Vakcina iš po prekystalio

Vakcina "iš po prekystalio"

(atnaujinta 18:12 2021.01.22)
Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba informuoja, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, aktyviai formuojama vakcinų nuo koronaviruso COVID-19 "juodoji rinka"

Nepaisant to, kad vakcinų laikymo ir gabenimo sąlygos yra labai griežtos, o bet koks temperatūros režimo pažeidimas gali paversti vakciną iš vaisto mirtinu nuodu. Žmonės, sutikę su tokiomis avantiūromis ir net už savo pinigus, dažnai nesupranta viso "juodųjų maklerių" skiepijimo pavojaus.

— Rimantai, ar prisimeni stambaus verslininko šeimos narių skiepijimo skandalą? Taigi, dabar nereikia bijoti prezidento rūstybės. Yra žmonių, kurie už tam tikrą sumą garantuoja jums skiepijimą nuo koronoviruso be eilės.

— Taigi, tu turi omenyje, kad dabar galima gauti vakciną iš po prekystalio? Bet aš girdėjau, kad vakcinos tiekimo iš gamintojo paskiepytam asmeniui logistika yra labai sudėtinga ir net minimalus temperatūros režimo pažeidimas gali sunaikinti gydomąsias vakcinos savybes! O sprendžiant iš to, ką tu man siūlai, nelegali vakcina yra katė maiše. O kas atsakys, jei aš ar kas nors, kas sutiks, pasiskiepys?

— Nebijok! Viskas apgalvota — tai amerikietiška vakcina, ji yra jautri ir transportavimo metu jai reikalinga ypatinga temperatūra. Tačiau yra ir kitų vakcinų, ne tokių įnoringų. Taigi, suprantu, kad tie, kurie pradėjo tiekti kontrabandines vakcinas, parduos būtent tokias vakcinas.

— Na, apie narkotikų, cigarečių ir alkoholio kontrabandą žinome jau seniai. Tačiau organizuoti juodąją vakcinų rinką yra neįtikėtina.

— Kodėl neįtikėtina? Visą laiką kontrabandininkai prekiaudavo tuo, kam yra paklausa, tačiau pasiūlos yra mažai. Dabar pirmasis pasaulyje produktas yra vakcina. Net skaičiau, kad ukrainiečiai buvo pirmieji pogrindžio juodieji vakcinatoriai. Štai iniciatyvūs žmonės! Vyriausybės lygiu jie atsisako Rusijos siūlomos vakcinos "Sputnik V", o patys suorganizavo pogrindinę privačią kliniką, kurioje jie skiepijo savo politinį elitą.

Tiesa, ten medžiagoje buvo pasakyta apie kinų vakciną. Bet manau, kad normalus verslininkas visada išpildys pirkėjo norus ir pristatys jam norimą produktą. Juk Ukraina, ES ir JAV dar nėra pasirengusios tiekti savo vakcinų, o tai reiškia, kad ten už didelius pinigus klestės pogrindinė vakcinacija. Kalbama, kad Ukrainoje skiepijimas abejotina vakcina kainuoja iki 3 tūkst. Įsivaizduoju, kiek kainuos garantuotas tos pačios "Sputnik V" ar šiuolaikinės Vokietijos vakcinos originalas.

Ir nenustebčiau, jei šioje juodojoje rinkoje netrukus pasirodys buteliukai — pakuotės, imituojančios gerai žinomas vakcinas, ir į jas bus pumpuojamas paprastas cukraus sirupas. Taigi, norėčiau būti kantrus, palaukti savo eilės ir pasiskiepyti pagal visas mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos ir vyriausybės patvirtintas taisykles.

Tegai:
vakcina
Būti ar nebūti? Štai kur mįslė!

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

Lietuvos gyventojai pasimetę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pranešė apie daugiau nei 800 nepageidaujamų reakcijų į Lietuvoje naudojamas vakcinas "BioNTech", "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca"

Žiniasklaida teigia, kad tik apie 10% gyventojų nenori skiepytis. Tuo pat metu grupių moderatoriai socialiniuose tinkluose atlieka savo apklausas, kuriose didžioji dauguma dalyvių (iki 80 proc.) kategoriškai pareiškia atsisakantys skiepų bet kokiu pretekstu.
— Laura, ar pakeitei sprendimą atsisakyti skiepų nuo COVID-19? Aš tai pasiskiepijau ir dabar laisvai einu į darbą ir net pavasarį ketinu vykti į kelionę.

— Ne, Liepa, aš savo sprendimo nepakeičiau. Ypač po to, kai perskaičiau pranešimą, kad beveik tūkstantis žmonių po vakcinacijos pajuto "nepageidaujamas reakcijas". Mano darbas nėra susijęs su artimu bendravimu su žmonėmis, ir tikiuosi, kad koronavirusu apskritai nesusirgsiu.

— Kodėl tu tokia užsiskyrusi "antivakserė? Juk vakcina buvo sugalvota mūsų pačių labui. Vienas dalykas ramina, kad tokių užsispyrėlių yra ne daugiau kaip 10 proc. Valstybinė žiniasklaida apie tai pranešė remdamasi apklausa.

— O man atrodo, kad šios žiniasklaidos priemonės gudrauja. Didžioji dauguma mano draugų ir pažįstamų nenori skiepytis. Tai padaryti juos gali motyvuoti tik baimė prarasti darbą, jei darbdavys juos priversu. O šiaip žmonės nenori savanoriškai skiepytis. Taigi keliose socialinio tinklo Facebook grupėse, kuriose aš dalyvauju, ir yra dešimtys tūkstančių žmonių, dabar jie atlieka savo apklausas, nepriklausomai nuo valdžios įtakos. Taigi didžioji dauguma dalyvių sako, kad jie nesiskiepys jokiomis aplinkybėmis.

— Na, aš taip pat atkreipiau dėmesį į oficialios žiniasklaidos ir socialinių tinklų apklausų rezultatų skirtumus. Tai mane labai suglumino. Taip, aš suprantu, kad oficiali žiniasklaida turėtų vadovautis vyriausybės idėjoms, kurios reiškia kuo ankstesnį visuotinį gyventojų skiepijimą. Juk bus kažkaip nepatogu pranešti Briuselio valdžiai, kad lietuviai yra tokie neatsakingi ir atsisako skiepytis ir kyla tokių sinkimų.

— O mane glumina ir tai, kad socialiniuose tinkluose daugelis piktinasi, kad žmonėms nėra suteikta teisė pasirinkti, kuria vakcina skiepytis. Štai vokiečiai kategoriškai sukilo prieš daugiausiai neigiamų "nepageidaujamų reakcijų" sukeliančią vakciną "AstraZeneca". Ir daugelis Lietuvoje reikalauja iš valdžios institucijų leisti skiepytis Rusijos vakcina "Sputnik-V". Taigi, mūsų valdžia — konservatoriai ir liberalai užsispyrė, kad nepirks Rusijos vakcinos, net jei Europos valdžios institucijos pripažins jos saugumą. Toks požiūris į žmogaus pasirinkimo laisvę Lietuvoje mane glumina. Ypač kalbant apie brangiausią dalyką — sveikatą!

— Bet juk koronavirusas yra toks užkrečiamas, kad geriau pasiskiepyti vieną kartą, nei visą gyvenimą vaikščioti su kauke ir vengti žmonių.

— Na, galima pasiginčyti dėl baisaus viruso užkrečiamumo. Tarp pažįstamų turiu keletą pavyzdžių, kai vienas iš sutuoktinių susirgo, o kitas neužsikrėtė. Ir tai, nepaisant to, kad jie bute gyvena kartu ir ypač nesaugojo vieni kitų. Jie net miegojo toje pačioje lovoje. Atseit, jei jau sirgti, tai kartu. Ir įgyti  šeimyninį imunitetą. Štai taip.

Tegai:
skiepai, koronavirusas
Tik — Sakartvelas!

Visgi Sakartvelas ar Gruzija?

(atnaujinta 18:07 2021.02.19)
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimas apie susirūpinimą reikalais Gruzijoje sukėlė kai kurių Lietuvos gyventojų sumišimą

Žiniasklaida pacitavo Užsienio reikalų ministerijos pranešimą, kuriame valstybė pavadinta Gruzijos Respublika, ignoruojant neseniai priimtą sprendimą atsisakyti "Gruzijos" pavadinimo "Sakartvelo" naudai.

— Mantai, kur tu toks susirūpinęs skubi? 

— Linai, aš skubu į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją skųstis nerūpestingais žurnalistais, o gal net ir pačiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu! Spaudoje perskaičiau jo piktą pareiškimą apie situaciją suimant opozicinės partijos lyderį Tbilisyje. Ir šioje žinioje kalbama ne apie Sakartvelą, kaip nusprendė mūsų seimūnai, bet apie Gruziją! Kam tuomet reikėjo garsiai visam pasauliui šaukti, kad dabar Lietuvoje niekas neištars žodžio "Gruzija", o tik Sakartvelas. 

— Na, tu, Mantai, juokingas. Taigi atėjo laikas priprasti, kad mūsų politikai dažnai neatsako už savo žodžius. Ir priimti sprendimai nevykdomi. Įsivaizduok, kaip interneto paieškos sistemos reaguos į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą apie kažkokį Sakartvelą. Paieškos sistemos paprasčiausiai jį "ignoruos" ir niekas nežinos apie griežtą mūsų ministro pasipiktinimą. Juk tik lietuviai galėjo sugalvoti tokį "pasipuikavimą", kad valstybę vadintų ne visuotinai priimtu pavadinimu, o šnekamąja kalba. Pagrindinis dalykas buvo sukelti triukšmą, kad visa pasaulio masinė žiniasklaida pastebėtų, jog Lietuvoje dabar Gruziją vadina Sakartvelu. O toliau — nors ir tvanas. Galima iškart pamiršti savo žodžius. Ypač dažnai tokias nuodėmes mėgsta mūsų konservatoriai. 

— Ir čia aš tau pritariu. Visus ankstesnius metus, būdami opozicijoje, jie šaukė apie valdančiųjų "valstiečių" korupciją. Jie net bandė apkaltinti ministrą pirmininką Skvernelį netvarkingumu dėl asfaltuoto kelio į kaimą, kuriame jis gyvena. O patys nuo pat pirmųjų savo valdžios dienų užsiima abejotinais reikalais. Čia pasirodė informacija apie daugybės milijonų kompensaciją kelionių bendrovei "Novaturas". Pasidomėk ir suprasi, kad dabartinių mūsų valdovų žodžiai nieko verti. 

— Bet kaip tu gali gyventi, jei nepasitiki savo valdžia. Jie yra protingiausi ir teisingiausi mūsų šalyje. 

— Na, taip. Teisingumo ministrė, turinti tik bakalauro laipsnį. Energetikos sektorius, kuriame sukasi daug pinigų, buvo pavestas Dainiui Kreiviui, kuris jau buvo užkluptas korupcijos, valdant ankstesnei konservatorių vyriausybei. O finansų ministre buvo paskirta Gintarė Skaistė, kuri buvo pričiupta neblaivi prie vairo. Taigi, su mūsų dabartinių valdovų sumanumu ir sąžiningumu būčiau atsargesnis. Jie net nesilaiko savo pažado vadinti Gruziją Sakartvelu.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, konservatoriai, Gruzija
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai