Būti ar nebūti — štai mįslė

Vyrų ir moterų lygybė Lietuvoje yra santykinė sąvoka

(atnaujinta 16:54 2020.10.30)
Europos lyčių lygybės institutas paskelbė dar vieną ES valstybių narių reitingą — lyčių lygybės indeksą. Iš 29 ES narių patriarchalinė Lietuva yra šio sąrašo gale — 22 vietoje

Europos sociologų teigimu, dabartiniu tempu Lietuva pasieks vidurkį per 60 metų. Patys lietuviai to nesureikšmina ir mano, kad mūsų šalyje laikomasi lyčių lygybės, o moters laisvę renkantis profesiją ir vietą visuomenėje riboja tik jos požiūris į šeimą.

— Mykolai, pasakyk man — kaip tu vertini moteris?

— Ar čia toks keblus klausimas? Kaip normalus vyras gali elgtis su moterimi? Žinoma, su pagarba ir simpatija kolegoms darbe, o su šeimos narėmis — su meile.

— Bet jei tave, aukšto lygio specialistą, atleis iš darbo vien dėl to, kad tu vyras, o į tavo vietą paims moterį be patirties. Kaip tu į tai žiūrėsi?

— Žinoma, kad pasipiktinsiu! Ką bendro turi lyčių lygybė ir profesiniai įgūdžiai? Turėdami europietiškus lygybės ir visuotinės laisvės idealus, kartais peržengiame proto ribas. Patriarchalinėje Lietuvoje vis dar egzistuoja protėvių įstatymas, kad vyras yra šeimos maitintojas, o moteris — židinio saugotoja, namų šeimininkė. Beje, aš žinau daugybę šeimų, kuriose žmonos nedirba, yra atsidavusios namams ir vaikų auginimui. Ir kodėl gi ne, jei vyras uždirba pakankamai? Gal todėl nutiko taip, kad Lietuvoje yra daugiau dirbančių vyrų nei moterų. O kas čia blogo?

— O blogas dalykas yra tas, kad moterims mokama daug mažiau nei vyrams! Ir jų nelinkę skirti į vadovų pareigas!

— Laura, nesikarščiuok! Galvok be emocijų. Žiūrėk, mes turėjome moterį prezidentę. Dabar naująją valdžią šalyje formuos trys moterys — Ingrida Šimonytė ir dvi liberaliųjų partijų pirmininkės Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė. Taip, mes taip pat turėjome moterų, kurios užimdavo Seimo pirmininkės pareigas. Aš asmeniškai žinau, kad daugelyje kompanijų moterys užima aukščiausias pareigas, net iki įmonių vadovų. O darbuotojo atlyginimą formuoja ne lytis, o darbo lygis ir sudėtingumas. Pabandykime palyginti vyrą-krovėją su moterimi-krovėja. Kaip manai, kas daugiau per pamainą pakraus?

— Žinoma, vyras! Net kvaila lyginti!

— Taip ir kitose mūsų laikų profesijose! Atlyginimo lygį lemia ne lytis, o profesionalumas. Ir visi šie argumentai apie moterų diskriminaciją iš vyrų pusės — iš piršto laužti, siekiant dar labiau sukelti nesantaiką ne tik tarp jų, bet ir šeimos santykiuose. Kaip man asmeniškai atrodo, visos mums įskiepytos "europietiškos" laisvės ir tolerancijos normos yra nukreiptos būtent į tradicinės šeimos — vyro ir moters santuokos — instituto ardymą ir sunaikinimą.

Tegai:
Lietuva, lyčių lygybė
Lietuvos tautai pristatyti nauji ministrai

Lietuvos tautai pristatyti nauji ministrai

(atnaujinta 14:20 2020.11.20)
Kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė pristatė savo komandą Lietuvos tautai

Tarp būsimų ministrų žmonės pastebėjo dviprasmiškos reputacijos kandidatus, turinčius mažai patirties ne tik politinėje, bet ir profesinėje srityje. Kas sukėlė nežymų, jei ne daugiau, sumišimą. Ar Lietuvoje nėra labiau vertų kandidatų-specialistų?

— Arūnai, pasiklausiau aš aistringos mūsų prezidento kalbos iš Seimo tribūnos. Tokius gražius žodžius jis tarė Ingridai Šimonytei, kurios kandidatūrą į vyriausybės vadovo postą pateikė Seimo nariams.
— O aš kai klausiausi šios kalbos, prisiminiau savo pinigus, kurie "pradingo" banko "Snoras" bankroto gaisre. Ir aš prisiminiau, kad tuo metu būtent Ingrida Šimonytė buvo Lietuvos finansų ministrė. Tai ji kartu su visa tuomet Lietuvą valdžiusių konservatorių kompanija taip "sėkmingai" išardė "Snoro" sąskaitas. Prisiminiau ir skandalą su tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės šeima ir didžiulius laikino banko administratoriaus mokesčius. Taip pat prisimenu naktinę reformą, dėl kurios pensininkai prarado pinigus,  tuos, kurie protestavo prie Seimo, o policija juos žiauriai išvaikė. Yra dar daug ką prisiminti iš "šlovingo" konservatorių valdymo 2008–2012 metais.

— O aš prisiminiau skandalą su tuometiniu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu. Tada jis buvo pagautas įžūliai bandęs nukreipti europinius pinigus į šeimos verslą. O juk tada niekas jo nenubaudė, o tik tyliai atleido. Ir štai dabar vėl matau Kreivio pavardę tarp kandidatų į ministrus. Ir kaip tai galima pavadinti, jei ne spjūviu į Lietuvos žmones? Kaip aš galiu pasitikėti būsima vyriausybe, kai nuo pat pirmų dienų man sako, kad valdžioje bus korupcija susitepę seimūnai-ministrai?

— Ir tokie žmonės dabar dalins milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija skiria Lietuvai, kad atkurtų koronaviruso pandemijos paveiktą ekonomiką!

— Ir nesakyk, bičiuli! Manau, kad iš tų milijardų paprastas lietuvis gaus spurgos skylę. Tuoj įkurs nauji ministrai iš "artimo konservatorių rato" artimųjų vardais registruotas naujas įmones/ ir pradėspagal "sąžiningus" konkursus dalinti milijonines paskolas energetikos, susisiekimo, aplinkos apsaugos srityse. Juk tai tos sritys, kurias labiausiai remia Briuselis.

— O teismai su prokuratūra ir sąžiningiausia bei nepaperkama žiniasklaida, kuriai vadovauja LRT, saugos visą tą neteisybę dėl biudžetinių pinigų dalijimo. Demokratijos diktatūra, prašau ...

Tegai:
vyriausybė, ministrai
O kaip pas jus su demokratija?

Ne viskas sklandu su demokratija Lietuvoje

(atnaujinta 19:08 2020.11.17)
Beveik pusė Lietuvos gyventojų nėra patenkinti demokratijos lygiu šalyje. Tokių nepatenkintų žmonių skaičius žymiai padidėjo (7 proc. per mėnesį) po paskutiniųjų parlamento rinkimų, kuriuose laimėjo dešinieji konservatoriai

Pažymėtina, kad demokratijos nuosmukį pastebi vyresnės kartos gyventojai, turintys daug patirties. Bet Lietuvos jaunimas viskuo patenkintas. Taigi, jie pareiškia, kad yra pasirengę ateityje apriboti savo teises.

— Laurynai, ar dalyvauji telefoninėse apklausose? Anądien man paskambino ir paklausė, kaip vertinu demokratijos lygį Lietuvoje.

— Ir ką tu atsakei? Man tai niekas niekada neskambino. Kitaip būčiau jiems pasakęs, kas yra demokratija Lietuvoje! Porą kartų mano draugas jau buvo pašauktas "pokalbiui" į Lietuvos VSD vien dėl to, kad jis išdrįsta išreikšti savo mintis socialiniuose tinkluose! Ir tai yra šalyje, kuri teigia esanti Europos demokratijos idealas. Jis turėjo neapdairumo nepalankiai atsiliepti apie mūsų valdžios poziciją dėl protestų Baltarusijoje ir Astravo AE.

— Beje, aš taip pat manau, kad mes elgiamės neteisingai savo artimiausių kaimynų atžvilgiu. Negalime taip griežtai kritikuoti tų, kurie nenori Baltarusijos "europietiško kelio". Jie turi teisę patys nuspręsti, ką ir kaip daryti. Kalbant apie Astravo AE, aš iš dalies sutinku su lietuvių susirūpinimu dėl saugos. Bet taip pat turime kartu ieškoti visų problemų sprendimo, o ne reikalauti, kad jie pirmiausia uždarytų elektrinę, o tada, atseit, kalbėsimės.

— Aš visiškai su tavimi sutinku. Taigi mūsų energetikai jau kalbėjo apie tai, kas laukia paprastų Lietuvos žmonių atsijungus nuo rytinių elektros tinklų — BRELL. Jie sakė, kad Lietuva turės pirkti europinę elektrą už pražūtingą kainą — iki 40 euro centų už kilovatą! Šiuo metu aš moku vidutiniškai 12 euro centų už kilovatą, o mano skaitiklis per mėnesį vidutiniškai prisuka apie tūkstantį kilovatų. Už elektrą moku šiek tiek daugiau nei 100 eurų. Ir jei jie pakels kainą keturis kartus, tada mano sąskaita iškart šoktelės iki 400 eurų! Ir tai nepaisant to, kad Baltarusijos atominė elektrinė, gaminanti pigią elektrą, bus šalia Lietuvos!

— Taip. Tavo baimė nėra nepagrįsta! Jaučiu, kad nuo 2025 metų pradžios mūsų laukia dar vienas "apiplėšimas", ne ką prastesnis nei tas, kurį valdžia "užtaisė" lietuviams, kai perėjo iš litų į eurus. Atlyginimai perskaičiuoti santykiu 1 prie 3,5, o kainos perskaičiuotos vienas prie vieno. Prisimink, kiek uždirbai litais iki euro įvedimo ir kokios buvo kainos!

— O, nekalbėk apie liūdnus dalykus. Įdomiausia tai, kad nėra atsakingų už visų lietuvių apgaulę. O jei pradėsi "ieškoti tiesos", būsi greitai pakviestas "pokalbiui" į VSD. O apie kokią demokratiją galima kalbėti, jei bijai net savo minčių. Dabar tyliai laukiame eilinės mūsų valdžios apgaulės nuo 2025 metų sausio 1 dienos.

Tegai:
demokratija, Lietuva
Nord Stream-2

Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis

(atnaujinta 13:43 2020.11.24)
Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė pakartojo savo poziciją JAV, kad ekstrateritorinės sankcijos prieš "Nord Stream-2" yra nepriimtinos, pirmadienį pranešė "Bloomberg", remdamasi lapkričio 17 dienos vyriausybės ataskaita, išsiųsta Bundestagui.

"Niekas nepasikeitė principinėje federalinės vyriausybės pozicijoje, kuri atmeta ekstrateritorines sankcijas ir mano, kad jos prieštarauja tarptautinei teisei. Mes atidžiai stebėsime tolesnių diskusijų eigą JAV Kongrese ir, kiek tai įmanoma, lydėsime jas derybose su Amerikos puse", — teigiama pranešime.

Vokietijos vyriausybė taip pat nurodė, kad ji derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis projekte.

"2020 metų lapkričio 6 dieną Vokietijos ir Europos įmonių susitikime su JAV Valstybės departamento, Teisingumo departamento ir JAV ambasados ​​atstovais, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos vyriausybės atstovai, Vokietijos vyriausybės pozicija vėl buvo pristatyta JAV vyriausybės atstovams", — rašoma dokumente.

Anksčiau DPA agentūra, remdamasi JAV vyriausybės atstovu, pranešė, kad JAV valdžios institucijos susisiekia su Europos įmonėmis, dalyvaujančiomis "Nord Stream-2" statybose, ir įspėja jas apie sankcijų grėsmę.

"Handelsblatt" lapkričio 22 dieną pranešė, kad Rytų Vokietijos ekonomikos komitetas kreipėsi į JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nensi Pelosi su pasiūlymu atsisakyti "Nord Stream-2" sankcijų. Lapkričio 17 dienos laiške pažymėta, kad Vokietijos verslas susirūpino sužinojęs, kad "Amerikos demokratai nori "Nord Stream-2" projektui taikyti naujas, ekstrateritorines sankcijas Europos įmonių sąskaita". Rytų komitetas paragino JAV "susilaikyti nuo ekonominių baudų".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Gautas EK pritarimas dėl valstybės pagalbos suteikimo SGD laivui išpirkti
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas