Kaip tau pirmojo turo rezultatai?

Rinkimai baigėsi? Rinkimai tęsiasi!

(atnaujinta 19:39 2020.10.13)
Pirmasis Seimo rinkimų turas baigėsi. Pusės Seimo narių pavardės jau aiškios. Kiti bus renkami antrajame balsavimo ture vienmandatėse apygardose. Būtent jis ir atsakys į pagrindinį klausimą — ar Lietuvos konservatoriai grįš į valdžią

— Labas, Sauliau! Kaip tau patinka pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatai? Konservatoriai ir jų partneriai — liberalai — vėl siekia valdžios!

— Kokie rinkimai? Aš jau seniai spjoviau į valdžią ir neinu į rinkimus. Netikiu, kad jie sąžiningi! Balsuok nebalsavęs, bet Seime bus tie patys asmenys.

— Dėl tokių pasyvių žmonių kaip tu kyla visos mūsų Lietuvos bėdos. Ir viskas dėl to, kad tie, kurie, kaip jūs sakote, šimtmečius sėdi vietoje, žino, kaip pritraukti savo rinkėjus. Tiesiog tokių amžinai nepatenkintų kaip tu sąskaita. Kas gi pasirodo? Skaičiuokime. Lietuvoje balsavimo teisę turi beveik pustrečio milijono žmonių. Pirmajame ture balsavo mažiau nei pusė — 47 proc. Tai yra šiek tiek daugiau nei 1 milijonas 200 tūkstančių piliečių. Pirmąjį turą laimėjo konservatoriai. Jie surinko beveik 25 proc. Tai yra apytiksliai 300 000 žmonių — beveik pusė Vilniaus.

— Bet tai yra mažiau nei 10 % visų Lietuvos gyventojų! Ar paaiškėja, kad tokia maža žmonių grupė valdys šalį per ateinančius 4 metus?

— Štai! Pagaliau pradedi suprasti! Būtent dėl ​​tokių pasyvių ir nepatiklių lietuvių atsitinka taip, kad į valdžią ateina mažumos, tačiau aktyvios ir net agresyvios. Tik pažiūrėk, kas jau atėjo į Seimą. Laisvės partija, jau paskelbusi, kad pareikalaus leidimo vartoti lengvuosius narkotikus ir išplėsti seksualinių mažumų teises iki lytinio švietimo pamokų įvedimo mokyklose ir darželiuose. Ir, matyt, jas ves gėjai ir lesbietės.

— Apie ką tu kalbi?! Jie apie tai pasakos mano anūkams darželyje ir mokykloje, o gal net rodys visas šias nedorybes?!

— Štai, vėl pradedi praregėti! Aš dar tave apšviesiu ekonomikos klausimu. Pirmąjį turą laimėjusių konservatorių ir liberalių partijų programoje atvirai teigiama, kad jų prioritetas yra sumažinti mokesčius verslui. Atrodo, kad tai normalu. Būtina skatinti gamybos plėtrą šalyje. Bet kaip tada į biudžetą bus surenkami mokesčiai, iš kurių mokamos socialinės pašalpos ir pensijos? Abejoju, kad mokesčių mažinimas tiems patiems prekybos tinklams kažkaip sumažins kainas. Ar prisimeni, kad kažkada kainos būtų gerokai sumažintos? Taigi, paaiškėja, kad turtingieji praturtės, o vargšai ir socialiai pažeidžiami žmonės dar labiau skurs. Na, o tu sėdėsi namuose ir tingėsi ateiti į rinkimus, kurie rengiami tik kartą per ketverius metus, bet būtent tie ketveri metai nulemia mūsų gyvenimą.

— Kalbėjai taip nuoširdžiai ir karštai, kad aš apgalvosiu tavo žodžius. O gal net nueisiu į rinkimų apylinkę spalio 25 dieną.

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (256)
Kodėl vaikštai be kaukės?

Į Lietuvą grįžta griežtas karantinas

(atnaujinta 15:21 2020.10.27)
Epidemiologinė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja. Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius per dieną jau skaičiuojamas šimtais

Tačiau šalies gyventojai į šiuos skaičius nebereaguoja taip baimingai, kaip pavasarį, per pirmąją koronaviruso plitimo bangą, ir netgi priešinasi griežtoms karantino priemonėms.

— Žygimantai, kodėl tu vaikštai be kaukės? Ar negirdėjaш, kad kiekvieną dieną šalyje koronavirusu suserga daugiau nei pusė tūkstančio žmonių? Visi didieji miestai jau paskelbti raudonąja zona.

— Žinai, Algirdai, kai pavasarį pas mus atėjo pirmoji koronaviruso banga, aš vykdžiau visus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus — dvi savaites sėdėjau užsidaręs namuose, bijodamas, užsidėjęs kaukę ir akinius, kartą per savaitę eidavau apsipirkti maisto prekių, bijojau balkone įkvėpti gryno oro. O šiandien, kai atvejų skaičius kelis kartus didesnis, man kažkaip vienodai rodo, baimė dėl "karūnos" beveik išnyko. Visi vieną kartą mirsim.

— Tu taip ramiai kalbi apie tai, kad net stebiuosi.

— O apie ką čia kalbėti. Lietuvos mokslų universiteto Sveikatos priežiūros vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas jau pareiškė, kad COVID-19 protrūkis Lietuvoje nebekontroliuojamas. Tai reiškia, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Dabar kiekvienas turi priimti sprendimą pats — arba bijoti ir vengti visų ir visko, arba pasikliauti savo imunitetu, užsikrėsti koronavirusu, persirgti ir ... gyventi toliau. Tačiau yra ir kita galimybė — skiepytis. Bet vakcinos Lietuvoje dar nėra. Ir pačios vakcinacijos šalininkų pasaulyje lieka vis mažiau. Prisiminkite, kiek tėvų pasaulyje atsisako skiepyti vaikus net dėl ​​tokių baisių ligų kaip tymai.

— O kaip tu pats elgsies toliau?

— Asmeniškai aš ir toliau laikysiuosi atsargumo priemonių. Be to, mano motina priklauso "rizikos grupei". Tai pagyvenęs žmogus, sergantis krūva ligų, koronaviruso smūgis gali būti lemtingas. Visada elgiausi pagal principą —  kas saugosi pats, tą ir Dievas saugo.

— O aš taip pat atidžiai stebėsiu Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. O dar atidžiau — kovos su koronaviruso pandemija priemones, kurias pasiūlys naujoji vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės. Ji jau pažadėjo skubiai peržiūrėti visą kontrolės sistemą, kurią sukūrė kadenciją baigianti "valstiečių" vyriausybė.

— Na, pažiūrėsime, kaip konservatoriai dabar kovos su virusu. Bepigu sėdėti opozicijoje ir kritikuoti, bet iš tikrųjų ką nors padaryti jau yra sunkiau. Manau, kad jei ne mūsų parlamento rinkimai, tai visuotinį karantiną derėtų įvesti dar rugsėjo pradžioje, o tada galbūt būtų buvę įmanoma kontroliuoti situaciją. Bet juk tada ant to paties Aurelijaus Verygos būtų išpilta tiek purvo, kad dabartiniai valdantieji būtų gavę dar mažiau balsų.

Tegai:
karantinas, Lietuva
Drąsuoliai

Baltarusijos opozicijos europietiški apdovanojimai ir lietuviški titulai

(atnaujinta 17:53 2020.10.23)
Europos Parlamentas Sacharovo premiją skyrė Baltarusijos opozicijai, kuriai vadovauja Lietuvoje gyvenanti Svetlana Tichanovskaja, o VDU suteikė Svetlanai Aleksijevič, Koordinacinės tarybos narei ir Nobelio literatūros premijos laureatei, Garbės daktaro laipsnį

Be to, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų bendruomenė ir Seimo nario, konservatoriaus Kazio Starkevičiaus šeima įsteigė Vilties ir laisvės premiją, kuri bus įteikta Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems įvykius šalyje.

— Donatai, pasakyk tu man, mielasis, kada pradėsime mokytis baltarusių kalbos ir kada ji bus pripažinta antrąja valstybine kalba Lietuvoje?

— Ramūnai, kokias nesąmones tu kalbi? Lietuvoje buvo, yra ir bus tik viena valstybinė kalba — lietuvių. Iš kur kilo tokios mintys?

— Tai aš pastarosiomis dienomis apie protestus Baltarusijoje, apie Svetlaną Tichanovskają, kuri gyvena mūsų šalyje, beje, mūsų sąskaita, perskaičiau daugiau nei apie tai, kas vyksta pačioje Lietuvoje. Štai šiandien skaitau — Europos Parlamentas Baltarusijos opozicionieriams skyrė laisvės premiją, baltarusių rašytojai Aleksijevič suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. Kaip vyšnaitė ant torto, Lietuvos žurnalistai kartu su konservatoriumi Starkevičiumi įsteigė premiją Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems protestus. Aišku, kokiu fonu vyksta tas nušvietimas.

— O ką, tu prieš laisvę Baltarusijoje? Ar pateisini Lukašenkos režimo smurtą prieš protestuotojus?

— Manau, kad viskas, kas vyksta Baltarusijos miestų gatvėse ir aikštėse, yra grynai pačių baltarusių vidinis reikalas. Mums nereikia ten kišti nosies ir nurodyti, kur yra laisvė, o kur trūksta laisvės. Tegul jie patys ten susitvarko, mums nedalyvaujant. Aš pamenu, kokia išsigandusi Tichanovskaja atvyko į Lietuvą. Negalėjo dviejų žodžių suregzti. O dabar ji tapo drąsesnė ir, kaip man atrodo, pradėjo kalbėti žodžiais, kuriuos vartoja Starkevičiaus bendrapartiečiai.

Beje, ji atvirai kursto savo šalininkus Baltarusijoje jėga įvykdyti valstybės perversmą. O tai jau sunkus nusikaltimas. Ir ne veltui Baltarusijos valdžia jau įtraukė ją į ieškomųjų sąrašą. Taigi, mūsų valdžia ne šiaip sau globoja tokius žmones kaip Tichanovskaja, bet taip pažeidžia visas tarptautines normas. Jie patys kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus, o paskui šnypščia apie galimą beveik paties Putino kišimąsi į JAV rinkimus! Pažvelk į mūsų rinkimų "demokratinį" pobūdį! Nesu girdėjęs tokio purvo ir oponentų persekiojimo per visus 30 nepriklausomybės metų. Taigi, kaip sako rusai, nevalia kaltinti veidrodžio, jeigu veidas kreivas.

Tegai:
Lietuva, protestai, Baltarusija
Medininkai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją

(atnaujinta 12:22 2020.10.30)
Kol kas Lietuvos piliečiai, neturintys darbo vizos, darbo sutarties ar leidimo gyventi Baltarusijoje, nėra įleidžiami į šią šalį

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Baltarusijai apribojus asmenų atvykimą lengvaisiais automobiliais, Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kokių kategorijų keliautojams vis tiek leidžiama įvažiuoti iš Lietuvos.

Ketvirtadienį maždaug nuo 16 val. Baltarusijos pasieniečiai pristabdė lengvųjų automobilių vykimą iš Lietuvos per tarptautinius Šalčininkų, Medininkų, Lavoriškių ir Raigardo kontrolės punktus. Pasak pareigūnų, toks sprendimas susijęs su pandemijos grėsme. Jau nuo ketvirtadienio vakaro kai kurie lengvaisiais automobiliais vykę asmenys galėjo įvažioti į Baltarusiją per minėtus punktus.

VSAT duomenimis, tai buvo Baltarusijos piliečiai, grįžtantys į savo šalį. Taip pat sieną kirto į darbą ar iš darbo vykstantys krovininių automobilių vairuotojai bei kitų valstybių piliečiai, turintys Baltarusijos darbo vizas, darbo sutartis ar leidimus gyventi Baltarusijoje.

Autobusai, jei jų keleiviai yra Baltarusijos piliečiai, taip pat gali kirsti sieną į šią šalį. Kitų valstybių piliečiai nėra praleidžiami, jie yra išlaipinami iš autobusų ir gražinami atgal į Lietuvą.

Tuo tarpu krovininių automobilių eismas neribojamas. Krovininiai automobiliai į Baltarusiją per Lavoriškių, Medininkų, Šalčininkų ir Raigardo kontrolės punktus įvažiuoja be ribojimų nepaisant to, kokių šalių piliečiai juos vairuoja.

Likusieji kitų valstybių piliečiai, taip pat ir Lietuvos, į Baltarusiją nėra įleidžiami.

Išvykti iš Baltarusijos, preliminariais duomenimis, apribojimai netaikomi.

Pasak Baltarusijos pareigūnų, apribojimai fiziniams asmenims atvykti į šią šalį nuo ketvirtadienio taip pat taikomi pasienyje su Latvija, Lenkija ir Ukraina.

Remiantis Baltarusijos valstybės sienos komiteto informacija, nustatyti apribojimai taip pat netaikomi diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams, tarptautinio transporto vairuotojams, tarptautinio geležinkelio susisiekimo traukinių ir lokomotyvų įgulų nariams. Tuo pačiu be jokių sąlygų į Baltarusiją galima patekti per Minsko nacionalinį oro uostą — įvestos priemonės netaikomos oro keleiviams.

VSAT duomenimis, po ketvirtadienio Baltarusijos sprendimo lengvųjų automobilių eilės išvykti iš Lietuvos nesusidaro. Vairuotojai, ketinę važiuoti į Baltarusiją ir sužinoję apie įvestus apribojimus, apsisukdavo ir grįždavo į Lietuvą.

Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Vilnius negavo jokių oficialių pranešimų, kad Baltarusija uždarė sieną su respublika. Jis taip pat pridūrė, kad vargu ar koronaviruso padėtis yra "svarbiausia tokių veiksmų priežastis".

Ketvirtadienį šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad siena turėtų būti uždaryta nepadarant jos "geležine uždanga". Anksčiau jis nematė tokių priemonių reikalingumo, o kovo mėnesį kaimyninių valstybių ribojančias priemones pavadino "visišku kvailumu".

Tegai:
Baltarusija, pasieniečiai, Lietuva
Dar šia tema
Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto