Būti ar nebūti? Štai kur mįslė!

Skiepytis ar ne? Štai kur mįslė

Lietuvos gyventojai pasimetę. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pranešė apie daugiau nei 800 nepageidaujamų reakcijų į Lietuvoje naudojamas vakcinas "BioNTech", "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca"

Žiniasklaida teigia, kad tik apie 10% gyventojų nenori skiepytis. Tuo pat metu grupių moderatoriai socialiniuose tinkluose atlieka savo apklausas, kuriose didžioji dauguma dalyvių (iki 80 proc.) kategoriškai pareiškia atsisakantys skiepų bet kokiu pretekstu.
— Laura, ar pakeitei sprendimą atsisakyti skiepų nuo COVID-19? Aš tai pasiskiepijau ir dabar laisvai einu į darbą ir net pavasarį ketinu vykti į kelionę.

— Ne, Liepa, aš savo sprendimo nepakeičiau. Ypač po to, kai perskaičiau pranešimą, kad beveik tūkstantis žmonių po vakcinacijos pajuto "nepageidaujamas reakcijas". Mano darbas nėra susijęs su artimu bendravimu su žmonėmis, ir tikiuosi, kad koronavirusu apskritai nesusirgsiu.

— Kodėl tu tokia užsiskyrusi "antivakserė? Juk vakcina buvo sugalvota mūsų pačių labui. Vienas dalykas ramina, kad tokių užsispyrėlių yra ne daugiau kaip 10 proc. Valstybinė žiniasklaida apie tai pranešė remdamasi apklausa.

— O man atrodo, kad šios žiniasklaidos priemonės gudrauja. Didžioji dauguma mano draugų ir pažįstamų nenori skiepytis. Tai padaryti juos gali motyvuoti tik baimė prarasti darbą, jei darbdavys juos priversu. O šiaip žmonės nenori savanoriškai skiepytis. Taigi keliose socialinio tinklo Facebook grupėse, kuriose aš dalyvauju, ir yra dešimtys tūkstančių žmonių, dabar jie atlieka savo apklausas, nepriklausomai nuo valdžios įtakos. Taigi didžioji dauguma dalyvių sako, kad jie nesiskiepys jokiomis aplinkybėmis.

— Na, aš taip pat atkreipiau dėmesį į oficialios žiniasklaidos ir socialinių tinklų apklausų rezultatų skirtumus. Tai mane labai suglumino. Taip, aš suprantu, kad oficiali žiniasklaida turėtų vadovautis vyriausybės idėjoms, kurios reiškia kuo ankstesnį visuotinį gyventojų skiepijimą. Juk bus kažkaip nepatogu pranešti Briuselio valdžiai, kad lietuviai yra tokie neatsakingi ir atsisako skiepytis ir kyla tokių sinkimų.

— O mane glumina ir tai, kad socialiniuose tinkluose daugelis piktinasi, kad žmonėms nėra suteikta teisė pasirinkti, kuria vakcina skiepytis. Štai vokiečiai kategoriškai sukilo prieš daugiausiai neigiamų "nepageidaujamų reakcijų" sukeliančią vakciną "AstraZeneca". Ir daugelis Lietuvoje reikalauja iš valdžios institucijų leisti skiepytis Rusijos vakcina "Sputnik-V". Taigi, mūsų valdžia — konservatoriai ir liberalai užsispyrė, kad nepirks Rusijos vakcinos, net jei Europos valdžios institucijos pripažins jos saugumą. Toks požiūris į žmogaus pasirinkimo laisvę Lietuvoje mane glumina. Ypač kalbant apie brangiausią dalyką — sveikatą!

— Bet juk koronavirusas yra toks užkrečiamas, kad geriau pasiskiepyti vieną kartą, nei visą gyvenimą vaikščioti su kauke ir vengti žmonių.

— Na, galima pasiginčyti dėl baisaus viruso užkrečiamumo. Tarp pažįstamų turiu keletą pavyzdžių, kai vienas iš sutuoktinių susirgo, o kitas neužsikrėtė. Ir tai, nepaisant to, kad jie bute gyvena kartu ir ypač nesaugojo vieni kitų. Jie net miegojo toje pačioje lovoje. Atseit, jei jau sirgti, tai kartu. Ir įgyti  šeimyninį imunitetą. Štai taip.

Tegai:
skiepai, koronavirusas
Tik — Sakartvelas!

Visgi Sakartvelas ar Gruzija?

(atnaujinta 18:07 2021.02.19)
Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimas apie susirūpinimą reikalais Gruzijoje sukėlė kai kurių Lietuvos gyventojų sumišimą

Žiniasklaida pacitavo Užsienio reikalų ministerijos pranešimą, kuriame valstybė pavadinta Gruzijos Respublika, ignoruojant neseniai priimtą sprendimą atsisakyti "Gruzijos" pavadinimo "Sakartvelo" naudai.

— Mantai, kur tu toks susirūpinęs skubi? 

— Linai, aš skubu į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją skųstis nerūpestingais žurnalistais, o gal net ir pačiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu! Spaudoje perskaičiau jo piktą pareiškimą apie situaciją suimant opozicinės partijos lyderį Tbilisyje. Ir šioje žinioje kalbama ne apie Sakartvelą, kaip nusprendė mūsų seimūnai, bet apie Gruziją! Kam tuomet reikėjo garsiai visam pasauliui šaukti, kad dabar Lietuvoje niekas neištars žodžio "Gruzija", o tik Sakartvelas. 

— Na, tu, Mantai, juokingas. Taigi atėjo laikas priprasti, kad mūsų politikai dažnai neatsako už savo žodžius. Ir priimti sprendimai nevykdomi. Įsivaizduok, kaip interneto paieškos sistemos reaguos į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą apie kažkokį Sakartvelą. Paieškos sistemos paprasčiausiai jį "ignoruos" ir niekas nežinos apie griežtą mūsų ministro pasipiktinimą. Juk tik lietuviai galėjo sugalvoti tokį "pasipuikavimą", kad valstybę vadintų ne visuotinai priimtu pavadinimu, o šnekamąja kalba. Pagrindinis dalykas buvo sukelti triukšmą, kad visa pasaulio masinė žiniasklaida pastebėtų, jog Lietuvoje dabar Gruziją vadina Sakartvelu. O toliau — nors ir tvanas. Galima iškart pamiršti savo žodžius. Ypač dažnai tokias nuodėmes mėgsta mūsų konservatoriai. 

— Ir čia aš tau pritariu. Visus ankstesnius metus, būdami opozicijoje, jie šaukė apie valdančiųjų "valstiečių" korupciją. Jie net bandė apkaltinti ministrą pirmininką Skvernelį netvarkingumu dėl asfaltuoto kelio į kaimą, kuriame jis gyvena. O patys nuo pat pirmųjų savo valdžios dienų užsiima abejotinais reikalais. Čia pasirodė informacija apie daugybės milijonų kompensaciją kelionių bendrovei "Novaturas". Pasidomėk ir suprasi, kad dabartinių mūsų valdovų žodžiai nieko verti. 

— Bet kaip tu gali gyventi, jei nepasitiki savo valdžia. Jie yra protingiausi ir teisingiausi mūsų šalyje. 

— Na, taip. Teisingumo ministrė, turinti tik bakalauro laipsnį. Energetikos sektorius, kuriame sukasi daug pinigų, buvo pavestas Dainiui Kreiviui, kuris jau buvo užkluptas korupcijos, valdant ankstesnei konservatorių vyriausybei. O finansų ministre buvo paskirta Gintarė Skaistė, kuri buvo pričiupta neblaivi prie vairo. Taigi, su mūsų dabartinių valdovų sumanumu ir sąžiningumu būčiau atsargesnis. Jie net nesilaiko savo pažado vadinti Gruziją Sakartvelu.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, konservatoriai, Gruzija
Lietuva mini 103-iąsias Nepriklausomybės akto metines

Lietuva mini 103-iąsias Nepriklausomybės akto metines

1918 metų vasario 16 dieną Jono Basanavičiaus vadovaujami Lietuvos Tarybos deputatai pasirašė Nepriklausomybės aktą, kuris galiojo iki 1940 metų, kai Lietuvos Respublika tapo TSRS dalimi

 — Gražių švenčių, Jonai! Ar tėvai tave atsitiktinai pavadino Jono Basanavičiaus, Lietuvos Tarybos pirmininko, 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro, vardu?

— Labas Gediminai. Ir tave sveikinu su švente. Manau, kad mano vardas neturi nieko bendra su didžiuoju Basanavičiumi. Sovietmečiu kažkaip nebuvo įprasta garsiai minėti šį aktą. Be to, mano tėvai buvo komunistai ir retai minėjo kai kuriuos Lietuvos valstybės istorijos puslapius. Man buvo pasakojama tik apie "Didžiąją spalio socialistinę revoliuciją", kuri suteikė laisvę Rusijos imperijos tautoms, o tada bolševikai subūrė šias tautas atgal į draugišką tautų šeimą. Ir iš esmės aš vis dar tikiu, kad tautų draugystė buvo pagrindinis Tarybų Sąjungos pasiekimas.

— Bet ši "draugystė" buvo įdiegta smurtiniais metodais.

— Geriau užmegzti draugystę smurtiniais metodais nei karą laisva demokratija. Pažiūrėk, kas nutiko po TSRS žlugimo. Kraujas upėmis liejosi buvusiose respublikose. Žudynės Baku, Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Donbasas šiandien. Lietuva taip pat kursto ugnį šių konfliktų lauže. Taigi, šviesius Basanavičiaus Nepriklausomybės akto idealus sutepė jo palikuonys — Lietuvos pseudopatriotai. Ypač neapykanta kitų tautų atžvilgiu pasireiškė per Antrąjį pasaulinį karą ir nacių okupaciją. Užtenka prisiminti žydų holokaustą Lietuvoje. Patys lietuviai pridėjo prie jo ranką. O kiek žmonių nužudė "miško broliai"? Ir tai taip pat yra "kova už nepriklausomybę".

— Na, nelygink Lietuvos didvyrių su čekistų pabaisomis!

— O kuo vieni monstrai skiriasi nuo kitų, kurie taip pat nužudė moteris ir vaikus vien dėl to, kad jie buvo kitoje barikadų pusėje? Jokia nepriklausomybė neverta ašarų, juo labiau — vaikų kraujo.

— Na, čia aš iš dalies sutinku su tavimi. Bet kiek tai susiję su 1918 metų Nepriklausomybės aktu, tas laikotarpis praėjo be didelio kraujo praliejimo. Tiesa, tikroji demokratija Lietuvoje truko neilgai ir viskas baigėsi Antano Smetonos diktatūra.

Tegai:
Nepriklausomybės Aktas
COVID-19 testas

Lietuvoje per parą nustatyta daugiau nei 530 naujų koronaviruso atvejų

Pabrėžiama, kad sergamumas koronavirusine infekcija per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 244,9 atvejus

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatyti 538 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės, praneša Statistikos departamentas.

Sergamumas koronavirusine infekcija per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 244.9 atvejus.

Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 196 047 tūkst. COVID-19 atvejų, pasveiko 181 809 ir mirė 3 209 žmonės.

Šiuo metu sergančiųjų skaičius siekia 7 550 (deklaruotas: 55 469). Praėjusią parą pirma vakcinos doze paskiepyti 9 642, antra — 880 žmonių.

Šalyje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki vasario pabaigos. Vyriausybė patvirtino planą, kaip palengvinti apribojimus, atsižvelgiant į atvejų skaičių. Pakeitimai liečia ne maisto prekių parduotuves, maitinimo įstaigas ir paslaugų sektorių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
NVSC vertins paskiepytų asmenų užsikrėtimo aplinkybes Lauksargių globos namuose
Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino
Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19