Gyvenimas pro ašaras

Turtuoliai neverkia, o kas antras lietuvis rauda dėl pinigų

(atnaujinta 16:39 2020.10.16)
Vieno iš Lietuvos komercinių bankų Finansų institutas paskelbė liūdną statistiką. Beveik 40 % šalies gyventojų nuolat nerimauja dėl savo finansinės gerovės. Tik 7 % respondentų yra visiškai patenkinti, visiškai laimingi ir ramūs dėl savo finansų

— Ko toks liūdnas, Alvydai? Oras saulėtas, nuotaika taip pat turėtų būti saulėta!

— Vidmantai, mano žmoną atleido iš darbo. Dabar šeimoje maitintojas esu tik aš. Ir taip vos galą sudurdavome su galu, o dabar net nežinau, kaip mes išgyvensime. Anksčiau galėjom susikrauti lagaminus ir išvykti į klestinčią Europos šalį, tačiau dabar dėl koronaviruso pandemijos nėra nieko gero. Aš sunerimęs.

— Na, mūsų šalyje yra beveik pusė tokių kaip tu (patiriančių stresą). Bet kai perskaičiau apklausos rezultatus, pats puoliau į neviltį. Tik 7 % Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo finansine būkle. Įdomu, kas jie?

— Prekybininkai ir nedidelis VIP pareigūnų sluoksnis! Jų atlyginimai yra solidūs ir jiems nerūpi maisto prekių kainos parduotuvėse ar būsto išlaikymo dydis. Jie išplauks bet kokios krizės metu. Bet ką mes darysime — paprasti Lietuvos žmonės? Nedarbas yra didžiausias Europos Sąjungoje, atlyginimai yra vieni mažiausių, o vidutinės kainos — kaip Vokietijoje ar Ispanijoje. Bet mums buvo pažadėtas toks saldus gyvenimas Europos Sąjungoje, kai 2003 metais buvome raginami balsuoti. O kai 2015 metų pradžioje pakeitė litą į eurą, aš tiksliai prisimenu, kaip ministras pirmininkas Butkevičius ir prezidentė Grybauskaitė plėšdami marškinius nuo krūtinės žadėjo, kad euro įvedimas jokiu būdu neturės įtakos mūsų gyvenimo lygiui.

— Taip. Mus taip įžūliai apgavo su eurais. Dabar prisimenu tas kainas litais ir mūsų tuometinį atlyginimą ir lyginu juos su šiandienos skaičiais. Ašaros tvenkiasi. Už tokią apgaulę reikėtų teisti vadovus, nusprendusius atsisakyti litų!

— Kas juos teis? Generalinė prokuratūra netgi atsisakė kalbėti žmonių vardu per galimą teismo procesą prieš konservatorių (2008–2012) ir socialdemokratų (2012–2016) vyriausybes. O teismai taip pat bijo neliečiamųjų. Deja, matau, kad Lietuvoje jau seniai susiformavo neliečiamųjų politikų ir verslininkų klanai, kurie tiesiog apklausos metu sako, kad yra patenkinti savo finansine padėtimi. Taigi, paaiškėja, kad mus tiesiog kontroliuoja ši patenkintų žmonių grupė. O jų yra tik 7 %.

— Blogiausia tai, kad pagal apklausą kas trečias Lietuvos gyventojas teigė, kad jo rūpesčiai dėl pinigų neigiamai veikia jų santykius su artimaisiais, o kas penktas šeimoje turi ginčų dėl pinigų. Tiesiog pagalvokite apie šiuos skaičius! Aš jau stresuoju vien nuo šios apklausos rezultatų.

Tegai:
finansai
Drąsuoliai

Baltarusijos opozicijos europietiški apdovanojimai ir lietuviški titulai

(atnaujinta 17:53 2020.10.23)
Europos Parlamentas Sacharovo premiją skyrė Baltarusijos opozicijai, kuriai vadovauja Lietuvoje gyvenanti Svetlana Tichanovskaja, o VDU suteikė Svetlanai Aleksijevič, Koordinacinės tarybos narei ir Nobelio literatūros premijos laureatei, Garbės daktaro laipsnį

Be to, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų bendruomenė ir Seimo nario, konservatoriaus Kazio Starkevičiaus šeima įsteigė Vilties ir laisvės premiją, kuri bus įteikta Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems įvykius šalyje.

— Donatai, pasakyk tu man, mielasis, kada pradėsime mokytis baltarusių kalbos ir kada ji bus pripažinta antrąja valstybine kalba Lietuvoje?

— Ramūnai, kokias nesąmones tu kalbi? Lietuvoje buvo, yra ir bus tik viena valstybinė kalba — lietuvių. Iš kur kilo tokios mintys?

— Tai aš pastarosiomis dienomis apie protestus Baltarusijoje, apie Svetlaną Tichanovskają, kuri gyvena mūsų šalyje, beje, mūsų sąskaita, perskaičiau daugiau nei apie tai, kas vyksta pačioje Lietuvoje. Štai šiandien skaitau — Europos Parlamentas Baltarusijos opozicionieriams skyrė laisvės premiją, baltarusių rašytojai Aleksijevič suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. Kaip vyšnaitė ant torto, Lietuvos žurnalistai kartu su konservatoriumi Starkevičiumi įsteigė premiją Baltarusijos žurnalistams, nušviečiantiems protestus. Aišku, kokiu fonu vyksta tas nušvietimas.

— O ką, tu prieš laisvę Baltarusijoje? Ar pateisini Lukašenkos režimo smurtą prieš protestuotojus?

— Manau, kad viskas, kas vyksta Baltarusijos miestų gatvėse ir aikštėse, yra grynai pačių baltarusių vidinis reikalas. Mums nereikia ten kišti nosies ir nurodyti, kur yra laisvė, o kur trūksta laisvės. Tegul jie patys ten susitvarko, mums nedalyvaujant. Aš pamenu, kokia išsigandusi Tichanovskaja atvyko į Lietuvą. Negalėjo dviejų žodžių suregzti. O dabar ji tapo drąsesnė ir, kaip man atrodo, pradėjo kalbėti žodžiais, kuriuos vartoja Starkevičiaus bendrapartiečiai.

Beje, ji atvirai kursto savo šalininkus Baltarusijoje jėga įvykdyti valstybės perversmą. O tai jau sunkus nusikaltimas. Ir ne veltui Baltarusijos valdžia jau įtraukė ją į ieškomųjų sąrašą. Taigi, mūsų valdžia ne šiaip sau globoja tokius žmones kaip Tichanovskaja, bet taip pažeidžia visas tarptautines normas. Jie patys kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus, o paskui šnypščia apie galimą beveik paties Putino kišimąsi į JAV rinkimus! Pažvelk į mūsų rinkimų "demokratinį" pobūdį! Nesu girdėjęs tokio purvo ir oponentų persekiojimo per visus 30 nepriklausomybės metų. Taigi, kaip sako rusai, nevalia kaltinti veidrodžio, jeigu veidas kreivas.

Tegai:
Lietuva, protestai, Baltarusija
Jodo tabletės prieš Astravo AE

Jodo tabletės prieš Astravo AE

(atnaujinta 18:51 2020.10.20)
Sostinės savivaldybė paskelbė nemokamą jodo tablečių platinimą visiems be išimties vilniečiams. Norint jų gauti pakanka vaistinėje pateikti asmens tapatybės kortelę, patvirtinančią gyvenamąją vietą sostinės apylinkėse

Jodo dalijimas vyks mėnesį — iki lapkričio 17 dienos. Gavę informacijos apie avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje, kurioje jau buvo pradėta branduolinė reakcija, reikia išgerti tabletes.

— Jonai, pasiimk asmens dokumentą ir bėk į vaistinę. Žiūrėk, sprogs Baltarusijos atominė elektrinė, o mes — be tablečių! Ar prisimeni, kaip 1986 metais sprogo Černobylio atominė elektrinė ir visi Baltarusijos bei Lietuvos gyventojai gavo savo radiacijos dozę?

— Tu taip užtikrintai šneki, kad atominė elektrinė Astrave tikrai sprogs. Iš kur ištraukei šią beprotišką informaciją?

— Jokia ji ne beprotiška! Ar nežiūri televizoriaus ir neskaitai laikraščių? Net pats profesorius Landsbergis nuolat kartoja, kad Baltarusijos atominė elektrinė buvo pastatyta su šiurkščiais techniniais pažeidimais, o jos reaktoriai yra Černobylio dvyniai. Net vyriausybė ir Seimas jau priėmė įstatymus, draudžiančius pirkti ir naudoti elektrą iš Astravo AE Lietuvoje. Ji tokia kenksminga, kad gali skleisti radiaciją net per elektros lizdus butuose.

Įsivaizduok, kad vaikštai po savo butą ir net nepastebi, kaip esi apšvitinamas! Vilniaus valdžia jau pasirūpino mūsų sveikata — jodo tabletes gausime nemokamai. Koks puikus mūsų meras Remigijus Šimašius!

— Artūrai, tu, matyt, visiškai nesupranti pagrindinių ne tik atominės elektrinės, bet ir elektros paskirstymo tinklais iki tavo bute esančio elektros lizdo veikimo principų. Pati branduolinio reaktoriaus sukurta elektra jokiu būdu negali būti radioaktyvi. Astravo atominę elektrinę visos priežiūros struktūros iki TATENA pripažino saugia.

— Bet ją pastatė "Rosatom", o mūsų politikai garsiai ir ne kartą yra pareiškę, kad rusai iš tikrųjų nieko negali pastatyti. Jau nekalbant apie atominę elektrinę. O Baltarusijos atominė elektrinė yra pati pavojingiausia, nes ją pastatė rusai!

— Noriu tau priminti avariją Fukušimos elektrinėje Japonijoje. Atrodo, kad tai technologiškai pažangiausia šalis pasaulyje. O mūsų politikai, kurie šiandien rėkia apie Rusijos atominės pramonės nepažangumą, patys ketino statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje pagal "Hitachi" bendrovės, kurios reaktorius sprogo Fukušimoje, projektą. Taigi, įjunk smegenis ir pagalvok, kam naudingas šis vajus aplink Baltarusijos atominę elektrinę. Mūsų politikai tiesiog kelia ažiotažą, saugodami Europos energetikos sektorių nuo pavojingo konkurento, kuris netrukus pradės tiekti rinkai pigią elektrą.

Įsivaizduok, kiek tu ir aš mokėtume už elektrą ir komunalines paslaugas, jei mūsų elektros tiekėjai pradėtų pirkti pigią Astravo elektrą. Dabar prisimink, kad pati Lietuva kadaise turėjo savo Ignalinos atominę elektrinę, kuri aprūpindavo visą šalį pigia elektra ir dar parduodavo kaimynams, o tai užpildė biudžetą. Na, neliūdėk... Eime į vaistinę ir gaukime nemokamų jodo tablečių. Gal kam nors parduosime už alaus skardinę.

Tegai:
Astravo AE
Branduolinis ledlaužis Jamal
 

"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje

(atnaujinta 11:01 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūros kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.

Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.

"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.

Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūros keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.

"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat ir dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius, priminęs, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo savo teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūros kelio.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti jūrų angliavandenilių, pagamintų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūros maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.

Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūros keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūros maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturinčio analogų pasaulyje. Taigi spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.

JAV gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūros kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra „dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".

2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija — "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, pasislėpusios už Rusijos kaltinimų Arkties "militarizavimu", toliau ten kūrė savo karinį potencialą. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti stiprybę didinant bloko žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų, kelia nerimą Maskvoje. 

Tegai:
Arktis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę