Manai, kad viskas taip rimta?

Nubausti negalima pasigailėti

(atnaujinta 19:30 2020.10.09)
Lietuva užsižaidė su "Baltarusijos demokratija". Nuo spalio 7 dienos Vilnius savo teritorijoje slepia nusikaltėlę, kurios ieško dviejų valstybių — Baltarusijos ir Rusijos — teisėsauga

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą, Lietuvos valdžios paskelbta "išrinkta tautos lydere", Svetlana Tichanovskaja oficialiai įtraukta į ieškomų asmenų sąrašą. O pagrindinis Tichanovskajos globėjas — Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius — jau išreiškė nuoširdų sumišimą dėl tokio griežto Rusijos teisėsaugos sprendimo.

— Mantai, ar girdėjai, kad ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos teisėsaugos institucijos nori areštuoti mūsų "išrinktą prezidentę" Svetlaną Tichanovskaąją? Tai piktina!

— Kodėl tu, Kostai, norėjai, kad ji išsisuktų? Mėgautis būnant dėmesio centre ir spausti rankas aukščiausiems Europos politikams yra vienas dalykas. O štai atsakyti pagal vis dar galiojančius Baltarusijos Respublikos įstatymus yra visai kas kita. Juk, kaip žinia, prieš Koordinacinę tarybą, kuriai vadovauja Tichanovskaja, jau oficialiai iškelta baudžiamoji byla. Būtina laikytis visų su tuo susijusių procedūrų. Nenustebčiau, jei netrukus Tichanovskajai būtų išduotas arešto orderis ne tik Europole, bet ir Interpole. Taigi, ką tada darys Lietuvos valdžia — Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir prezidentas Gitanas Nausėda?

— Na, Linas Linkevičius po poros mėnesių gali nebūti užsienio reikalų ministro poste. Remiantis naujausiomis apklausomis, Socialdemokratų darbo partija, kurios pirmasis numeris yra Linkevičius, negalės įveikti 5 proc. ribos. Tai reiškia, kad Tichanovskaja politinėje kovoje liks be pagrindinio gynėjo ir globėjo. Tačiau kaip elgsis būsima vyriausybė, kuri bus suformuota po rinkimų, — atviras klausimas.

— Ar manai, kad būsima valdančioji koalicija atsisakys užstoti mūsų Svetlaną ir gali ją net perduoti Baltarusijos valdžiai?

— Visko gali būti. Kas nori sužlugdyti ekonominę Lietuvos gerovę, kenčiančią dėl Lukašenkos sankcijų Vilniui, dėl poros dešimčių politinių pabėgėlių iš Baltarusijos, kurie nesugebėjo įvykdyti valstybės perversmo ar, kaip sako mūsų patriotai, "spalvotosios revoliucijos". Tiesa, visa tai paaiškės po Seimo rinkimų. Svetlanos Tichanovskajos likimas ateityje labai priklausys nuo to, kokios jėgos laimės šiuos rinkimus.

— Ar manai, kad viskas taip rimta? Gal tada jai teks kreiptis dėl politinio prieglobsčio kurioje nors kitoje ES šalyje? Emanuelis Makronas pažadėjo jai apsaugą, ir Angela Merkel!

— Manau, kad Angelai Merkel užteks, kaip ji įsivėlė į skandalą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo! Tik to jai betrūko — suteikti prieglobstį Svetlanai Tihanovskajai, kurią Lietuvos valdžia suskubo pripažinti "išrinkta prezidente tremtyje". Dabar tegul Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda priima Svetlaną į savo prezidentinę globą.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija, Lietuva
Gyvenimas pro ašaras

Turtuoliai neverkia, o kas antras lietuvis rauda dėl pinigų

(atnaujinta 16:39 2020.10.16)
Vieno iš Lietuvos komercinių bankų Finansų institutas paskelbė liūdną statistiką. Beveik 40 % šalies gyventojų nuolat nerimauja dėl savo finansinės gerovės. Tik 7 % respondentų yra visiškai patenkinti, visiškai laimingi ir ramūs dėl savo finansų

— Ko toks liūdnas, Alvydai? Oras saulėtas, nuotaika taip pat turėtų būti saulėta!

— Vidmantai, mano žmoną atleido iš darbo. Dabar šeimoje maitintojas esu tik aš. Ir taip vos galą sudurdavome su galu, o dabar net nežinau, kaip mes išgyvensime. Anksčiau galėjom susikrauti lagaminus ir išvykti į klestinčią Europos šalį, tačiau dabar dėl koronaviruso pandemijos nėra nieko gero. Aš sunerimęs.

— Na, mūsų šalyje yra beveik pusė tokių kaip tu (patiriančių stresą). Bet kai perskaičiau apklausos rezultatus, pats puoliau į neviltį. Tik 7 % Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo finansine būkle. Įdomu, kas jie?

— Prekybininkai ir nedidelis VIP pareigūnų sluoksnis! Jų atlyginimai yra solidūs ir jiems nerūpi maisto prekių kainos parduotuvėse ar būsto išlaikymo dydis. Jie išplauks bet kokios krizės metu. Bet ką mes darysime — paprasti Lietuvos žmonės? Nedarbas yra didžiausias Europos Sąjungoje, atlyginimai yra vieni mažiausių, o vidutinės kainos — kaip Vokietijoje ar Ispanijoje. Bet mums buvo pažadėtas toks saldus gyvenimas Europos Sąjungoje, kai 2003 metais buvome raginami balsuoti. O kai 2015 metų pradžioje pakeitė litą į eurą, aš tiksliai prisimenu, kaip ministras pirmininkas Butkevičius ir prezidentė Grybauskaitė plėšdami marškinius nuo krūtinės žadėjo, kad euro įvedimas jokiu būdu neturės įtakos mūsų gyvenimo lygiui.

— Taip. Mus taip įžūliai apgavo su eurais. Dabar prisimenu tas kainas litais ir mūsų tuometinį atlyginimą ir lyginu juos su šiandienos skaičiais. Ašaros tvenkiasi. Už tokią apgaulę reikėtų teisti vadovus, nusprendusius atsisakyti litų!

— Kas juos teis? Generalinė prokuratūra netgi atsisakė kalbėti žmonių vardu per galimą teismo procesą prieš konservatorių (2008–2012) ir socialdemokratų (2012–2016) vyriausybes. O teismai taip pat bijo neliečiamųjų. Deja, matau, kad Lietuvoje jau seniai susiformavo neliečiamųjų politikų ir verslininkų klanai, kurie tiesiog apklausos metu sako, kad yra patenkinti savo finansine padėtimi. Taigi, paaiškėja, kad mus tiesiog kontroliuoja ši patenkintų žmonių grupė. O jų yra tik 7 %.

— Blogiausia tai, kad pagal apklausą kas trečias Lietuvos gyventojas teigė, kad jo rūpesčiai dėl pinigų neigiamai veikia jų santykius su artimaisiais, o kas penktas šeimoje turi ginčų dėl pinigų. Tiesiog pagalvokite apie šiuos skaičius! Aš jau stresuoju vien nuo šios apklausos rezultatų.

Tegai:
finansai
Kaip tau pirmojo turo rezultatai?

Rinkimai baigėsi? Rinkimai tęsiasi!

(atnaujinta 19:39 2020.10.13)
Pirmasis Seimo rinkimų turas baigėsi. Pusės Seimo narių pavardės jau aiškios. Kiti bus renkami antrajame balsavimo ture vienmandatėse apygardose. Būtent jis ir atsakys į pagrindinį klausimą — ar Lietuvos konservatoriai grįš į valdžią

— Labas, Sauliau! Kaip tau patinka pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatai? Konservatoriai ir jų partneriai — liberalai — vėl siekia valdžios!

— Kokie rinkimai? Aš jau seniai spjoviau į valdžią ir neinu į rinkimus. Netikiu, kad jie sąžiningi! Balsuok nebalsavęs, bet Seime bus tie patys asmenys.

— Dėl tokių pasyvių žmonių kaip tu kyla visos mūsų Lietuvos bėdos. Ir viskas dėl to, kad tie, kurie, kaip jūs sakote, šimtmečius sėdi vietoje, žino, kaip pritraukti savo rinkėjus. Tiesiog tokių amžinai nepatenkintų kaip tu sąskaita. Kas gi pasirodo? Skaičiuokime. Lietuvoje balsavimo teisę turi beveik pustrečio milijono žmonių. Pirmajame ture balsavo mažiau nei pusė — 47 proc. Tai yra šiek tiek daugiau nei 1 milijonas 200 tūkstančių piliečių. Pirmąjį turą laimėjo konservatoriai. Jie surinko beveik 25 proc. Tai yra apytiksliai 300 000 žmonių — beveik pusė Vilniaus.

— Bet tai yra mažiau nei 10 % visų Lietuvos gyventojų! Ar paaiškėja, kad tokia maža žmonių grupė valdys šalį per ateinančius 4 metus?

— Štai! Pagaliau pradedi suprasti! Būtent dėl ​​tokių pasyvių ir nepatiklių lietuvių atsitinka taip, kad į valdžią ateina mažumos, tačiau aktyvios ir net agresyvios. Tik pažiūrėk, kas jau atėjo į Seimą. Laisvės partija, jau paskelbusi, kad pareikalaus leidimo vartoti lengvuosius narkotikus ir išplėsti seksualinių mažumų teises iki lytinio švietimo pamokų įvedimo mokyklose ir darželiuose. Ir, matyt, jas ves gėjai ir lesbietės.

— Apie ką tu kalbi?! Jie apie tai pasakos mano anūkams darželyje ir mokykloje, o gal net rodys visas šias nedorybes?!

— Štai, vėl pradedi praregėti! Aš dar tave apšviesiu ekonomikos klausimu. Pirmąjį turą laimėjusių konservatorių ir liberalių partijų programoje atvirai teigiama, kad jų prioritetas yra sumažinti mokesčius verslui. Atrodo, kad tai normalu. Būtina skatinti gamybos plėtrą šalyje. Bet kaip tada į biudžetą bus surenkami mokesčiai, iš kurių mokamos socialinės pašalpos ir pensijos? Abejoju, kad mokesčių mažinimas tiems patiems prekybos tinklams kažkaip sumažins kainas. Ar prisimeni, kad kažkada kainos būtų gerokai sumažintos? Taigi, paaiškėja, kad turtingieji praturtės, o vargšai ir socialiai pažeidžiami žmonės dar labiau skurs. Na, o tu sėdėsi namuose ir tingėsi ateiti į rinkimus, kurie rengiami tik kartą per ketverius metus, bet būtent tie ketveri metai nulemia mūsų gyvenimą.

— Kalbėjai taip nuoširdžiai ir karštai, kad aš apgalvosiu tavo žodžius. O gal net nueisiu į rinkimų apylinkę spalio 25 dieną.

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dujotiekis, archyvinė nuotra

"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu

(atnaujinta 14:58 2020.10.19)
Įmonės suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais per Lietuvą šalies ir Baltijos regiono vartotojams transportuota beveik 26 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį, rašo Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid".

Tai 17,6 proc. daugiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų. Taip pat didėjo dujų vartojimas Lietuvoje. 

"Amber Grid" suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją. Į šias šalis perduotas dujų kiekis sudarė apie 40 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo.

Į Baltijos šalis ir Suomiją "Amber Grid" transportavo dvigubai daugiau nei pernai — 7,8 TWh dujų. Manoma, kad šiam augimui įtakos turėjo šių metų sausį pradėjusi veikti Estijos-Suomijos dujų jungtis "Balticconector".  

7,6 TWh dujų šiemet perduotas į Baltijos šalis ir Suomiją, buvo transportuotas šiltuoju metų laiku. Rekordiškai daug dujų Baltijos šalims buvo perduota rugpjūtį, tuomet mėnesio srautas į Baltijos šalis siekė 2 TWh, tai yra beveik tiek pat, kiek šia kryptimi buvo perduota per visus 2018 metus. 

Per tris ketvirčius iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 63,7 proc. viso į Lietuvą įleisto dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 36,3 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per tris šių metų ketvirčius šalyje buvo suvartota 17,7 TWh dujų arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tegai:
Lietuva, ES, dujos, Amber Grid
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva būtų gerai gyvenusi, jei nelotų ant Rusijos, mano buvęs Kauno meras
"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių už 6 mln