O kaipgi suverenitetas?

Lietuva belaukiant Baideno inauguracijos

(atnaujinta 18:47 2021.01.19)
Lietuva kartu su kitomis Rytų Europos regiono valstybėmis nekantriai laukia JAV prezidento Džo Baideno inauguracijos

Baltai tikisi, kad naujoji Vašingtono administracija imsis radikalių veiksmų, kad kariai nuolat būtų dislokuoti buvusiose sovietinėse valstybėse. Tai jau paskelbė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

— Petrai, kaip tu jautiesi dėl to, kad Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje jau skelbiama, kad būtų gerai, jei Amerikos kariškiai šimtmečiams pasiliktų mūsų šalyje?

— Na, juk reikia kažkaip apsiginti nuo Rytų agresoriaus? Mes negalėsime apsiginti, net jei pakelsime moteris, kūdikius ir pagyvenusius žmones. Jau informacinėje erdvėje daug kalbama, kad į privalomą tarnybą kartu su vaikinais reikia šaukti ir merginas.

— Nemanau, kad taip bus. Štai krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad gal ir atkurs visuotinį šaukimą, tačiau merginos dar nebus šaukiamos. O optimaliausias Lietuvos gynybos variantas, sprendžiant iš jo pareiškimų, yra paraginti naująjį JAV prezidentą Džo Baideną dislokuoti mūsų šalyje ne tik karius su tankais ir šarvuotomis transporto priemonėmis, bet ir raketas su branduolinėmis galvutėmis.

— Bet kaip su Lietuvos Konstitucija, kurioje juodu ant balto parašyta, jog mūsų šalyje negali būti užsienio karinių bazių, juolab su branduoliniais ginklais?

— Tai juk Konstitucija parašyta ant popieriaus, o tai reiškia, kad ją bet kada galima perrašyti. Be to, vertinant, kaip mūsų politikai balsuoja už visokias gynybos iniciatyvas, už tokias pataisas bus dar daugiau balsų nei būtina konstitucinė dauguma — du trečdaliai balsų. Taigi, manau, jau valdant liberalų-konservatorių daugumai, tokio sprendimo galima tikėtis.

— Bet kaip suverenitetas, nepriklausomybė ir kiti pompastiški žodžiai apie Lietuvos laisvę? Juk rusai savo karinėje doktrinoje jau atvirai pareiškė, kad "jei staiga kažkas nutiks", jie nedelsdami paleis raketas ne tik prieš agresoriaus karių dislokavimo vietas, bet ir prieš vietas, kuriose priimami "sprendimai dėl smūgio". O mūsų Krašto apsaugos ministerija yra įsikūrusi pačiame sostinės centre. Taigi, rusai savo raketomis gali bombarduoti visą Vilnių ne tik iš Kaliningrado srities, bet ir iš Baltarusijos teritorijos?

— Bjauriausia tai, kad tie, kurie nuspręs dislokuoti amerikiečių karius "visam laikui" Lietuvoje, patys karo atveju turės laiko pabėgti iš Lietuvos, kaip kadaise spėjo pabėgti su besitraukiančiais fašistais į Vakarus. O paprasta Lietuvos tauta pati mokės už savo valdovų politikavimą.

Tegai:
NATO kariai, kariai, JAV, Lietuva, Džo Baidenas
Būti ar nebūti? Štai kur mįslė!

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

Lietuvos gyventojai pasimetę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pranešė apie daugiau nei 800 nepageidaujamų reakcijų į Lietuvoje naudojamas vakcinas "BioNTech", "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca"

Žiniasklaida teigia, kad tik apie 10% gyventojų nenori skiepytis. Tuo pat metu grupių moderatoriai socialiniuose tinkluose atlieka savo apklausas, kuriose didžioji dauguma dalyvių (iki 80 proc.) kategoriškai pareiškia atsisakantys skiepų bet kokiu pretekstu.
— Laura, ar pakeitei sprendimą atsisakyti skiepų nuo COVID-19? Aš tai pasiskiepijau ir dabar laisvai einu į darbą ir net pavasarį ketinu vykti į kelionę.

— Ne, Liepa, aš savo sprendimo nepakeičiau. Ypač po to, kai perskaičiau pranešimą, kad beveik tūkstantis žmonių po vakcinacijos pajuto "nepageidaujamas reakcijas". Mano darbas nėra susijęs su artimu bendravimu su žmonėmis, ir tikiuosi, kad koronavirusu apskritai nesusirgsiu.

— Kodėl tu tokia užsiskyrusi "antivakserė? Juk vakcina buvo sugalvota mūsų pačių labui. Vienas dalykas ramina, kad tokių užsispyrėlių yra ne daugiau kaip 10 proc. Valstybinė žiniasklaida apie tai pranešė remdamasi apklausa.

— O man atrodo, kad šios žiniasklaidos priemonės gudrauja. Didžioji dauguma mano draugų ir pažįstamų nenori skiepytis. Tai padaryti juos gali motyvuoti tik baimė prarasti darbą, jei darbdavys juos priversu. O šiaip žmonės nenori savanoriškai skiepytis. Taigi keliose socialinio tinklo Facebook grupėse, kuriose aš dalyvauju, ir yra dešimtys tūkstančių žmonių, dabar jie atlieka savo apklausas, nepriklausomai nuo valdžios įtakos. Taigi didžioji dauguma dalyvių sako, kad jie nesiskiepys jokiomis aplinkybėmis.

— Na, aš taip pat atkreipiau dėmesį į oficialios žiniasklaidos ir socialinių tinklų apklausų rezultatų skirtumus. Tai mane labai suglumino. Taip, aš suprantu, kad oficiali žiniasklaida turėtų vadovautis vyriausybės idėjoms, kurios reiškia kuo ankstesnį visuotinį gyventojų skiepijimą. Juk bus kažkaip nepatogu pranešti Briuselio valdžiai, kad lietuviai yra tokie neatsakingi ir atsisako skiepytis ir kyla tokių sinkimų.

— O mane glumina ir tai, kad socialiniuose tinkluose daugelis piktinasi, kad žmonėms nėra suteikta teisė pasirinkti, kuria vakcina skiepytis. Štai vokiečiai kategoriškai sukilo prieš daugiausiai neigiamų "nepageidaujamų reakcijų" sukeliančią vakciną "AstraZeneca". Ir daugelis Lietuvoje reikalauja iš valdžios institucijų leisti skiepytis Rusijos vakcina "Sputnik-V". Taigi, mūsų valdžia — konservatoriai ir liberalai užsispyrė, kad nepirks Rusijos vakcinos, net jei Europos valdžios institucijos pripažins jos saugumą. Toks požiūris į žmogaus pasirinkimo laisvę Lietuvoje mane glumina. Ypač kalbant apie brangiausią dalyką — sveikatą!

— Bet juk koronavirusas yra toks užkrečiamas, kad geriau pasiskiepyti vieną kartą, nei visą gyvenimą vaikščioti su kauke ir vengti žmonių.

— Na, galima pasiginčyti dėl baisaus viruso užkrečiamumo. Tarp pažįstamų turiu keletą pavyzdžių, kai vienas iš sutuoktinių susirgo, o kitas neužsikrėtė. Ir tai, nepaisant to, kad jie bute gyvena kartu ir ypač nesaugojo vieni kitų. Jie net miegojo toje pačioje lovoje. Atseit, jei jau sirgti, tai kartu. Ir įgyti  šeimyninį imunitetą. Štai taip.

Tegai:
skiepai, koronavirusas
Tik — Sakartvelas!

Visgi Sakartvelas ar Gruzija?

(atnaujinta 18:07 2021.02.19)
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimas apie susirūpinimą reikalais Gruzijoje sukėlė kai kurių Lietuvos gyventojų sumišimą

Žiniasklaida pacitavo Užsienio reikalų ministerijos pranešimą, kuriame valstybė pavadinta Gruzijos Respublika, ignoruojant neseniai priimtą sprendimą atsisakyti "Gruzijos" pavadinimo "Sakartvelo" naudai.

— Mantai, kur tu toks susirūpinęs skubi? 

— Linai, aš skubu į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją skųstis nerūpestingais žurnalistais, o gal net ir pačiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu! Spaudoje perskaičiau jo piktą pareiškimą apie situaciją suimant opozicinės partijos lyderį Tbilisyje. Ir šioje žinioje kalbama ne apie Sakartvelą, kaip nusprendė mūsų seimūnai, bet apie Gruziją! Kam tuomet reikėjo garsiai visam pasauliui šaukti, kad dabar Lietuvoje niekas neištars žodžio "Gruzija", o tik Sakartvelas. 

— Na, tu, Mantai, juokingas. Taigi atėjo laikas priprasti, kad mūsų politikai dažnai neatsako už savo žodžius. Ir priimti sprendimai nevykdomi. Įsivaizduok, kaip interneto paieškos sistemos reaguos į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą apie kažkokį Sakartvelą. Paieškos sistemos paprasčiausiai jį "ignoruos" ir niekas nežinos apie griežtą mūsų ministro pasipiktinimą. Juk tik lietuviai galėjo sugalvoti tokį "pasipuikavimą", kad valstybę vadintų ne visuotinai priimtu pavadinimu, o šnekamąja kalba. Pagrindinis dalykas buvo sukelti triukšmą, kad visa pasaulio masinė žiniasklaida pastebėtų, jog Lietuvoje dabar Gruziją vadina Sakartvelu. O toliau — nors ir tvanas. Galima iškart pamiršti savo žodžius. Ypač dažnai tokias nuodėmes mėgsta mūsų konservatoriai. 

— Ir čia aš tau pritariu. Visus ankstesnius metus, būdami opozicijoje, jie šaukė apie valdančiųjų "valstiečių" korupciją. Jie net bandė apkaltinti ministrą pirmininką Skvernelį netvarkingumu dėl asfaltuoto kelio į kaimą, kuriame jis gyvena. O patys nuo pat pirmųjų savo valdžios dienų užsiima abejotinais reikalais. Čia pasirodė informacija apie daugybės milijonų kompensaciją kelionių bendrovei "Novaturas". Pasidomėk ir suprasi, kad dabartinių mūsų valdovų žodžiai nieko verti. 

— Bet kaip tu gali gyventi, jei nepasitiki savo valdžia. Jie yra protingiausi ir teisingiausi mūsų šalyje. 

— Na, taip. Teisingumo ministrė, turinti tik bakalauro laipsnį. Energetikos sektorius, kuriame sukasi daug pinigų, buvo pavestas Dainiui Kreiviui, kuris jau buvo užkluptas korupcijos, valdant ankstesnei konservatorių vyriausybei. O finansų ministre buvo paskirta Gintarė Skaistė, kuri buvo pričiupta neblaivi prie vairo. Taigi, su mūsų dabartinių valdovų sumanumu ir sąžiningumu būčiau atsargesnis. Jie net nesilaiko savo pažado vadinti Gruziją Sakartvelu.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, konservatoriai, Gruzija
Vilnius

Ekonomistas papasakojo, kieno sąskaita Lietuva gali pritraukti migrantus

(atnaujinta 07:39 2021.02.26)
Tuo pat metu respublika turi išspręsti kai kurias problemas, kad sukurtų palankesnes sąlygas migrantams

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva turi galimybę pritraukti migrantus, mano "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

Pasak jo, skaitmeninės ekonomikos amžiuje Europoje vyksta didmiesčių tuštėjimo metas. Tuo tarpu Lietuvoje nėra didelių miestų, o nekilnojamojo turto kainos yra žemos, tai sukuria galimybę pritraukti į respubliką "skaitmeninius klajoklius", emigravusius iš šalies lietuvius, baltarusius.

Tačiau, pasak Maurico, tam reikia investuoti į miesto infrastruktūrą bei sudaryti palankią mokestinę (pvz. mažinti darbo jėgos apmokestinimą) ir reguliacinę aplinką (pvz. skaitmenizuoti viešąjį sektorių)

"Iššūkiai: Lietuvos klimatas nėra labai švelnus (ypač žiemomis), tad mes jausime vis didesnę konkurenciją su Pietų Europos šalimis (pvz. Kanarų salos, Kipras, Portugalija, Graikija), kurių dalis jau taiko ir mokestines lengvatas, siekdamos prisivilioti "skaitmeninius klajoklius", — teigė ekonomistas.

Be to, pasak Maurico, Lietuvos miestai nėra pasirengę neišvengiamai priemiesčių plėtrai. Jis mano, kad tam reikėtų skirti daugiau dėmesio, pavyzdžiui, kuriant satelitinius miestelius su visa infrastruktūra ir neleisti statyti namų plyname lauke, kaip kas nori, kaip tai šiuo metu vyksta.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje vyksta demografinė krizė, sukėlusi rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją sugebės įveikti tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta pagal gyventojų senėjimą Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir mažas gimstamumas.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, migrantai, Lietuva