Kodėl vaikštai be kaukės?

Į Lietuvą grįžta griežtas karantinas

(atnaujinta 15:21 2020.10.27)
Epidemiologinė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja. Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius per dieną jau skaičiuojamas šimtais

Tačiau šalies gyventojai į šiuos skaičius nebereaguoja taip baimingai, kaip pavasarį, per pirmąją koronaviruso plitimo bangą, ir netgi priešinasi griežtoms karantino priemonėms.

— Žygimantai, kodėl tu vaikštai be kaukės? Ar negirdėjaш, kad kiekvieną dieną šalyje koronavirusu suserga daugiau nei pusė tūkstančio žmonių? Visi didieji miestai jau paskelbti raudonąja zona.

— Žinai, Algirdai, kai pavasarį pas mus atėjo pirmoji koronaviruso banga, aš vykdžiau visus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus — dvi savaites sėdėjau užsidaręs namuose, bijodamas, užsidėjęs kaukę ir akinius, kartą per savaitę eidavau apsipirkti maisto prekių, bijojau balkone įkvėpti gryno oro. O šiandien, kai atvejų skaičius kelis kartus didesnis, man kažkaip vienodai rodo, baimė dėl "karūnos" beveik išnyko. Visi vieną kartą mirsim.

— Tu taip ramiai kalbi apie tai, kad net stebiuosi.

— O apie ką čia kalbėti. Lietuvos mokslų universiteto Sveikatos priežiūros vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas jau pareiškė, kad COVID-19 protrūkis Lietuvoje nebekontroliuojamas. Tai reiškia, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Dabar kiekvienas turi priimti sprendimą pats — arba bijoti ir vengti visų ir visko, arba pasikliauti savo imunitetu, užsikrėsti koronavirusu, persirgti ir ... gyventi toliau. Tačiau yra ir kita galimybė — skiepytis. Bet vakcinos Lietuvoje dar nėra. Ir pačios vakcinacijos šalininkų pasaulyje lieka vis mažiau. Prisiminkite, kiek tėvų pasaulyje atsisako skiepyti vaikus net dėl ​​tokių baisių ligų kaip tymai.

— O kaip tu pats elgsies toliau?

— Asmeniškai aš ir toliau laikysiuosi atsargumo priemonių. Be to, mano motina priklauso "rizikos grupei". Tai pagyvenęs žmogus, sergantis krūva ligų, koronaviruso smūgis gali būti lemtingas. Visada elgiausi pagal principą —  kas saugosi pats, tą ir Dievas saugo.

— O aš taip pat atidžiai stebėsiu Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. O dar atidžiau — kovos su koronaviruso pandemija priemones, kurias pasiūlys naujoji vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės. Ji jau pažadėjo skubiai peržiūrėti visą kontrolės sistemą, kurią sukūrė kadenciją baigianti "valstiečių" vyriausybė.

— Na, pažiūrėsime, kaip konservatoriai dabar kovos su virusu. Bepigu sėdėti opozicijoje ir kritikuoti, bet iš tikrųjų ką nors padaryti jau yra sunkiau. Manau, kad jei ne mūsų parlamento rinkimai, tai visuotinį karantiną derėtų įvesti dar rugsėjo pradžioje, o tada galbūt būtų buvę įmanoma kontroliuoti situaciją. Bet juk tada ant to paties Aurelijaus Verygos būtų išpilta tiek purvo, kad dabartiniai valdantieji būtų gavę dar mažiau balsų.

Tegai:
karantinas, Lietuva
Skiepytis ar ne?

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

(atnaujinta 14:51 2020.11.27)
Lietuvoje kol kas nepavyko pažaboti koronaviruso. Naujosios valdžios atstovai teigia iš esmės pakeisiantys kovos su COVID-19 taisykles ir priemones

Tačiau gyventojų vakcinacijos klausimas išlieka pirmoje darbotvarkės vietoje. Tam jau buvo skirtos lėšos, vyksta derybos su gamintojais dėl vakcinos įsigijimo. Bet patys Lietuvos gyventojai pasiskirstė į skiepų oponentus ir šalininkus. Iš tiesų, ilgalaikės vakcinos nuo koronaviruso pasekmės, galinčios paveikti jau egzistuojančias žmonių ligas, vis dar nėra visiškai žinomos.
— Elvyra, girdėjau, kad tau prieš mėnesį buvo diagnozuotas koronavirusas. Kaip susitvarkei su liga?

— Viskas buvo taip, kaip aprašė gydytojai ir užsikrėtusieji. Skonio ir kvapo praradimas, sąnarių skausmas ir karščiavimas penkias dienas. Laimei, kaip sakė gydytojai, patyriau lengvą koronaviruso formą, ir, kaip parodė rentgeno nuotrauka, mano plaučiai nebuvo labiau paveikti nei dėl paprastos plaučių uždegimo. Bet ar organizme atsirado antikūnų, ar ne, dar nežinau. Tam reikia atlikti atskirą tyrimą, o kadangi gydymo įstaigos dabar yra pilnos, jie man liepė kol kas palaukti.

— O man kelia nerimą vakcinacijos klausimas. Aš nepasigavau koronaviruso. Bendravau su užsikrėtusiu asmeniu, tačiau testas parodė neigiamą rezultatą. Ir dabar man neramu, ar skiepytis, ar ne, kai vakcina pasirodys Lietuvoje. Atidžiai stebiu žiniasklaidos informaciją apie skirtingas vakcinas — rusų, amerikiečių, europiečių. Ir kuo daugiau klausausi ir skaitau, tuo blogiau.

— Aš irgi apie tai galvoju. Juk pakartotinės ligos atvejai jau užfiksuoti. Tai reiškia, kad net jei ir susidarė antikūnai, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad daugiau nebeužsikrėsiu šia infekcija. Nenorėčiau vėl patirti šį košmarą. Net ne tiek dėl fizinės, kiek dėl emocinės būsenos. Juk prisimink, kaip prieš pusmetį, per pirmąją bangą, žmonės išsigando. Koronaviruso infekcija buvo suvokiama beveik kaip tikra mirtis. Na, kaip AIDS savo laiku.

— Taip, aš prisimenu AIDS baimę praėjusio amžiaus 90-aisiais. Tada daugelis paprasčiausiai atsisakė lytinių santykių, bijodami pasigauti šią mirtiną ligą. O dabar kažkaip nieko nerašo apie AIDS. Ar jis dingo? Kažkaip keista. Gal pamiršime ir koronavirusą?

— Nesvajok, jau sakė, kad bus trečia ir ketvirta bangos. Ir šioje situacijoje aš dar labiau nerimauju dėl savo, o dėl savo tėvų sveikatos. Mano mama turi rimtų virškinimo problemų, o tėvas serga vėžiu. Jei staiga susirgtų koronavirusu, tai gali jį nužudyti. Bet vakcina yra lengvos formos ligos skiepijimas. O kur dar garantija, kad tėvo organizmas, nusilpęs po chemoterapijos, susitvarkys net su lengva forma. Štai kodėl mūsų šeimoje taip atsargiai vertina ne tik virusą, bet ir skiepus. Bet, kaip girdėjau per televiziją, skiepai gali sukelti komplikacijų. O ką tada daryti?

Tegai:
koronavirusas, skiepai
Keičiasi Tichanovskajos kuratoriai

Keičiasi Tichanovskajos kuratoriai

(atnaujinta 16:44 2020.11.24)
Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu aptarė situaciją Baltarusijoje su Lietuvoje esančia Svetlana Tichanovskaja, kurią Lietuvos valdžia laiko "išrinktąja prezidente"

Pasikeitus valdžiai šalyje, matyt, pasikeis ir kuratoriai, rašantys Tichanovskajai kalbas ir aiškinantys, kaip paveikti tautiečius ir priversti juos protestuoti prieš valdžią Baltarusijoje.

— Nikolajau, girdėjau, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda priėmė mūsų prezidentę Svetlaną Tichanovskają! Tiesa, tik nuotoliniu būdu. O aš, pabėgęs iš Baltarusijos, dar neturėjau progos gyvai pamatyti mūsų lyderės! Tegyvuoja Baltarusija!

— Labas Jaroslavai! O man pasisekė net paspausti ranką Svetlanai. Bet tai buvo labai seniai. Kai ji ką tik buvo atvykusi čia, į Lietuvą, iš Minsko. Tiesa, nuo tada ji neturi laiko paprastiems baltarusiams, kurie gyvena Lietuvoje. Dabar ji vis dažniau susitinka su Europos valstybių ir pasaulio premjerais bei prezidentais! Štai kokias pasaulio politikos aukštumas pasiekė paprasta baltarusė namų šeimininkė!

— Taip, dabar ji yra prezidentė! Girdėjau, kad ji čia turi net savo administraciją. Vietiniai politikai jai kuo puikiausiai padeda. Tai buvo toks Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, todėl jis ir jo padėjėjai mūsų Svetą labai daug ko išmokė, visų tarptautinės politikos subtilybių. Tik pažvelk, kaip ji dabar gali gražiai patekti į aukštus kabinetus, kaip laisvai ji kalba pasaulinio lygio konferencijose! Kokius interviu ji duoda  pasaulio žiniasklaidai! Tikras prezidentė!

— O mano artimieji Baltarusijoje taip jaudinasi, kai pamato ją ekrane! Ir po kiekvieno tokio interviu su entuziazmu eina per lietų ir šlapdribą į protestų maršus! Tiesa, kartais jie skundžiasi, kad vėluojama sumokėti už šias eitynes.

— Kas jiems už tai moka? Mano artimieji iš sielos pašaukimo apsivynioja baltai raudonomis vėliavomis ir žygiuodami gatvėmis šaukia "Tegyvuoja Baltarusija!"

— Kokie kvailiai! Kaip manai, kuriems galams Europos Sąjunga mums skiria milijonus eurų?! Taip siekiama paremti protestuotojus ne tik morališkai, bet ir finansiškai. Iš tiesų, protestuoti tuščiu skrandžiu nėra taip patogu, kaip pilnu. Už tai jiems — europiečiams, ypatinga mūsų padėka! Ir noriu padėkoti Lietuvai už moralinę ir materialinę pagalbą mūsų "vyriausybei tremtyje", kuriai vadovauja Svetlana Tichanovskaja! Tikiuosi, kad pasikeitus valdžiai Lietuvoje ši pagalba tik didės ir vietoj Lino Linkevičiaus naujasis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar daugiau dėmesio skirs Baltarusijos reikalams. O mūsų vaikai, atvykę į Lietuvą su pabėgėlio statusu, bus gerai maitinami ir apgyvendinti patogiuose apartamentuose, o ne pabėgėlių centro nakvynės namuose. Tegyvuoja Baltarusija ir Lietuva!

Tegai:
Gitanas Nausėda, Svetlana Tichanovskaja
Kuršių marių pakrantė ir paplūdimys Nacionaliniame parke Kuršių nerija Kaliningrado srityje

Paklausos ir kainų augimas: kelionių organizatoriai įvertino Kuršių nerijos perspektyvas

(atnaujinta 22:37 2020.11.28)
Nuo sausio 1 dienos vizito kaina padvigubės. Tačiau tuo tarpu išplėstas lengvatų gavėjų skaičius — tarp jų, be kita ko, pensininkai, maži vaikai ir moksleiviai, nepasiturintieji, neįgalieji

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Bilietų į Kuršių nerijos nacionalinį parką brangimas gali turėti įtakos jo prieinamumui turistams. Apie tai praneša Rusijos kelionių pramonės sąjungos elektroninis laikraštis "RATA News".

Nuo sausio 1 dienos apsilankymo kaina padidės nuo 150 iki 300 rublių asmeniui (nuo 1,65 iki 3,34 euro). Kelionių organizatoriai mano, kad toks staigus kainų augimas prieštarauja bendrajai vidaus turizmo plėtros tendencijai.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kuršių nerijos parko tinklalapyje pažymima, kad nemokamai lankytis ypač saugomose gamtos teritorijose gali tik gyventojai tų regionų, kuriuose jos yra.

"Kuršių nerijoje, kartu su bilietų kainų padidėjimu, išplėstas lengvatų gavėjų skaičius. Jais tapo pensinio amžiaus piliečiai, maži vaikai ir moksleiviai, mažas pajamas gaunantys piliečiai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys, daugiavaikės šeimos, karinių operacijų veteranai ir kiti", — rašoma laikraštyje.

Nacionalinio parko atstovė spaudai Olga Bolšakova pareiškė, kad kainų padidėjimą lemia didėjanti turistų apkrova nacionalinio parko infrastruktūrai ir poreikis palaikyti gerą jos būklę.
Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kelionių agentūros "Aniuta"  direktorius Altynbekas Kožachmetovas pažymėjo, kad krūvis Kuršių nerijai iš tikrųjų didelis, tačiau tai dėl savarankiškų turistų. Jis mano, kad parkas elgiasi teisingai, išskiriamas didelę lengvatų gavėjų grupę, tačiau "revoliucinis" kainų augimas niekaip neatitinka šalies mastu plėtojamos vidaus turizmo plėtros tendencijos.

Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės "Jantarnaja mozaika" direktorius Karenas Galstianas.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje
"Šiemet yra labai didelė paklausa aplankyti Kaliningradą ir, atitinkamai, Kuršių neriją, kur visi nori patekti. Mes siunčiame ten mažiausiai po penkis autobusus per dieną, o buvo dienų, kai iš mūsų vyko ir 15 autobusų. Gaila, kad toks susidomėjimas turistams randa tik vieną atsaką — kainų padidėjimą. Be to, kol kas nieko nebuvo padaryta, niekas nebuvo patobulinta, nebuvo sukurti normalūs tualetai, o kaina jau padidėjo", — pasakė jis.

Laikraščio pašnekovas pažymėjo, kad žmonės aktyviai keliavo į Kaliningrado sritį, taip pat ir dėl prieinamų kainų. Jo nuomone, toks nedraugiškas požiūris į turistus smogs tiek keliautojams, tiek turizmo verslui.

"Šiandien mūsų asociacijos valdyboje aptarėme šią problemą. Išsiųsime laišką Aplinkos apsaugos ministerijai", — "RATA-news" pasakė Kaliningrado srities turizmo pramonės įmonių asociacijos vadovė, kelionių organizatoriaus "Junona" generalinė direktorė Svetlana Slepionok.

© Sputnik / Aleksey Danichev
Vaizdas į kopas nuo aukštumos Efa Kuršių nerijos nacionaliniame parke Kaliningrado srityje

Anot jos, kelionių organizatoriai nepatenkinti tuo, kad jiems teks mokėti tą pačią kainą, kaip ir tiems, kurie atvyksta asmeniniais automobiliais.

"Įvažiavimas, bilietų pardavimas nėra reglamentuojami. Turime daug turistų skundų. O dabar dar ir bilietas kainuos dvigubai brangiau", — pareiškė ji.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" įsikūręs Kaliningrado srities dalyje, besiribojančioje su Lietuva, siauroje žemės juostoje tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Šiaurinės parko sienos eina palei Rusijos ir Lietuvos sieną.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" ribojasi su to paties pavadinimo nacionaliniu parku Lietuvoje, užimančiu šiaurinę Kuršių nerijos dalį.

Tegai:
turizmas, Rusija, Kaliningrado sritis, Kuršių nerija