų dėl pinigų. Tiesiog pagalvokite apie šiuos skaičius! Aš jau stresuoju vien nuo šios apklausos rezultatų.

Tegai:
finansai
Buvusio viceprezidento Džo Baideno ir prezidento Donaldo Trampo debatai, nuotrauka iš įvykio vietos

"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai

(atnaujinta 10:39 2020.10.23)
Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Neapsieita ir be korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Baideno sūnus Hanteris

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Paskutiniai Donaldo Trampo ir Džo Bideno debatai prieš JAV prezidento rinkimus vyko Našvilyje, Tenesio valstijoje. Politikai susitiko akis į akį ir kalbėjo kiek daugiau nei 1,5 valandos.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Abiejų kandidatų koronaviruso testai ketvirtadienį buvo neigiamas. Todėl organizatoriai pašalino permatomą plastikinį barjerą, kuris turėjo stovėti tarp jų. Tačiau šį kartą organizatoriai turėjo galimybę išjungti ir Trampo, ir Bideno mikrofonus, kad jie nepertraukinėtų vienas kito nesustodami, kaip buvo pirmose debatuose rugsėjo pabaigoje.

Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Paminėta ir korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Bideno sūnus Hunteris, tema.

Vakcina arba "tamsi žiema"

Viena pirmųjų debatų temų buvo pandemija. Trampas teigė, kad "vakcina ateis, ji bus paruošta, apie ją bus paskelbta per kelias savaites".

Paklaustas laidos vedėjo, jis pasakė, kad "tai nėra garantuota". Tačiau jis teigė, kad yra "didelė tikimybė", kad preparatas bus paruoštas iki metų pabaigos.

Bidenas atsakė, kad vakciną "pasakė asmuo, kuris anksčiau tikino, kad viskas baigsis iki Velykų, o paskui — vasarą".

"O mūsų laukia jau tamsi žiema, ir mes neturime plano ir perspektyvų, kad vakcina daugumai amerikiečių bus prieinama iki kitų metų vidurio", — sakė politikas.

Bidenas teigė, kad jei bus išrinktas, jis visų pirma "skatins visus nuolat dėvėti kaukes" ir pabrėžė būtinybę daugiau investuoti į greitus testus. Jis patikino, kad parengs nacionalinį planą, kaip atidaryti mokyklas ir verslą.

Pinigai iš Rusijos

Trampas teigė, kad Bidenas neva gavo pinigus iš Rusijos per prezidentą Vladimirą Putiną.

"Džo iš Rusijos gavo 3,5 milijono dolerių, jie atvyko per Putiną, nes jis labai gerai sutarė su buvusiu Maskvos meru", —  sakė Trampas. "Tau kada nors teks tai paaiškinti", — pridūrė jis.

Apie save Trampas pasakė, kad niekada negaudavo pinigų iš Rusijos.

Tokiu būdu jis užsiminė apie anksčiau paskelbtą respublikonų senatorių pranešimą, kuriame teigiama, kad Džo Bideno sūnus Hunteris ir jo partneris gavo milijonus dolerių iš abejotinos praeities užsienio piliečių. Be to, buvo sakoma, kad Bidenas uždirbo milijonus pelno iš bendradarbiavimo su Kinijos piliečiais, susijusiais su valdžia.

Bidenas tokius kaltinimus neigė.

"Aš nepaėmiau nė cento iš jokios valstybės", — apibendrino jis.

Vėl apie Rusiją

Atsakydamas į tai, Bidenas iškėlė kišimosi į Amerikos rinkimus temą. Jis perspėjo, kad kiekvienas, kuris jiems trukdo, "už tai sumokės".

Pasak Bideno, dabartiniuose rinkimuose "dalyvauja Rusija, tam tikru mastu dalyvauja ir Kinija, o dabar mes sužinojome, kad dalyvauja Iranas". Pasak jo, jei jis taps prezidentu, "jos sumokės už kišimąsi į Amerikos suverenitetą, kas būtent ir vyksta".

"Nežinau, kodėl šis prezidentas nenori pateikti Putinui, kai jis siūlo atlygį už Amerikos karius Afganistane, kai jis dalyvauja NATO destabilizavimo veiksmuose", — sakė demokratas.

Birželio pabaigoje "The New York Times", remdamasis anoniminiais Amerikos žvalgybos pareigūnais, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių karius Afganistane ir kad apie tai buvo informuotas Trampas. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino netikrais ir kvailais. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "The New York Times" publikaciją, teigė, kad šie teiginiai yra melagingi. Į žurnalistų klausimą, ar Trampas per šiuos metus kažkaip aptarė šią temą su Putinu, Peskovas atsakė neigiamai.

Bidenas taip pat teigė, kad Rusija nenori, kad jis laimėtų rinkimus.

Kim Jong Unas

Bidenas nesustojo apkaltinęs Trampą neveikimu Rusijos valdžios atžvilgiu. Tada jis apkaltino savo oponentą įteisinus KLDR lyderį Kim Jong Uną, kuris yra "banditas".

Bidenas priminė, kad Trampas kalbėjo apie Kim Jong Uną kaip apie gerą draugą, o Šiaurės Korėja "turi daug daugiau raketų, kurios gali pasiekti JAV teritoriją daug lengviau nei bet kada".

Amerikos lyderis teigė, kad JAV nekariauja su KLDR, jis palaiko gerus santykius su Kim Jong Unu, o "geri santykiai su kitų šalių vadovais yra geras dalykas". Į tai Bidenas atsakė, kad Jungtinės Valstijos palaikė gerus santykius su Adolfu Hitleriu prieš jam pradedant Antrąjį pasaulinį karą.

Obama

Trampas pavadino Bideną korumpuotu politiku ir paragino neapsimetinėti "nekaltu vaiku". Pasak jo, už prezidento postą jis kovoja tik dėl dabartinio oponento ir Barako Obamos, kurios administracijoje Bidenas ėjo viceprezidento pareigas.

"Aš kandidatuoju dėl jūsų — dėl Barako Obamos, nes blogai atlikote savo darbą. Jei gerai dirbtumėte, aš niekada nesikandidatuočiau", — sakė Trampas.

Rinkėjams primindamas aštuonerių metų Bideno viceprezidentavimą,  Trampas apkaltino varžovą tuo, kad jis tik pasienyje statė narvus nelegaliems imigrantams, kad juose laikytų vaikus, ir nieko kito.

Kita vertus, Bidenas teigė, kad JAV yra "skolingos" vaikams ir tėvams, kurie buvo išskirti. Kalbėdamas apie Obamos imigracijos politiką, jis teigė, kad reikėjo daug laiko, kol viskas būtų padaryta teisingai.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Rinkimai JAV numatomi lapkričio 3 dieną, išankstinis balsavimas jau vyksta. Bus renkamas prezidentas, trečdalis Senato, Atstovų rūmai, taip pat keletas gubernatorių ir tūkstančiai vietos įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios narių.

Remiantis JAV rinkimų projekto, kuriam vadovauja Floridos universiteto profesorius Michaelas McDonaldas, skaičiavimų rezultatais, jau balsavo daugiau nei 47 mln amerikiečių, o tai iki šiol reiškia 34,2% viso balsų, suskaičiuotų per 2016 metų JAV rinkimus. MacDonald prognozavo galimą rekordinį 150 milijonų rinkėjų aktyvumą — aukščiausias rodiklis nuo 1908 metų.

Remiantis naujausia "Gallup" apklausa, apie 56 procentai rinkėjų mano, kad Trampas nenusipelnė būti perrinktas, tuo tarpu 43 procentai mano, kad jis turėtų likti prezidento pareigas antrai kadencijai.

Kaip pabrėžta "Gallup", rinkėjų, kurie mano, kad Trampas vertas būti perrinktas, skaičius, palyginti su sausio mėnesio duomenimis, sumažėjo septyniais procentiniais punktais.

Tegai:
debatai, Džo Baidenas, Donaldas Trampas, JAV prezidento rinkimai